2012.10.25
Rinkėjai, pageidaujantys balsuoti asmeniškai, tačiau iki šiol neužsiregistravę, tai gali padaryti iki pat rinkimų dienos LR generaliniam konsulatui Čikagoje telefonu ar el. paštu pateikdami savo vardą, pavardę, asmens kodą, paso ar asmens tapatybės kortelės numerį ir gyvenamosios vietos JAV adresą.
Atvykstant balsuoti būtina su savimi turėti asmens tapatybę ir Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantį dokumentą – pasą arba asmens tapatybės kortelę!
Piliečiai, pageidaujantys balsuoti asmeniškai, į atitinkamą atstovybę ar konsulinę įstaigą kviečiami atvykti šiomis dienomis:
LIETUVOS GENERALINIAME KONSULATE ČIKAGOJE:
2012 m. spalio 16-19 d. nuo 10.00 iki 12.00 val., nuo 14.00 iki 16.00 val. (vietos laiku)
2012 m. spalio 22-26 d. nuo 10.00 iki 12.00 val., nuo 14.00 iki 16.00 val. (vietos laiku)
2012 m. spalio 28 d. nuo 8.00 val. iki 13.00 val. (vietos laiku).
ADRESAS:
211 East Ontario Street, Suite 1500
Chicago, IL 60611
Tel: (312) 397-0382
Fax: (312) 397-0385
E-mail: admin@ltconschi.org
PASAULIO LIETUVIŲ CENTRE LEMONTE:
2012 m. spalio 27 d. nuo 10.00 val. iki 16.00 val.
2012 m. spalio 28 d. nuo 9.00 val. iki 13.00 val.
2012.10.21
LIETUVOS RESPUBLIKOS AMBASADA JUNGTINĖJE DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖJE
INFORMACIJA APIE BALSAVIMĄ : http://www.lithuanianembassy.co.uk/index.php?2969534156
2012.10.16
Informacija dėl pakartotino balsavimo užsienio lietuviams:
http://www.vrk.lt/lt/2012_seimo_rinkimai/informacija-rinkejui/del-balsavimo-uzsienyje.html
2012.10.14
Raginame balsuoti lietuvius gyvenančius Čikagoje, dar yra laiko. Balsuoti galite eiti net jeigu ir neužsiregistravote iš anksto.
2012.10.02
Kai šmeižtas pažeidžia nekaltumo prezumpciją
Rinkimai į Lietuvos Respublikos Seimą jaučia pat. Tad savaime aišku, jog paaštrėja kova tarp kandidatuojančių partijų ir pačių kandidatų. Ta kova niekur nėra garbinga – purvai liejasi daugiau ar mažiau ne tik Lietuvoje, bet ir JAV. Konkurenciją tarp naujai ateinančiųjų ir senbuvių stiprina ir tai, kad pastarieji niekaip nenori užleisti vietos naujoms idėjoms, gal žymiai geresnėms, nes ilgokai šildėsi ir priprato prie sotaus valdžios lovio. Pasitelkiamos įvairios priemonės – šmeižtas, apkalbos ar net šantažas. Prasilenkiama net su žmogaus orumo teisėmis – jos paprasčiausiai paminamos. Tačiau egzistuojantis Nekaltumo prezumpcijos principas ir jo taikymas neretai veikia kaip priešnuodis šmeižikams. Kartais jie nubaudžiami.
