Iš tiesos.lt

Artėjant Garliavos įvykių 10-mečiui, daugeliui, manau, bus įdomu paskaityti, kaip tuos įvykius vertino profesorius Vytautas Landsbergis, kurio straipsnių ir viešų pasisakymų šiandien kai kam labai nesinorėtų prisiminti. Bet iš dainos žodžių neišmesi, juo labiau kad tie žodžiai – ne kokio „patvorinio”, o asmens, lėmusio (ir vis dar tebelemiančio!) mūsų tautos ir valstybės likimą.

Bet prieš tai norėčiau pranešti, kad Laimutė ir Vytautas Kedžiai pagaliau sulaukė atsakymo į Respublikos Prezidentui siųstą kreipimąsi. Atsakė ne Prezidentas, o Asmenų aptarnavimo skyriaus vedėja (koks pavadinimas!), iš kurios teksto sunku suprasti, ar G. Nausėda šį kreipimąsi apskritai matė. Bet svarbiausia, jog sutuoktiniai Kedžiai informuojami, kad Prezidentas neturi teisės kištis į teisėjų ir prokurorų veiklą, nes pagal Konstituciją šie yra nepriklausomi.
Lyg Kedžiai patys būtų to nežinoję! Jie kreipėsi į Prezidentą kaip į savo konstitucinių teisių garantą ir prašė užtikrinti jų teisę į teisingą ir bešališką teismą, taip pat maldavo išgelbėti jų dukrai gyvybę – kad ji, grąžinta į Lietuvą, nežūtų taip, kaip žuvo daugelis su pedofilijos byla susijusių asmenų. Ir ką? Atsakyme apie tai – nė žodžio. Kaip ir apie prašymą susitikti. Bet užtat net pusantro puslapio prirašyta, kaip Prezidentas nieko negali ir neturi teisės į nieką kištis.
Iš tikrųjų tai Lietuvos Prezidentas turi milžiniškas galias, nes pagal šalies Konstituciją būtent jis Seimo pritarimu skiria pagrindinius valstybės pareigūnus, taip pat teisėjus, teismų vadovus ir generalinį prokurorą. O jeigu skiria, tai, esant reikalui, gali ir juos atšaukti – kaip praradusius valstybės vadovo pasitikėjimą.
Su tokiais įgaliojimais įmanoma daug ką pakeisti, bet valstybėje ir toliau išlieka tokia padėtis, kurią itin tiksliai atspindi slapto CŽV kalėjimo istorija: pačių JAV senatorių pripažinimu, kalėjimas Lietuvoje buvo, tam iš JAV net buvo skirtos atitinkamos lėšos, tačiau kas jas priglaudė ir kas steigė su Lietuvos Konstitucija bei įstatymais nesuderinamą objektą, kas ir kokiu teisiniu pagrindu įvežinėjo į šalį kalinius ir čia juos kankino, Lietuvoje nebėra kam tirti. Galite įsivaizduoti didesnį teisinį nihilizmą, nei šis? Įstatymų pažeidimo faktas – akivaizdus, už tai mūsų šaliai Strasbūre net buvo skirta milžiniška bauda, bet Lietuvoje niekas ir toliau nesiima patraukti kaltininkų atsakomybėn – kaip ir regreso tvarka iš jų išieškoti valstybei paskirtą baudą. Bijo pajudinti V. Adamkų ir Co?
Tai yra akis badantis piliečių nelygybės prieš įstatymą pavyzdys: visiems, kas susiję su CŽV kalėjimu, Baudžiamasis kodeksas tiesiog negalioja. Aš suprantu padėties delikatumą, taip pat tai, kad sąjungininkams kartais sunku pasakyti „ne“, bet jei neteisėtai ėmeisi padėti ir pažeidei savo šalies įstatymus – būk malonus, atsakyk. Nes jei neatsakysi, bus pamintas pagrindinis teisinės valstybės principas. Dėl to amerikiečiai ir stengiasi kankinimus taikyti tik už savo valstybės ribų. O Lietuvoje – galima, nes čia viskas paskui tiesiog numuilinama, užvilkinama, paskandinama. Blogiausiu atveju – kas nors iškrenta per langą ar paskęsta iki kelių siekiančioje baloje. Kaip matome, ir mūsų naujasis Prezidentas jau priėmė šias žaidimo taisykles.
Aš čia neatsitiktinai sugretinau iš pirmo žvilgsnio lyg ir nelabai susijusias istorijas – CŽV kalėjimo ir Garliavos įvykių. Praeis kažkiek laiko, nukris širmos ir pamatysite, kad ir vienu, ir kitu atveju figūruoja dalis tų pačių pavardžių. Manau, kad būtent dėl to taip sunkiai sprendžiasi ir Neringos Venckienės politinio prieglobsčio reikalai JAV. Mąstantys supras, ką turiu galvoje.
O toliau, kaip ir žadėjau – nuoroda į profesoriaus Vytauto Landsbergio straipsnį apie Garliavos įvykius. Būtinai paskaitykite!
Verta prisiminti. Vytautas Landsbergis. Kur antra mergaitė?
Iš tiesos.lt

Aurimo Diržiaus iš laisvaslaikrastis.lt komentaras: (more…)

„Žmonės Jūs, ar ne žmonės?!” – šitoks anų, 2012-ųjų pavasario paskutinis aštuoniametės Deimantės Kedytės klyksmas skamba atmintyje. Taip Ji šaukė Lietuvos policijos pareigūnams, kurie pasijuokė iš jos vaikiško prašymo palikti mylimą dieduką gimtųjų namų kambaryje. Bet akmeniniai Lietuvos policininkai nesudrebėjo nuo vaikiško riksmo ir išplėšė iš anūkės akivaizdos ne tik dieduką, bet išnešė ir suėmė močiutę, atlaužė nuo Deimantėlės kaklo rankas tetai Neringai, ant kurios kelių, virpėdama iš siaubo dėl milžiniško grobuonių skaičiaus, Deimantė Kedytė sėdėjo. Paskutinį kart.

Junginėse Valstijose nuo 2018 m. vasario 22 d. jau daugiau kaip pusantrų metų be kaltės kalinama Neringa Venckienė, iki paskutiniųjų nuo smurto ir prievartos gynusi savo nužudyto brolio dukrą Deimantę, iki šiol patiria 2012-ųjų pavasario Garliavoje įvykdyto klaninės Lietuvos nusikaltimo prieš žmoniškumą pasekmes.

Jei Jungtinės Valstijos išduos nekaltą asmenį mūsų Lietuvos institucijoms, kurios turi tik vieną tikslą – žūt būt nuslėpti nusikaltimo prieš Deimantę Kedytę padarinius – tuomet Jungtinės Valstijos pasielgs lygiai taip pat, kaip tai jau padarė 1970-metais, kai Sovietų sąjungos susidorojimui atidavė lietuvį, civilinio laivo jūreivį Simą Kudirką (skaitykite čia), kurio istorija akivaizdžiai liudija, kaip veikia  vienos valstybės melagingas kaltinimas asmeniui, prašant jį išduoti, ir kas keičiasi pasaulyje, kai laisva šalis išduoda absoliučiai nekaltą žmogų siaubingam užsakovų susidorojimui.

Mes nepamiršome! Mes nieko nepamiršome. Ir liksime tie, kurie priminsime. Niekas savaime nepraeina!

