Ši žemė, suniokota ir apiplėšta, dabar dejuoja ir jos aimanos įsilieja į visų šiame pasaulyje apleistųjų aimanas. Popiežius Pranciškus ragina juos išklausyti ir visus – asmenis, šeimas, vietines bendruomenes, tautas ir tarptautinę bendruomenę – kviečia, šv. Jono Pauliaus II žodžiais tariant, „ekologiniam atsivertimui”, tai yra kviečia „keisti kryptį”, imtis atsakingai rūpintis „mūsų bendrų namų” grožiu. Popiežius Pranciškus sutinka, kad šiuo metu „pastebimas vis didesnis jautrumas aplinkai ir gamtos apsaugai, bręsta nuoširdus ir skausmingas susirūpinimas dėl to kas dedasi su mūsų planeta” (19), kuris įgalina neprarasti pasitikėjimo. Enciklika visiems skelbia aiškią ir vilties kupiną žinią: „Žmonija dar yra pajėgi bendradarbiaudama statyti mūsų bendrus namus” (13), „žmogus dar yra pajėgus pozityviai veikti” (58), „dar ne viskas prarasta, nes žmonės, sugebantys kraštutinai degraduoti, moka ir įveikti save, grįžti, rinktis gera ir atgimti” (205).
Enciklikos turinys pristatytas 15 paragrafe ir jis išplėtotas šešiuose skyriuose. Pradedama nuo įsiklausymo į tai, ką sako šiandien pasiekti pagrindiniai mokslo laimėjimai (I skyrius); toliau aptariama ką sako Biblija ir žydų – krikščionių tradicija (II skyrius); nustatomos problemų priežastys (III skyrius) glūdinčios technokratijoje ir žmogaus autoreferenciniame susitelkime į save patį. Enciklika siūlo (IV skyrius) „integralią ekologiją, kuri turėtų ir žmogiškąją bei socialinę dimensijas”, kurios juk negali būti atskirtos nuo gamtos. Šioje perspektyvoje popiežius Pranciškus siūlo (V skyrius) visose visuomeninio, ekonominio ir politinio gyvenimo plotmėse pradėti nuoširdų dialogą, kuris skatintų skaidrius sprendimų priėmimo procesus ir primena (VI skyrius), kad projektai gali būti veiksmingi tik tuomet kai juos vykdo suformuota atsakinga sąžinė.
Vandens problema: Popiežius aiškiai tvirtina, kad „stabili prieiga prie geriamo vandens yra esminė, fundamentali ir visuotinė žmogaus teisė. Nuo jos priklauso žmonių gyvybė, dėl to ji yra sąlyga, kad būtų galima naudotis kitomis žmogaus teisėmis”. Atimti iš žmogaus prieigą prie vandens reiškia „paneigti jo teisę į gyvybę, tekančią iš jam priklausančio orumo” (30).
Daugiau apie Popiežiaus Pranciškaus encikliką „Laudato Si”, pasirodžiusią 2015 m. birželio 18 d., skaitykite ČIA