Š.m. rugsėjo mėn. 27 d., Čikagoje (JAV) leidžiamas savaitraštis ,,Amerikos lietuvis” Nr.39 (648) skiltyje ,,Trumpai apie viską”, išspausdino Albino Hofman rašinį ,,2012 –ųjų rugsėjis“, kuriame jau nuo pirmos eilutės pasipila tirada šmeižto, kaltinimų kandidatei į LR Seimą Neringai Venckienei. Autorius drįsta teigti, kad ,,ji vengia apklausos,vadinasi, kažką slepia“. A.Hofman nesivaržydamas nusprendžia, kad ,,kviečiama į prokuratūrą Venckienė staiga suserga ir, remdamasi nedarbingumo pažymėjimu, ji ,,negali“ atvykti į prokuratūrą apklausai. Reikia sutikti, kad vykti į prokuratūrą tai ne tas pat, kas vykti į darbą, todėl nedarbingumo pažymėjimas neprivalėtų būti piktnaudžiavimo ramstis. Venckienės atžvilgiu greičiausias, geriausias ir pigiausias jos gydymas būtų paguldžius į kalėjimo ligoninę. Tokioje ligoninėje stebuklingai greitai pasveikstama. Tą pačią gydymo priemonę galima pritaikyti jos tėvams bei kitiems delsimo ligų apsimetėliams. Debesys vis labiau niaukiasi dėl Venckienės elgesio. Ar tik nepriėjo liepto galą? Šiuo metu ši prisidirbusi, ,,sąžininga“ buvusi teisėja, naujai paragavusi ,,neliečiamybės“ vaistų, begėdiškai ruošiasi balsavimo būdu patekti į Seimą. Kokia ji būtų įstatymų leidėja, pati negerbianti įstatymų? Nejaugi būtų pakankamai ,,patvorinių“ už ją balsuotojų, kad ji patektų į Seimą? Tai būtų triuškinantis smūgis visai Lietuvos ,,demokratinei“ santvarkai, kur Seimas yra geriausia prieglauda nusikaltėliams (A. Vinokuras ,,Teisinis imunitetas? Nesąmonė!“, lrytas.lt, 2012-09-13).”
Iš Lietuvos kilusiam vokiečių tautybės rašinio autoriui didžiausias autoritetas Izraelio, Švedijos ir Lietuvos pilietybes turintis Arkadijus Vinokuras, kuris viešojoje erdvėje LR Prezidentę išvadino „frigidiška sterva“. Bet Alb. Hofman tai nerupi (kaip ir LR seimūnėms socdemėms Marijai Aušrinei Pavilionienei ir Birutei Vėsaitei). Jokios reakcijos! Praeityje dirbęs cirko klounu A. Vinokuras už tokį Prezidentės, už naujos Drąsos kelio partijos lyderės Neringos Venckienės šmeižtą, galimai įgijo svorį socialdemokratų partijoje, kad į šių rinkimų sąrašą jį įrašė net 41-uoju numeriu, o jo politinė reklama apmokėta iš specialios LSDP rinkiminės kampanijos sąskaitos. A.Vinokuras, viešoje erdvėje nevengiantis kalbėti apie savo seksualinę patirtį, įžeidinėja moteris, tačiau Alb. Hofman buvęs cirkininkas – išminties šaltinis. Mat minėtą A.Vinokuro rašliavą net keletą kartų perskaitęs, konstatuoja, jog jis sutinka ,, be priekaištų su straipsnyje išdėstytomis mintimis“.
Rašinio pabaigą Alb. Hofman užtvirtina: ,,Pranešama (lrytas.lt, 2012- 09- 21), jog VRK atėmė Venckienės ,,nekaltybę“ (neliečiamybę). Kas bus? Nejaugi dangus pradės griūti? O kur bėgsime? Venckienei patartina stoti prieš buvusius kolegas ir apginti savo garbę, jeigu ji tokią turi. O gal net nežino, ką ,,garbė“ reiškia.“
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas reiškia, kad asmuo gali būti paskelbtas kaltu nusikalstamos veikos padarymu tik įrodžius jo kaltumą šio Kodekso nustatyta tvarka ir pripažinus jį kaltu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
Pažymėtina, jog Albinas Hofman aukščiau nurodytu teiginiu pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, kadangi jo nurodytas asmuo – Neringa Venckienė nėra pripažinta kalta dėl vengimo atvykti į prokuratūrą (teisę sirgti turi visi pasaulio piliečiai) ar atlikusi nusikaltimus ir tai nėra pripažinta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 str. 2 d. nustatyta: “Kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymą“.
Europos Žmogaus Teisių Teismas yra suformavęs aiškią ir nedviprasmišką nuostatą, jog nesant teismo apkaltinamojo nuosprendžio asmens kaltumas negali būti konstatuojamas. Įsidėmėtina, kad, kaip ir viešų pareiškimų atveju, nekaltumo prezumpcijos pažeidimą sukelia ne tik pažodinis asmens kaltumo konstatavimas, bet ir kitokie sprendimą priimančios institucijos (pareigūno) motyvai, samprotavimai, iš kurių matyti, kad asmuo laikomas kaltu.
Pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 6 straipsnio 2 dalį reikalaujama, kad informacija būtų pateikiama diskretiškai ir apdairiai, užtikrinant nekaltumo prezumpcijos gerbimą. Europos Žmogaus Teisių Teismas pabrėžia, kad nekaltumo prezumpcija pažeidžiama ne tik tiesiogiai konstatuojant, jog asmuo padarė nusikalstamą veiką, bet ir tais atvejais, kai tokia pasisakančio asmens nuomonė išplaukia iš viso pasisakymo formuluočių, kurios gali būti ir nevisiškai apibrėžtos, dėstomos vartojant įvairias kalbos formas, skirtas pasisakymo prasmei perteikti (tokias kaip metafora ir panašiai), asmuo konkrečiai nenurodomas, bet iš apie jį pateiktų duomenų galima nesunkiai nustatyti tapatybę ir t. t.
Dar 1895 metais Coffin V. byla JAV nustatė Amerikoje nekaltumo prezumpcijos precedentą, kuris yra įtvirtintas Amerikos Federaliniame Įstatyme (156 J.V. 432) (žmogus yra laikomas nekaltu tol, kol neįsigali kaltumo įrodymo pasekmės, t.y. tik su įrodymu einanti pasekmė, arba paskirta už įrodytą nusikaltimą bausmė panaikina nekaltumo prezumpciją. Pagal Amerikos Federalinį Kodeksą, žmogaus nekaltumo prezumpcija daugiau negalioja, kai nusikaltimo įrodymas daugiau nekelia jokių abejonių (“reasonable doubt”). Tačiau, šis principas galioja tik teismuose, o paprasti žmonės nėra pagal jį baustini, nebent jie yra paduodami į teismą už šmeižtą ir tai yra įrodoma. Tikime, kad nekaltumo prezumpcija (jei žmogus nėra dar nuteistas už nieką) teisme padėtų įrodyti, kad įvairiais kaltinimais besišvaistantis žmogus užsiiminėja ne kuo kitu, bet šmeižtu.
Laikraštis yra atsakingas už spausdinimą ar perspausdinimą šmeižikiškos informacijos, jei jis žinojo apie teiginių turinį (“Thus, newspapers, magazines, and broadcasters are liable for republication of libel or slander because they have editorial control over their communications.”). Galima išvada, kad Amerikos Lietuvis yra atsakingas už šmeižikišką informaciją, kadangi leidėjas, savininkas ir redaktorius kontroliuoja kas yra spausdinama.
Š.m. kovo mėn. JAV lietuvis Arvydas Barzdukas viešoje internetinėje erdvėje daugeliui mūsų persiuntė Viliaus Kavaliausko (1972–1984 m. ir 1988–1990 m. LTSR Komunistų partijos laikraščio „Tiesa“ korespondentas, politikos apžvalgininkas, 1984–1988 m. SSSR savaitraščio „Moscow News“ korespondentas Niujorke, 1990–1991 m. Eltos generalinio direktoriaus pavaduotojas. 1991–1992 m. buvo daugelio užsienio periodinių leidinių ir informacijos agentūrų bendradarbis. Įtartas bendradarbiavumu su KGB ,,Viliaus Karaliaus“ vardu, bylinėjosi) laišką, kuriame jis teigė, kad Drąsius Kedys ,,nušovė du žmones“. Tuo remdamasis Arv. Barzdukas paskleidė neteisingą informaciją-šmeižtą. Taigi, buvo pažeista nekaltumo prezumpcija, nes ir prokurorai neįrodė, kad D. Kedys buvo žudikas, greičiau jį patį nužudė tie, kurie nušovė ,,du žmones‘.