Iš laisvaslaikrastis.lt

Nerigos Venckienės advokatas Mike Monico pateikė skundą JAV Aukščiausiam teismui dėl N.Venckienės ekstradicijos. Nors neaišku, ar minėtas skundas apskritai bus priimtas nagrinėti, tačiau N.Venckienės advokatai atkakliai įrodinėja „Tai politinė byla, kuri slepia pačią baisiausią korupcijos istoriją Rytų Europoje” – sako advokatas.
Pateikiame šios skundo trumpą vertimą į lietuvių kalbą.

Apeliantė Neringa Venckienė per savo advokatus MONICO & SPEVACK prašo teismo sustabdyti ekstradicijos procesą, kad būtų galima parengti skundą (Writ of Certiorari) iki rugsėjo 5 d.

Kad pagrįsti savo skundą, apeliantai nurodo:

Lietuvos respublika paprašė išduoti Neringą Venckienė į Lietuva, kuri ji būtų teisiama už kriminalinius nusikaltimus. Teisėjas Daniel Martin patenkino šį prašymą ir JAV valstybės sekretorius patvirtino šį sprendimą. Venskienė pateikė skundą, nurodydama, kad jos politinio prieglobsčio prašymas dar nėra išnagrinėtas, Atstovų rūmuose pateiktas įstatymo projektas dėl jos ekstradicijos. Apygardos teismas atmetė jos skundą ir prašymą pasilikti JAV.
Kai apygardos teismas atmetė jos skundą, Venckienė pateikė prašymą pateikti skundą JAV Aukščiausiam teismui, ir suteikti jai laiko pateikti šį skundą.
Pagal Aukščiausiojo teismo taisykles, apeliantas turi 90 dienų pateikti skundą. Šis terminas baigiasi spalio 14 d., todėl ji vis dar turi nemažai laiko pateikti skundą. Tačiau jeigu byloje atsakovas yra JAV, tai skundas gali būti pateiktas per 45 dienas. Praktika reikalauja, kad apeliantas pateiktų svarius argumentus, kad jis nebūtų deportuotas. Toks terminas – svarūs argumentai – reikalauja, kad bent keturi teismo teisėjai balsuotų už tai, kad byla būtų nagrinėjama aukščiausiame teisme, arba bent penki – kad balsuotų už tai, kad būtų panaikinti ankstesni teismų sprendimai.
ARGUMENTAI

Venckienė įrodinėja, kad yra svarūs argumentai jai pasilikti – jeigu deportuota į Lietuvą, ji bijosi, kad su ja bus nesąžiningai elgiamasi, taip pat nurodo, kad JAV ir Lietuvos ekstradicijos sutartyje numatoma išimtis taip vadinamiems „politiniams nusikaltimams”.

Principinis dalykas yra taip vadinami „politiniai nusikaltimai”, nes būtent tokiems nusikaltimams taikomos išimtys ekstradicijos sutartyse, kaip ir šioj sutartyje. Aukščiausias teismas smulkiai nepaaiškino, ką reiškia „politiniai nusikaltimai”. Apeliaciniai ir apygardos teismai pripažįsta dvi kategorijas „politinių nusikaltimų” – „grynus” ir „susijusius”. Gryni politiniai nusikaltimai yra apibrėžiami kaip išdavystė, šnipinėjimas, raginimas sukilti prieš valdžią. Susiję politiniai nusikaltimai apibrėžiami kaip smurtiniai politiniai neramumai arba sukilimai. Apeliacinis teismas nurodė, kad smurtiniai politiniai neramumai yra „karas, revoliucija arba maištas”.

Ir net jeigu karas, revoliucija arba maištas yra tie dalykai, kurie apibrėžiami kaip giminingi politiniams nusikaltimams, tai neaišku, ar minėti įvykiai patenka į tokį apibrėžimą. Venckienė skunde prašys teismo peržiūrėti teismo sprendimą, kuris apriboja terminą “politiniai nusikaltimai” iki revoliucijų, maištų ar panašių politinių neramumų. Turint omenyje, kad pasaulyje vyksta teroro aktai, Venckienė įrodinėja, kad laikas dabar netinkamas spręsti šiuos klausimus,, tačiau apibūdinimas, kas yra “politinis nusikaltimas” turės būti ateityje dar kartą peržiūrėtas.

Venckienė taip pat kelia klausimą apie skirtingus teismų sprendimus bylose In re Burt, 737 F.2d 1466 (7th Cir. 1984) ir aukščiausiojo teismo nuomonėje dėl bylos Munaf v. Green, 553 U.S. 674 (2008).
Jeigu Burt byloje teismas patvirtino valstybės sekretoriaus sprendimą, tai Muna byloje atsisakė patenkinti ekstradicijos prašymą, pažymėdami, kad tai sukeltų svarbų humanitarinį rūpestį.
Venckienė tikisi, kad Aukščiausias teismas sutiks, kad „barbariškos sąlygos ir bausmės” (atrocious conditions and punishments) bus išlyga atmesti jos ekstradicijos prašymą.

Iš laisvaslaikrastis.lt

Iš Klaipėdos m. informacinio leidinio „Darbininkų balsas”

Download (PDF, Unknown)

Autrorė Virginija Jurgilevičienė

2012 m. gegužės 17 d. 6 val. ryto įvykdytas nusikaltimas Garliavoje, privačiame kieme, valdžiai smurtaujant prieš Kedžių šeimą, pagrobiant Deimantę iš jos senelių namų neturės senaties termino.
Lietuvos valdžia baudžiamomis
bylomis nori nusivalyti nuo savęs pedofilijos dėmę, atseit, žmonės „suklydo.”
Deja, Lietuvos piliečiai, stebėdami teisėsaugos klastuojamas bylas neklydo ir mano, kad šalyje valdžią į savo rankas yra perėmusi valdžioje esanti nusikalstama struktūra – pedofilų klanas.
Lietuvos valdžia, įklimpusi į pedofilijos skandalą, griebiasi paskutinės priemonės. Tai siekti teisėjos Neringos Venckienės susigrąžinimo iš Jungtinių Amerikos Valstijų.
Parsivežus garliaviškę, vyks susidorojimas su moterimi, nes ji yra tapusi kovos su pedofilija vėliava, neleidžianti „numarinti” vaikų tvirkinimo Lietuvoje temos. Laikraščio „Lietuvos rytas” žurnalistė Asta Kuznecovaitė jau iš anksto skalija, kad pedofilijos liudininkė Deimantė „apkalbės” Neringą Venckienę.
Atseit, byloje Deimantė, kaip liudininkė, liudys, jog pedofilijos nebuvo. Šios bylos tikslas pranešti tautai žinią, kad „mergaitė gyva.” Atseit, taip bus atsakyta į vienuolės Nijolės Sadūnaitės, Laisvės premijos laureatės klausimą Lietuvos valdžiai: „ Todėl klausiu jūsų: ar Deimantės Kedytės likimas nėra priverstinis dingimas? Ar negalima laikyti mergaitės priverstinai dingusia, jei ją viešai ir brutaliai paėmė valstybės pa-reigūnai ir apie ją jau penkerius su puse metų visuomenė neturi visiškai jokių žinių, net nežino, ar tas nežinia kur esantis asmuo – Deimantė Kedytė – yra gyva? Atsakykite, prašau, ar Lietuva laikėsi, nepažeidė šios tarptautinės konvencijos? Jei taip, tai kas rūpinasi ir gali atsakyti, ar Deimantė Kedytė nėra pradanginta? O geras Dieve!”. Kitaip tariant, Lietuvos piliečiams pateikiama informacija, jog „mes, esantys valdžioje pedofilijos gynėjai, laimėsime kovą prieš Neringą Venckienę”. Todėl klaipėdiečiai į Atgimimo aikštę rugpjūčio 17 d. 87 kartą atėjo su plakatu „Laisvę Neringai Venckienei – kovotojai prieš pedofiliją!”.
Ateisime ir rugsėjo 17 d., 12:00 val., nes tokių patyčių, tokio tautos mulkinimo masto negalima nutylėti, negalima su tokiu valdžios melu taikstytis.

Iš delfi.lt

Prieš pusantrų metų Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) sulaikius buvusią teisėją Neringą Venckienę pasklido žinia, kad už Atlanto ji su sūnumi gyveno visiškai nesislapstydama. Per penkerius metus ji jau buvo spėjusi įsigyti nuosavą namą ir įkurti verslą. Su DELFI bendravęs N. Venckienės sūnus Karolis Venckus atskleidė, kaip pasikeitė jų šeimos gyvenimas pastaruoju laikotarpiu.

Ilgaplaukė floristė – taip prieš pusantrų metų žiniasklaidoje buvo apibūdinama N. Venckienė. Tai, kad buvusi teisėja šiuo metu nešioja gerokai ilgesnius plaukus patvirtino ir jos sūnus, tiesa, jo teigimu, plaukai ne tik gerokai ilgesni, bet ir visiškai žili. „Ilgoki jos plaukai, ilgesni nei tie, kuriais prisimena mano mamą, kurie užfiksuoti nuotraukose, – tvirtino K. Venckus. – Jos plaukai vis dar ilgi ir labai pražilę. Tai vienintelis pasikeitimas – plaukai.” Pokyčių per šiuos pusantrų metų įvyko ir šeimos versle. N. Venckienei atsidūrus už grotų, gėlių parduotuve ėmė rūpintis jos sūnus, kuriam tuo metu buvo vos aštuoniolika. Neseniai dvidešimtąjį gimtadienį atšventęs K. Venckus pasakoja, kad gėlių parduotuvę teko uždaryti, tad visas šeimos pajamas dabar sudaro jo uždarbis, kurį jis užsidirba išvežiodamas maistą.

„Turėjome gėlių parduotuvę, bet teko ją uždaryti, nes be mamos turėjome samdyti darbuotojų ir tiesiog nebebuvo prasmės ją laikyti”, – DELFI pasakojo K. Venckus.

Ypatinga apsauga garsėjančiame Čikagos kalėjime kalinčią N. Venckienę jos sūnus gali pamatyti tik kartą per dvi savaites. Skambučiai telefonu taip pat griežtai ribojami. „Yra pasimatymo kambarys, pasimatymas gal trukti maždaug penkias valandas”, – įvardijo K. Venckus.

Skaitykite daugiau: delfi.lt

LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTUI JE GITANUI NAUSĖDAI

VIEŠAS KREIPIMASIS

Nuo Vytauto ir Laimutės Kedžių

Garliava, Teleičių kaimas, Klonio g.

2019-08-17

Gerb. Lietuvos Respublikos Prezidente,

matydami Jūsų neabejingumą nuskriaustiems žmonėms ir kilnų norą jiems padėti, mes, Vytautas ir Laimutė Kedžiai, kreipiamės į Jus su viešu prašymu, norėdami tik vieno – PADĖKITE.

Šiandien, 2019 metų rugpjūčio 17 dieną, sukaks 87-as mėnuo, kai mūsų gyvenimas sustojo ir pasisuko neįtikėtina linkme. Visą gyvenimą buvome ir esame dori, teisingi ir sąžiningi žmonės. Visą gyvenimą sunkiai dirbome, dora, teisingumas ir moralė nuolat buvo mūsų šeimos kertinis akmuo. Tačiau, nepaisant to, šiandien esame nuskriausti. Labai nuskriausti – ilgus metus mes buvome lėtai, kankinančiai ir sekinančiai persekiojami mūsų valstybės teisėsaugos institucijų, kol galų gale buvome paversti daug kartų teistais „nusikaltėliais” už sunkiai protu suvokiamus „nusikaltimus”.

Buvome nuteisti tik todėl, kad kantriai ieškojome teisingumo ir stengėmės apsaugoti, apginti savo anūkę Deimantę Kedytę. Mūsų mylima anūkė 2012 m. gegužės 17 dieną buvo smurtu išplėšta iš savo gimtų namų ir, klykianti iš nevilties, atiduota motinai, kurią, kaip ir jos įtakingus draugus, pati mergaitė kaltino sunkiais nusikaltimais. Mūsų sūnus Drąsius – nužudytas. Mūsų dukra Neringa Venckienė, buvusi teisėja ir Seimo narė, kuria pasitikėjimą išreiškė šimtai tūkstančių piliečių, išrinkdami ją į Seimą, šiandien LR teisėsaugos prašymu yra kalinama svetimoje šalyje, nes iš savo Tėvynės buvo priversta bėgti dėl neadekvataus teisėsaugos institucijų persekiojimo bei iškilusio realaus pavojaus jai ir jos sūnui, mūsų anūkui. Praradome viską, ką turėjom brangiausio.

N.Venckienei, dar būnant Lietuvoje, ne vieną kartą buvo grasinama susidorojimu ir net realiai pasikėsinta į jos gyvybę, atsukant automobilio rato varžtus. Tačiau teisėsaugai tai pasirodė visai nereikšmingi faktai. Negana to, valstybės apsauga buvo paskirta ne žmogui, kuriam gresia realus pavojus, o dukrelės kaltinamai motinai. Dabar gi, praleidusi pusantrų metų Jungtinių Amerikos Valstijų kalėjime dėl Lietuvos prokuratūros kaltinimų, N.Venckienė grąžinama atgal į Tėvynę – ta dingstimi, kad ji savo teises galės apsiginti ir čia. Tačiau kaip apsiginti šalyje, kurioje teisėjai jau areštuojami net ne po vieną, o po kelis, kartu su jiems, kaip įtariama, kyšius nešusiais advokatais? O valstybės užtarimo, tiesos ir teisingumo ieškoję žmonės, buvo patys paversti nusikaltėliais – taip nutiko mūsų šeimos nariams ir tiems neabejingiems žmonėms, kurie mus palaikė. Tai baisus teisingumo pažeminimas – atgręžti įstatymo galią prieš tuos, kurie ieško teisybės, kurie neužsimerkia prieš kitą žmogų užklupusią bėdą, ir tuo pat metu palikti nenubaustas tikruosius kaltinininkus.

Per tuos septynerius metus, mes, daug skausmo ir vargo patyrę žmonės, labai nusivylėme Lietuvos teismais bei prokurorų veikla. Visose su mūsų anūkės likimu susijusiose bylose šmėžuoja tų pačių teisėjų, prokurorų, tyrėjų pavardės. Sutapimas? Esame tikri, kad ne. Mūsų valstybė vis dar gyvena „telefoninės teisės“ sąlygomis, o mes esame bejėgiai tam pasipriešinti. Juk Jūs turbūt suprantate, kad mes niekuomet nerašytume šio Kreipimosi, jei būtų bent mažytis pagrindas tam, kuo esame kaltinami – lygiai kaip mūsų dukra Neringa ir sūnus Drąsius niekuomet nebūtų rašę šimtų pareiškimų ir skundų į įvairias institucijas, jei patys būtų buvę nors kiek kalti. Jei žmogus yra įpratęs negerbti įstatymų, jis niekada nežengs teisiniu keliu, o problemas spręs kitokiais būdais. Mūsų šeimos nuoseklus siekis pasiekti teisingumą teisinėmis priemonėmis, neprivertė atsikvošėti teisėjų ir prokurorų, kurie nutarė, kad mūsų sūnus tyčia išsigalvojo pedofiliją ir dėl to dar ir nušovė du žmones. Ar įmanoma įsivaizduoti didesnį absurdą – kad žmogus griautų savo gyvenimą dėl paties tyčia prasimanytų dalykų? Atrodytų, sveiko proto žmogui tai net negalėtų ateiti į galvą, bet Lietuvoje šis absurdas jau yra pagrindinė ir teismų įteisinta versija.