Kreipiamės į masines informacijos priemones, ragindami laikytis profesinių ir etikos kodo principų, kurie ragina siekti, kad žmonių reputacijai nebūtų daroma žala dėl masinės informacijos priemonių veiklos. Raginame, kad žurnalistai ir masinės informacijos priemonės laikytųsi 1993 metais Europos Tarybos patvirtintos Rezoliucijos dėl Žurnalizmo Etikos, kuri rekomenduoja gerbti nekaltumo prezumpciją ypač dar neišspręstose bylose.
JAV Profesionalių Žurnalistų Organizacija, kuri formuoja žurnalistinius ir etikos standartus, savo Etikos Kodo preambulėje teigia:
“…visuomenės švietimas eina priekyje teisingumo ir demokratinės visuomenės kūrimo. Žurnalisto pareiga yra tai siekti, pateikiant teisingą ir visapusišką įvykių bei problemų aprašymą. Sąžiningi žurnalistai iš visų masinės informacijos priemonių stengiasi tarnauti visuomenei atsakingai, rūpestingai, ir sąžiningai. Profesinis integralumas yra žurnalisto patikimumo kertinis akmuo.”
Būkite verti savo profesijos, ponai žurnalistai ir redaktoriai, arba, kitu atveju, nesivadinkite tuo vardu.
Vilija Ball, psichologijos mokslų daktarė, JAV
Juozas Karsokas, žurnalistas, Sausio 13-osios medalininkas, JAV
Stefa Tamoševičienė, žurnalistė, www.biciulyste.com redaktorė
Ligija Tautkuvienė, žurnalistė, www.biciulystė.com, vyr. redaktorė
Mieli tautiečiai pasaulyje,
Lietuva šiuo metu išgyvena didžiulę ekonominę ir moralinę krizę. Gamybos nebuvimas, darbo stoka, nepakeliami mokesčiai, brangiai kainuojantis aukštasis mokslas daugybę tautiečių išginė iš mūsų Tėvynės laimės ieškoti svetur. Statistika rodo, jog Europoje esame pirmaujantys pagal emigruojančių žmonių skaičių vienam tūkstančiui gyventojų, taigi tampame išsivaikščiojančia po pasaulį tauta. Lietuvos valdžia akivaizdžiai demonstruoja cinišką požiūrį į žmogų, šalyje neginamos jo laisvės ir teisės. Tai vaizdžiai liudija tragiška mažosios Deimantės istorija, kuomet daugybę kartų savo norą gyventi su globėja išsakiusi mergaitė per prievartą buvo išplėšta iš gimtųjų namų, ant galvos užmetus galimai chemikalų pripurkštą antklodę ir sukryžiavus vaiko kojas skausmingu būdu, į kiemą suplūdus 240 ginkluotų policininkų, mušusių ir žalojusių vaiką gynusius žmones. Tokio veiksmo analogo nerasime pasaulyje – Lietuvos valdžia ne tik kad nesustabdė ir nepasmerkė baisaus ir neteisėto, demokratinius principus bei Konstituciją pažeidžiančio smurto prieš vaiką ir taikius žmones, bet pasiūlė visuomenei tai užmiršti. Nepaisant artimųjų, daugybės atsakingų institucijų pareigūnų, visuomeninių organizacijų bei dorų piliečių kreipimųsi, iki šiol nieko nežinoma apie mažosios mergaitės likimą. Minėta istorija, kaip ir bendra šiandieninė Lietuvos teisėsaugos situacija, kuomet daugelio bylų tyrimas vilkinamas, nusikaltėliai paleidžiami į laisvę, o nekaltieji nepagrįstai apkaltinami liudija didžiulę valstybinio gyvenimo aklavietę, iš kurios privalome išeiti. Teisinis pamatas yra būtina kiekvienos valstybės pilnaverčio gyvavimo sąlyga, todėl deramai neišspręstos pedofilijos, terorizmu kaltinamos E. Kusaitės, V. Pociūno, G. Beresnevičiaus žūties bylos yra didžiulė Lietuvos respublikos gėda.
Brangūs lietuviai! Lietuva buvo, yra ir bus mūsų Tėvynė, kurios žmonių likimui negalime likti abejingi. Tai mūsų tėvų žemė, ir visa, kas joje vyksta, liečia kiekvieną iš mūsų. Todėl privalome vieningai susitelkti ir apginti savo piliečių teises, jų orumą ir savivertę bei siekti, kad valdžia būtų jų gerovės kūrėja ir saugotoja, o ne savitikslis susibūrusių klanų galios instrumentas. Privalome susitelkti, kad Tėvynėje tiesa taptų esmine ir realia teisėtvarkos veikimo gaire, o visos valdžios įstaigos tinkamai tarnautų žmogui. Kartu privalome siekti, kad krikščioniškos ir bendražmogiškos vertybės – meilė, dora, sąžiningumas – taptų mūsų visų gyvenimo pamatu. Turime išsaugoti ir svarbiausias mūsų nacionalines vertybes – lietuvių kalbą, tautos etninį ir kultūrinį savitumą. Turime susitelkti ne tik todėl, kad išliktume, kad išliktų Lietuva, už kurią paaukota tiek daug pokario partizanų, Sausio 13-osios aukų, bet ir todėl, kad Lietuvoje būtų gera visiems, kad iš jos nesinorėtų bėgti, o joje norėtųsi gyventi.
Šią galimybę susitelkti mums suteikia 2012 m. spalio 14-osios rinkimai. Jų metu privalome drąsiai išsakyti savo valią – remti esmines permainas savo valstybėje, be kurių sėkmingai gyvuoti ji jau nebegali. Kartu privalome pareikšti savo valią ir referendume dėl atominės energetikos, atsakydami į šį itin svarbų Lietuvai klausimą: ar šios rūšies energija yra saugi ir garantuos valstybei realų nepriklausomumą?
Lig šiol buvusios valdžios įrodė, kad mūsų gyvenimo jos jau nepagerins. Tautiečiai, drauge buvome, esame ir toliau drąsiai stokime kartu – kurti teisingesnę ir laimingesnę Lietuvą. Tam Jus kviečia politinė partija ,,Drąsos kelias“. Praneškime šią būtinybę vienytis visiems savo artimiesiems ir draugams, kokiame atokiame pasaulio kampelyje jie bebūtų. Pažadinkime kiekvieną nusivylusį ir abejingą, nutolusį – Lietuvą gelbėkime visi. Kad galėtume būti laimingi savo Tėvynėje, kad joje laimingi būtų mūsų vaikai, reikalingas kiekvieno Lietuvos piliečio balsas. Kartu keiskime Lietuvą.
Informacija rinkėjui užsienyje
Užsienio reikalų ministerija pradeda pasirengimą balsavimui spalio 14 dieną vyksiančiuose Seimo rinkimuose ir ragina užsienyje gyvenančius bei rinkimų dieną užsienyje būsiančius Lietuvos piliečius, pageidaujančius būti įtrauktais į atstovybių rinkėjų sąrašus, pateikti užpildytą rinkėjo anketą atitinkamai Lietuvos ambasadai ar konsulinei įstaigai.
Anketą pateikti galima asmeniškai, paštu ar elektroniniu paštu.
Atstovybėse į rinkėjų sąrašus įrašyti Lietuvos piliečiai savo valią rinkimuose galės pareikšti atvykę į atstovybę ne tik Seimo rinkimų dieną, bet ir išankstinio balsavimo metu. Taip pat bus galima balsuoti paštu.
Balsavimo organizavimo atstovybėse laikas, vieta, rinkėjo anketa bei kita papildoma informacija skelbiama atstovybių interneto svetainėse. Lietuvos atstovybių sąrašas ir kontaktai skelbiami čia.
Lietuvos piliečiai, gyvenantys valstybėse, kuriose nėra Lietuvos atstovybės, rinkėjo anketą turėtų pateikti artimiausiai Lietuvos atstovybei, kuri sudarys galimybę šiems asmenims balsuoti paštu.
Daugiau informacijos rinkimų klausimais skelbiama Lietuvos vyriausiosios rinkimų komisijos, kuri yra atsakinga už rinkimų organizavimą, tinklalapyje http://www.vrk.lt.
Visa konsulinė informacija: http://keliauk.urm.lt/titulinis/isvykstantiems/lr-diplomatin%C4%97s-atstovyb%C4%97s-ir-konsulin%C4%97s-%C4%AFstaigos