Iki šiol liko daug neatsakytų klausimų. Kas atsakys į klausimą, kodėl pedofilijos faktas nebuvo tiesiogiai nagrinėjamas tam skirtame procese, kviečiantis visas suinteresuotas puses, jų liudytojus, ekspertus, o buvo gudragalviškai atmestas visiškai kitoje byloje, nagrinėjusioje pomirtinės garbės klausimą? Sako, kaltinamasis žuvo, todėl vaiko tvirkinimo byla buvo nutraukta. Tai kodėl ją vistiek nagrinėjo? Ir priėmė sprendimą, remdamiesi vien subjektyvia teisėjo A.C. nuomone apie vaizdajuostę ir neva „ištrintą“ mūsų anūkės atmintį? Mes, jos seneliai, už šito matome nesąžiningumą ir teisėsaugos manipuliavimą procesinėmis teisėmis. Tik be mūsų tai, deja, niekam nerūpi. Ir tai, deja, tik vienas iš daugelio nesusipratimų visoje mums, mūsų artimiesiems ir mus palaikusiems žmonėms mestų kaltinimų virtinėje.

Ir vis dėlto, nors ir apkaltinti, be kaltės nuteisti, nors ir viešai pažeminti visuomenės akyse, mes vis dar neprarandame paskutinės vilties kibirkštėlės, be kurios nebūtų įmanoma gyventi toliau. Mes vis dar tikime, kad sąžinė, moralė, teisingumas, gėris mūsų Tėvynėje nėra sunaikinti galutinai. Ir kad joje, tarp aukštų pareigūnų, yra ir sąžiningų bei teisingų žmonių, kurių pastangomis teisingumas anksčiau ar vėliau triumfuos.

Todėl, stengdamiesi neprarasti vilties ir giliai išgyvendami dėl savo dukters saugumo, Jūsų, kaip valstybės vadovo ir mūsų teisių garanto, prašome:

- Pasirūpinti, kad mūsų dukra Neringai Venckienei būtų visiškai užtikrintas jos saugumas tiek kelionės į Lietuvą, tiek ir buvimo Tėvynėje metu. Mes ir taip jau netekome tiek, kad galėtume ištverti dar ir antrojo vaiko netektį.

- Numanydami, koks pavojus mūsų dukros gyvybei gali kilti laisvės apribojimo vietose, ypač prašome Jūsų pasinaudoti savo galiomis tam, kad jai nebūtų taikoma kardomoji priemonė – sulaikymas. Manome, kad jos asmens dokumentų poėmis šiuo atveju būtų pakankamas žingsnis, užtikrinantis jos buvimą Lietuvoje ir bendradarbiavimą su šalies teisėsaugos institucijomis.

- Prašome garantuoti N. Venckienei jos konstitucinę teisę į bešališką ir teisingą teismą. Šito prašydami, mes nesiekiame jokių privilegijų – mes tik norime, kad mūsų dukra būtų teisiama pagal civilizuotam pasauliui būdingas taisykles, įtvirtintas Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje bei kituose tarptautinės teisės aktuose, kuriems yra pritarusi ir mūsų valstybė. Priminsime, kad ligi šiol Lietuvos teisėsaugos veiksmai tarptautinei teisei neretai prieštaravo (pvz., paskelbiant ją be teismo kalta, taikant jai dvigubus standartus, ir pan.). Tai mums ir kelia didžiulį susirūpinimą, kad viskas pasikartos ir vėl.

- Prašome Jus užtikrinti, kad, teisiant N. Venckienę, nebūtų manipuliuojama procesiniais veiksmais kurios nors iš proceso šalių naudai (kaip tai buvo daroma ligi šiol), kad nebūtų kviečiami tik vienai pusei parankūs liudytojai, nebūtų remiamasi tais iš jų, kurie vienose bylose apie tuos pačius įvykius liudijo viena, o kitose – jau ką kita, ir, kad nebūtų atliekami kiti su bešališko ir teisingo teismo principais nesuderinami veiksmai.

- Užtikrinti, kad mūsų dukrai N. Venckienei nebūtų primesti nauji kaltinimai, kurie nebuvo pateikti JAV ekstradicijos byloje. JAV teisėsauga atmetė daugybę Lietuvos pareigūnų N.Venckienei inkriminuotų kaltinimų: iš 32 Lietuvos prokurorų surašytų kaltinimų Jungtinių Valstijų prokurorai paliko vos 4. Tai liudija mūsų teisėsaugos nekompetenciją arba galimai pašalines įtakas, kurios ir lemia kaltinimų skaičiaus augimą. Net ir likę 4 kaltinimai taip pat yra abejotini, pavyzdžiui, vienas iš jų – pasipriešinimas policijos pareigūnui, tačiau su jį neva patvirtinančiu vaizdo įrašu visa apimtimi nebuvo leista susipažinti net Seimo nariams reikalaujant. Tai atskleidžia galimą dirbtinai kuriamų kaltinimų fabrikavimą.

- Prašome garantuoti, kad N. Venckienės teismo procesas (jei bus nuspręsta jį rengti) būtų viešas, atviras ir skaidrus ir kad jame galėtų dalyvauti visi to norintys. Taip pat prašome, kad visuomenė bei žiniasklaida galėtų stebėti teisėjų atrankos į šią bylą procesą.

- Ir paskutinis prašymas – labai norėtume su Jumis susitikti asmeniškai ir atsakyti į klausimus, kurie Jums galbūt iškils.

Dėkojame už Jūsų dėmesį, skirtą šiam raštui.

Pagarbiai  Laimutė Kedienė, Vytautas Kedys (more…)

87-ą kartą minimę 17-ą mėnesio dieną! 87-i mėnesiai, kai neteisybei ir melui nėra užkirstas kelias. Pagrobta 2012-aisiais gegužės 17 d. Deimantė Kedytė, 8-erių metų mergaitė, išdrįsusi kalbėti apie seksualinę skriaudą prieš ją. Įtakingas nusikaltimo pasaulis, pasitelkęs jėgą, pradangino šią mergaitę nežinioje. Aukščiausi Valstybės pareigūnai, egoistiškai susirūpinę tik savo karjeromis, tyli ir tyčiojasi iš kiekvieno, kas jiems užduoda klausimą „Ar dar gyva Deimantė?”

Tačiau ir toliau mes, geros valios žmonės, Deimantės gynėjai, visiems, nuskriaudusiems nekaltą Vaiką, visiems, tebeskriaudžiantiems nekaltus žmones,  kasdien užduosime tą patį klausimą „Ar dar gyva Deimantė?” Su tuo klausimu nusivesime kiekvieną, pravirkdžiusį šią Mergaitę ir į Dievo Teismą, kuriame nebebus vietos melo pergalei. Neatgailota nuodemė savaime neužsimiršta ir niekur nedingsta.

Čikagos laikraštis „Northwest Herald” išspausdino didelį straipsnį apie Čikagos kalėjime ekstradicijos į Lietuvą laukiančią Neringą Venckienę. Straipsnis buvo pirmame leidinio puslapyje.

Jame rašoma : kažkada garsi Lietuvos teisėja, kuri sukėlė tarptautinį skandalą atskleisdama įtariamų pedofilų tinklą, nuo kurio nukentėjo ir jos dukterėčia, bandė rasti prieglobstį JAV, tačiau dabar sako : „Aš dėl nieko nesigailiu”.
„Noriu, kad žmonės žinotų, kad aš dėl nieko nesigailiu, – parašė Neringa Venckienė laiške šiam laikraščiui praeitą savaitę, – nesigailiu, kad praradau darbą ir savo stabilų gyvenimą. Nesigailiu nieko, ką padariau gelbėdama savo dukterėčią nuo pedofilų, kurie ją prievartavo”.
Kartu su sūnumi ji persikėlė gyventi į JAV 2013 m., ir čia gyveno nepastebimą gyvenimą Crystal Lake mieste, laukdami, kol bus išnagrinėdatas jos prieglobsčio klausimas.
Tai buvo prieš 18 mėnesių (2018 m. vasario 22 d.), kai jį buvo sulaikyta. Dabar ji laikoma Čikagos metropoliniame kalėjime ir laukia ekstradicijos.
Venckienė dienas leidžia skaitydama, žiūrėdama TV, priešdama ir darydama eskizus. Ji taip pat mokosi jau ketvirtos kalbos.
Moteris nerimauja dėl savo artimų ir bendražygių, likusių Lietuvoje. Ji tai pat jaudinasi ir dėl 20 metų amažiaus sūnaus Karolio Venckaus.
Venckienė turi nedidelę viltį, kad jai bus leista pasilikti JAV, kol bus išnagrinėas jos prieglobsčio prašymas, nors šio svarstymas atidėtas iki 2022 m.
„Noriu, kad sūnus dėl manęs nesijaudintų, su manimi viskas bus gerai, – rašo ji laiške, – tikiu, kad vieną dieną teisingumas bus atstatytas. Jaučiu, kad Dievas su manimi. Nežinau, kodėl likimas man paskyrė tokius išbandymus. Matyt, todėl, kad man ne vis vien” (abejingumas – išskirtinis lietuvių bruožas – aut. pastaba).
Venckienės mintys apie sūnų – panašios kaip visų mamų. Karolis paliktas gyventi vienas JAV.
„Noriu, kad sūnus baigtų vidurinę mokyklą, būtų geras ir rūpestingas žmogus”, – sakė ji.
Ji sako, kad bijo grįžti į Lietuvą ir tikisi, kad Lietuvos žmonės išsivaduos nuo jos dabartinės vyriausybės.
Venckienė parašė, kad jos dukterėčios byla, kurioje niekas nebuvo nuteistas, parodė, kokia korumpuota Lietuvos teisinė sistema.
„Lietuvos vyriausybė nusprendė persekioti tuos žmonės, kurie gynė pedofilų aukas, o ne prievartautojus”, – rašė ji.
Jeigu ji bus sugrąžinta į Lietuva, – Venckienė mano, kad niekas negalės jai padėti.
„Nesvarbu, kas nutiks man, tačiau aš tikiuosi, kad ši istorija padės žmonėms, kurie nenori korumpuotos valdžios Lietuvoje, susivienyti ir išvaryti korumpuotus politikus iš valdžios”.
Ji prašė, kad jos istorija būtų papasakota.
„Prašau amerikiečių pasidalinti mano istorija, nes tai vienintelis dalykas, kurio bijo Lietuvos vyriausybė”.

Venckiene taip pat padėkojo visiems amerikiečiams, kurie „meldėsi už amne, mano dukterėčią ir sūnų”.
Kathleen Miller iš Crystal Lake buvo viena pirmųjų Venckienės draugių JAV. Miller prisimena, kad vieną kartą ji atvežė Venckienę į jos gėlių parduotuvę ir gatvėje vieną moteris nufotografavo Venckienę.
Vėliau ji sekė abi moteris ir nufotografavo Milller automobilio numerį.
Ta nuotrauka ir numeris atsirado Lietuvos spaudoje, kurioje buvo sakoma, kad amerikiečiai ją gina.
Miller ir jos šeima pykina nuo to, kaip vietos valdžia elgiasi su Venckiene : „nuo tada, kai ji apsigyveno Crystal Lake, ji padeda kitiems, gerbia įstatymus, dirba ir mokosi anglų kalbos.”
„Mes padavėme skundą, – sako Miller, – Venckienė atvažiavo čia, galvodama, kad JAV ją apgins. Tai, ką ji padarė Lietuvoje, yra labai drąsu. Ji viena garbingiausių mano sutiktų žmonių. Tai, kaip mūsų vyriausybė elgiasi su ja, yra gėdinga”.
Iš laisvaslaikrastis.lt

Iš „Northwest Herald”

Download (PDF, Unknown)

DARBININKŲ BALSAS -2019 m. rugpjūčio mėn. numeris.

„Daugiau nei septyneri metai praėjo nuo nusikalstamo 2012-05-17 Garliavos šturmo dienos.
Iš kadenciją baigusios prezidentės per tą laikotarpį taip ir nesulaukėme deramo dėmesio ir adekvačių atsakymų į kelis ir tuos pačius klausimus:
- kieno paliepimu buvo įvykdytas nusikaltimas prieš žmogiškumą?
- ar dar gyva pagrobtoji Deimantė Kedytė?
2019 m. liepos 17 d. susirinkome vedami gležnos vilties, jog iš naujai išrinktojo Lietuvos valstybės vadovo galiausiai sulauksime aiškių atsakymų į šiuos klausimus. Ar Prezidentas išdrįs atverti mūsų gerokai papuvusios teisėsaugos Pandoros skrynią? Ar išdrįs akis į akį susitikti su žmonėmis, mėnesių mėnesiais siekiančiais priminti apie niekaip neužgyjančią, visuomenę suskaldžiusią valstybės piktžaizdę?” – rašoma leidinyje.

Mano vardas Karolis Venckus, mano mama Neringa yra buvusi Lietuvos teisėja ir Parlamento narė.

Mano puseserė yra Deimantė, ir man buvo 12, kuomet policija šturmavo mūsų namus, ir ją paėmė.

Po to kai mano puseserė buvo paimta, visuominėje kilo neramumai, ir prasidėjo protestai prieš Lietuvos valdžią.

Mano mano, kuri 13 metų dirbo teisėja, atsistatydino. Ji įkūrė naują politinę partiją – Drąsos Kelias. Jų tikslai buvo daugiau skaidrumo vyriausybėje, didesnės bausmės už seksualinius nusikaltimus, ir prisiekusiūjų teismuose įsteigimas.

Jie gavo 8% balsų, ir mano mama buvo išrinkta į Parlamentą. Netgi buvo kalbos apie jos galimą dalivavimą Prezidento rinkimuose.

Bet jie supykdino pagrindines konservatorių ir liberalų partijas Lietuvoje, kurios susitelgė mano mamos imuniteto panaikinimui, kas leido jai pateikti kaltinimus, kurie buvo susija su policijos šturmu.

Mes nuolatos gaudovome grasinimus nužudyti, ir netgi buvo pasikėsinimas į mano mamos gyvybę.

Mano mama netiki, kad Lietuvos valdžia gali garantuoti mūsų saugumą, todėl 2013 metais mes išvažiavome į Jungtines Valstijas ir pasiprašėme politinio prieglobsčio.

Bet Lietuvos prokurorai pradėjo teikti naujus kaltinimai, jai išvykus. Ją kaltino viskuo nuo “mirusiūjų atminties pažeminimo” iki “valstybės himno išniekinimo”. Iš viso ją kaltino 39 nusikaltimais.

Lietuvos valdžia paslapčia įtaisė pasiklausimo įrangą mano senelių namuose, ir pateikė kaltinimus tvirkinimu mano močiutei už tai, kad ji nusikeikė mano puseserės akivaizdoje. Mano močiutė prašė šious įrašus paviešinti, bet valdžia atsisakė.

Žurnalistai kurie rašė apie byla, mano mamos partijos nariai, jos vieši šalininkai, ir daugelis kitų susilaukė visokių kaltinimų.

Mano šeima buvo ir yra aršaus politinio persekiojimo aukos.

Mes tikėjomės, kad Jungtinės Valstijos išklausys mano mamos prieglobsčio prašyma, kada mes galėsime pateikti įrodymus ir papasakoti mano šeimos istoriją.

Bet Lietuvos valdžią kreipėsi dėl ekstradicijos, ir 2018 metų pradžioje JAV Valstijos Departamentas patvirtino mano mamos ekstradija, be galimybės jos prieglobčio bylai būti išklausytai.

2018 metų vasarį, mano mama prisidavė pareigūnams ir nuo to laiko yra sulaikyta, toliau kovojanti prieš ekstradiciją.

JAV teisėjai kurė analizavo mano mamos bylą, išmetė daugumą kaltinimų, ir nurodė, kad Lietuvos prokurorai juos turės pašalinti.

Ir nors teisėjai sutiko, kad kaltinimai atrodo politiškai motyvuoti, ekstradicijos sutartis vistiek įpareigoja juos išduoti mano mamą.

Lietuvos prokurorai jau nurodė, kad jie planuoja pažeisti ekstradicijos sutartį ir pateikti papildomus kaltinimus mano mamai, kuomet ji bus Lietuvoje.

Mano mama kovoja šia kova jau dešimtmetį ir aš bandau jai padėti kuo galiu nuo to laiko kada ji buvo sulaikyta.

Aš liudijau prieš JAV Kongresą, Helsinkio Komisijoje, ir padėjau parengti įstatymo projektus kurie leistų nutraukti mano mamos ekstradiciją. But šiuo metu atrodo, kad šie istatymo projektai nespės būti priimti, ir laiku padėti mano mamai. Ji gali būti išduota bet kurie metu.

Ko mums reikia šiuo metu tai jūsų dėmesio. Reikia, kad Lietuvos valdžia žinotų, kad visas pasaulis stebi, ir mes vertinsim kai jie elgsis su mano mama.

Jeigu norite perskaityti visą istoriją ir sužinoti kaip padėti, apsilankykite YouTube paskyroje Free Neringa bei internetiniame puslapyje FreeNeringa.com ir pasidalinkite šiuo video.

Iš laisvaslaikrastis.lt

Iš delfi.lt

Iš ekspertai.eu

Tai ekspertai.eu patvirtino N. Venckienės mama Laimutė Kedienė.

N. Venckienės sūnus Karolis Venckus, kuris dabar taip pat gyvena Jungtinėse Valstijose, taip pat patvirtino, kad prieš pora dienų Čikagos teismas atmetė skundą sustabdyti jo mamos ekstradiciją į Lietuvą.

„Tiems kurie seka mano mamos istorija: prieš pora dienų Čikagos teismas atmetė mano mamos skundą sustabdyti jos ekstradiciją į Lietuvą. Viena iš pagrindinių priežasčių tai yra Lietuvos vyriausybės pateikti melagingi „įrodymai“ ir pasenęs JAV ekstradicijos įstatymas kuris neleidžia mano mamai net pateikti priešingų įrodymų arba argumentuoti politinę bylos esmę. Bet norėčiau užakcentuoti, kad kova nebaigta ne tik Lietuvoje bet ir JAV. Tiesa visados iškyla į dienos šviesą”, – parašė K. Venckus.

Žmonių kurie norėtų prisidėti prie pagalbos mano mamai, norėčiau paprašyti pasirašyti ir išsiūsti šį laišką (arba savo rašytą laišką angliškai) paštu (adresu: 711 Hart Senate Building, Washington, D.C. 20510, United States of America) arba faksu (numeris: +12022280400) į Jungtines Valstijas. Ačiū Jums visiems!

Karolis Venckus

Neringa Venckienė jau 17 mėnesių laikoma Čikagos kalėjime pagal suklastotus Lietuvos prokuratūros kaltinimus

Neringa Venckienė laikoma Čikagos kalėjime nuo pernai vasario mėn., kai Lietuva pareikalavo jos ekstradicijos. JAV valstybės sekretorius pasirašė leidimą ją išduoti Lietuvai, tačiau N. Venckienė apskundė šį sprendimą Čikagos apeliaciniam teismui. Nuo to laiko apie šią bylą – jokių įrašų, nors nuo skundo padavimo praėjo daugiau nei aštuoni mėnesiai. Iš pradžių generalinė prokuratūra N. Venckienei buvo pateikusi virš 40 kaltinimų, dabar liko tik keli – tarp jų ir antstolio reikalavimų nevykdymas. Nors Garliavos šturmo metu Venckienė ragino atidaryti namo duris ir įleisti antstolę, ir šis įrašas aiškiai girdisi vaizdo įraše, tačiau prokuratūra nutarė, kad ji priešinosi antstolei, ir taip neva nevykdė jos nurodymų. Nors buvo priešingai – teismas buvo nurodęs, kad negalima naudoti prievartos prieš mergaitę, tačiau ji buvo išplėšta iš tetos glėbio, prieš Neringą panaudoti sambo kovos veiksmai, jai užlaužiant rankas, o Deimantė buvo išnešta sukryžiuotomis kojomis, prieš tai ją apsvaiginus kažkokiomis cheminėmis medžiagomis.

Beje, pranešimą ESBO (Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos) parlamentinėje asamblėjoje 2019 m. liepos 8 d. pristatė specialusis įgaliotinis žmogaus teisių klausimais Christopher H. Smith. Kalbėdamas apie Lietuvos situaciją išskyrė labai mažas bausmes skiriamas už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus bei tebesitęsiančias valstybės institucijų pastangas susidoroti su Neringa Venckiene, jos artimaisiais, bei bauginti teisingumo siekiančią visuomenės dalį.

C. Smith nurodė, kad Lietuvos vyriausybė kaltina N. Venckienę ir dėl to, kad ji savo dukterėčios vardu rašė skundus teismui ir vaikų teisių apsaugos tarnybai, kalbėjo viešai apie tai žurnalistams, taip pat parašė knygą apie tai, kaip ji, kaip teisėja, matė pedofilijos bylos tyrimo klaidas. Ji taip pat kaltinama „nepagarba teismui”, „nacionalinio himno iškraipymu”, dalyvavimu nesankcionuotuose susirinkimuose, nepaklusnumu teismui ir antstoliams, nenoru gražinti mergaitę. Lietuvos vyriausybė tais pačiais nusikaltimais apkaltino ir Deimantės senelius (jie jau nuteisti).

Labai įdomu, kokį įspūdį Christoferio Smito pranešimas padarė Asamblėjos delegatams iš Lietuvos? Gal nepuolė aiškinti pranešėjui, kaip jis giliai klysta pasidavęs klastingiems N. Venckienės apžavams ? ESBO parlamentinėje asamblėjoje dalyvavo trys Lietuvos atstovai: Rūta Miliūtė, Laurynas Kasčiūnas ir Vytautas Bakas.

Neringos Venckienės advokatas Barry A. Spewack savo skunde rašo, kad Valstybės sekretoriaus sprendimas patenkinti Lietuvos ekstradicijos prašymą yra prieštaraujantys JAV Konstitucijai ir kad du kongresmenai jau pateikė Kongresui įstatymo pataisas, kurios leis Venckienei likti JAV, iki bus išnagrinėtas jos politinio prieglobsčio prašymas.

2018 m. rugsėjo 14 d. Neringa Venckienė užpildė skundą, kurį papildė dviem punktais.  JAV Vyriausybė į juos atsakė, ir dabar pateikiamas atsakymas į vyriausybės išreikštą poziciją.

JAV Vyriausybė nurodė, kad ekstradicijos procedūrą nustato valstybės sekretorius, ir teismai turi mažai galių kištis į ekstradicijos procedūrą. Vyriausybė dar kartą patvirtino, kad ne teismų reikalas kištis į ekstradicijos procedūrą, ir kad tai yra JAV Valstybės sekretoriaus kompetencija.

Toliau advokatas vardina bylas, tačiau nurodo, kad JAV Apeliacinis teismas  (Seventh Circuit) nusprendė, kad ekstradicijos tvarka negali būti taikoma naudojant Konstitucijos draudžiamus  diskriminacinius faktorius, kaip rasė, religija, lytis, kilmės šalis ar politiniai įsitikinimai. Šis teismas taip pat nurodė,  kad ekstradicija negali būti vykdoma „jeigu užsienio šalis ir jos teisės sistema naudoja itin brutalias ir barbariškas procedūras ir bausmes” ( ang. „in accordance with such other exceptional constitutional limitations as may exist because of particularly atrocious procedures or punishments employed by the foreign jurisdiction.”).  Burt, 737 F.3d at 1486.

Pasak advokato,  JAV Valstybės sekretoriaus pozicija „jokio tyrimo” dėl ekstradicijos prieštarauja minėtam Apeliacinio teismo sprendimui, kad žmogus negali būti išduotas užsienio valstybei, kuri naudoja „barbariškus metodus”.

Jis kaip pavyzdį pateikė Burto atvejį ir nurodė, kad Venckienė nežinojo, kad teismas atmetė šį argumentą.

Nors JAV Aukščiausias teismas  Burto byloje nepasisakė dėl JAV Apeliacinio teismo argumento, tačiau, kaip nurodė JAV Vyriausybė, jis pabrėžė, kad tai ne teismų vaidmuo apibrėžti humanitarinius klausimus.

Nors Burto byloje teismas galiausiai patvirtino jo ekstradiciją, tačiau jis apsvarstė, ar ekstradicijos klausimo sustabdymas yra priežastis atmesti ekstradicijos prašymą.

Šioje byloje laikas tarp pareiškėjo atvykimo į JAV ir ekstradicijos prašymo nagrinėjimo yra trumpesnis – penki metai – tačiau, įvertinus aplinkybes,  turi būti teismo įvertintas kaip pagrindas pasilikti JAV, kol toks ilgas ekstradicijos prašymo pateikimas gali būti paaiškintas.

Norėdama atkreipti teismo dėmesį, kad kaip ir Burto byloje, kai JAV teismas nurodė, kad „užsienio šalis naudoja barbariškus metodus”, Venckienė  pateikė kelis pavyzdžius, kaip Lietuva ją persekioja ir tie metodai tikrai yra labai abejotini, kurie tik patvirtina jos abejones, kad ji negalės naudotis tomis teisinėmis priemonėmis, kurios  egzistuoja modernioje teisinėje valstybėje.

Venckienė nurodo, kas atsitiko  Lietuvoje iki šiol. Ji kaltinama nusikaltimais, kuriuos, neva, padarė Lietuvoje tuo metu, kai turėjo teisinę neliečiamybę. Ji buvo persekiojama, nors ir turėjo teisinę neliečiamybę. Tada ji tapo Lietuvos parlamento nare, ir vėl įgijo teisinę neliečiamybės, tačiau to vėl buvo nepaisoma.  Lietuvos įstatymai jai negaliojo (The statute of limitations for the offenses lapsed so Lithuania resurrected the statute of limitations).

Tačiau visi šie kaltinimai jos adresu pagal savo prigimtį buvo sąskaitų suvedinėjimas, nukreiptas į vieną asmenį , ir tokie kaltinimai apskritai niekur kitur nėra pareiškiami ( Notably, these changes were in the nature of odious bills of attainder, directed at a specific individual and inapplicable to the public at large).

Lietuva pateikė begalę kaltinimų Venckienei, kuriuos JAV teismas atmetė kaip netinkamus ekstradicijai , nes JAV jie niekada net nebūtų laikomi kriminaliniais nusikaltimais.

Kaip žinia, Lietuvos generalinė prokuratūra iš pradžių į JAV nusiuntė ekstradicijos prašymą dėl, neva, N. Venskienės padarytos 39 nusikalstamos veikos, teismo nutartimi nustatyta, kad N. Venckienė įtariama, padariusi 35 nusikalstamas veikas – 5 nusikalstamos veikos priskiriamos prie apysunkių nusikaltimų, 30 nusikalstamų veikų priskiriamos prie nesunkių nusikalstamų veikų. Teismas nutartyje „nutylėjo” ir dar keletą prokuroro metamų N. Venckienei įtarimų – pagal BK 119 straipsnį „Šnipinėjimas”, 121 straipsnį „Antikonstitucinių grupių ar organizacijų kūrimas ir veikla“, 123 straipsnį „Piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais”.

Paskutinis BK straipsnis pripažįsta kaltu tą, „kas būdamas įgaliotas atstovauti Lietuvos Respublikai palaikant santykius su kita valstybe ar kitos valstybės organizacija ar tarptautinėje viešojoje organizacijoje viršijo įgaliojimus arba sąmoningai neatliko pareigų, arba netinkamai jas atliko ir dėl to padarė Lietuvos Respublikos interesams prieštaraujančią veiką, dėl kurios padaryta ar galėjo būti padaryta didelės žalos”.

Lietuvos teismas nustatė, kad faktinių duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamoji padarė jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakanka, tai – pareiškimai ir pranešimai, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, dokumentai, vaizdo įrašai, teismų sprendimai, informacija viešoje erdvėje, kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai. Visa tai atsispindi ikiteisminio tyrimo medžiagoje, kuri sudaryta iš penkių į vieną sujungtų ikiteisminių tyrimų.

Didžiąją  įtarimų dalį sudaro nusikalstamos veikos, kuriomis N. Venckienė, „veikdama organizuotoje grupėje ir kartu su Audrone Skučiene jai vadovaudama,” nurodydavo asmenims sekti A. Ūsą ir jo artimuosius, L. Stankūnaitę, advokatą G. Černiauską, advokatę L. Kraujutaitienę, Milinių šeimos narius, antstolė S. Vaicekauskienę ir kitus asmenis, rikti apie juos informaciją, o vėliau kai kuriuos duomenis viešai paskelbti. Nemažai nusikalstamos veikos epizodų N. Venckienei inkriminuojama už tai, kad ji apšmeižė mirusį (taip rašoma teismo nutartyje) teisėją J. Furmanavičių, V. Milinį ir A. Ūsą.

Buvusi teisėja ir Seimo narė kaltinama ir piktnaudžiavimu tarnyba, padarant didelę – 7 327,76 Lt žalą valstybei, kai savo veiksmais trukdė vykdyti teismo sprendimą, bei organizavimu Seimo nario Ryto Kupčinsko padėjėjos Ramintos Baltuškienės piktnaudžiavimą tarnyba, kai, siekdama sutrukdyti teismo sprendimo vykdymą, davė nurodymus kreiptis į įvairias valstybės institucijas, o gautus atsakymus perduoti jai. Iš teismo nutarties neaišku, ar Seimo nario R. Kupčinsko padėjėjai R. Baltuškienei yra pareikšti kaltinimai piktnaudžiavimu tarnyba, kurį suorganizavo N. Venckienė (taip rašoma teismo nutartyje).

Lietuvos prokuroras teigia, kad savo viešais pasisakymais įvairiose transliuojamose laidose, kaip antai, „Akistata”, „Paskutinė instancija” ir kt., bei savo knygoje „Drąsiaus viltis – išgelbėti mergaitę”, N. Venckienė menkina mūsų valstybės autoritetą, žemina prokurorus, teisingumą vykdančius teismus, tuo pakirsdama žmonių pasitikėjimą mūsų valstybės teisine sistema.

Už tai, kad keli organizuotos asmenų grupės nariai viešai pasisakė, jog Lietuvoje reikia pučo-perversmo, Maidano, visas vyriausybes ir parlamentus reikia susprogdinti ir pastatyti iš naujo,  N. Venckienė yra įtariama viešais raginimais smurtu pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą.

2010 m. vasario 10 d. nesankcionuoto mitingo metu prie Kauno apygardos prokuratūros pastato N. Venckienės mažametis sūnus Karolis Venckus su nenustatytais mažamečiais asmenimis sugiedojo iškraipytą Lietuvos Respublikos himno tekstą. Dėl šio fakto N. Venckienei reiškiami įtarimai dėl valstybės simbolių išniekinimo – aut. pastaba).

Todėl Venckienė ir mano, kad Lietuvos valdžia jos atžvilgiu naudoja  „barbariškas procedūras” („atrocious procedures.”). Ir ji įsitikinusi, kad tokios pačios „barbariškos procedūros” bus taikomos jos atžvilgiu, jeigu ji bus sugražinta į Lietuvą. Ir ją teis ta pati teismų sistema, kuri vieną kartą ją jau pavadino „teisinės sistemos pūliniu” ir „visos  valstybės problema”.

Savo skunde Venckienė nurodė, kad yra persekiojama ir visa jos šeima, tačiau JAV Vyriausybė atsako, kad tie kaltinimai vargu ar gali būti traktuojami kaip „procedūros ar bausmės’.

Tačiau tie faktai kaip tik ir parodo, kad Neringa Venckienė negali tikėtis Lietuvoje objektyvaus teismo ir negali tikėtis, kad vietos (Lietuvos) valdžia atsižvelgs į jos skundus.

Faktai įrodo priešingus dalykus. Venckienė nurodė, kad ji buvo puiki valstybės pareigūnė ir neturėjo jokių nuobaudų iki pat 2010 m., kol nepradėjo kritikuoti teismų sistemos dėl 2008 m. prasidėjusios pedofilijos istorijos.

Ir tik po to, kai Venckienė viešai sukritikavo teismų sistemą ir korupciją joje, Teismų tarybos pirmininkas pradėjo prieš ją drausmės bylą dėl „nepagarbos teismui”.

Lietuvo Respublikos Seimo nariai nurodė, kad Venckienę Lietuvoje teis ta pati teismų sistema, kuri ją jau pasmerkė.

Todėl minėti faktai rodo, kad Venckienė nesulauks Lietuvoje teisingo ir objektyvaus teismo.

JAV Vyriausybė nurodo, kad minėti faktai ir skundai prieš Lietuvą nėra „barbariškos bausmės”, kaip Burto byloje, ir kad jie nėra „kankinimai”, kuriuos draudžia Konvencija prieš kankinimus, ir kuriuos savo skunde mini Venckiene.

Venckienė teigė, kad tai netiesa, jog ji nepateikė įrodymų, kad Lietuvoje ji gali būti kankinama. Atvirkščiai, Venckienė pateikė faktus ir įrodymus iš kitų bylų ir tribunolų nutarčių, kuriuose kritikuojamos labai žiaurios Lietuvos kalėjimų sąlygos.

JAV Vyriausybės atsakyme visi tie faktai pateikiami kaip mažareikšmiai, o Lietuva pažadėjo pataisyti kalėjimų sąlygas, tačiau jokių įrodymų tuo klausimu nepateikė.

Venckienė nurodė, kad, kai dingo jos brolis Drąsius Kedys, Lietuvos valdžia bandė nuslėpti faktą, kad jis buvo nužudytas, ir pateikė šį nužudymą kaip nelaimingą atsitikimą.

Venckienė taip pat nurodė, kad ji, jos šeima ir sūnus sulaukė grasinimų nužudyti, vieną iš kurių beveik viešai pasiuntė vienas politiškai su pedofilais susijęs žmogus, net nesibaimindamas pasekmių.

Buvo bandoma ją nužudyti, atsukant automobilio ratą, tačiau Lietuvos valdžia į tai nekreipė jokio dėmesio.

Venckienė tvirtina, kad Lietuvos valdžia norėjo ją užčiaupti, ir dabar bando ją nubausti už tai, kad jis kovojo su politiškai korumpuota sistema. Ji taip pat tvirtina, kad Lietuvoje yra pedofilų tinklas, kurio auka tapo ir jos dukterėčia, ir kad pedofilai Lietuvoje yra susiję su pedofilijos skandalu Latvijoje, kuris prasidėjo 2000 m.

Venckienė bijo, kad bus nužudyta, nes buvo nužudytas jos brolis ir daug kitų žmonių.

Advokatas Spewack taip pat nurodo, kad tokiam terminui, kaip „barbariškos procedūros ir bausmės“ (“atrocious procedures and punishments.”) nėra apibrėžimo.

Todėl pareiškėja teigia, kad visos šios paminėtos aplinkybės  JAV vyriausybei turėtų būti patvirtinimas, jog negalima perduoti Neringos Venckienės šaliai, kuri taip elgiasi su žmonėmis, t.y. naudoja „barbariškus metodus ir bausmes“.

„Mes negalime užsimerkti ir nematyti, kas bus toliau su Neringa Venckiene, – teigia advokatas. Jis lygina kitus ekstradicijos atvejus, ir sako, kad „turi būti pasverta, ar ekstradicija nebus fundamentaliai neteisinga“.

Ką patyrė Neringa Venckienė ir ką ji patirs ateityje Lietuvoje, yra priešinga JAV teismų sistemos sąžiningumui ir pažeidžia pagrindinius sąžiningo teismo principus.

Venckienė pripažįsta, kad JAV Valstybės sekretorius sprendžia, ar ekstradiciją prašanti šalis atitinka bent minimalius Jungtinėse Amerikos Valstijose keliamus standartus, tačiau jo sprendimas nėra galutinis.

Turi būti bent viešas posėdis, kuris nuspręstų, ar Lietuva atitinka minimalius JAV keliamus reikalavimus, nes kitose bylose JAV Teismas pasisakė, kad „labiau tikėtina, nei netikėtina, kad prašanti šalis elgsis su asmeniu necivilizuotai“.

JAV Vyriausybė teigia, kad pareiškėja nepateikia naujų faktų, kurie pagrįstų, kad jai pateikti politiniai kaltinimai.

Tačiau kitoje byloje teismas nusprendė, kad reikia žiūrėti, ar tuo metu šalyje vyko sukilimas ar kiti smurtiniai politiniai neramumai.

Neringa Venckienė sako, kad ji dalyvavo šiame politiniame sukilime prieš Lietuvos korumpuotą teisinę ir politinę sistemą dėl to, kad buvo išprievartauta jos dukterėčia ir nužudytas brolis.

Ji sukūrė politinę partiją, kuri bandė pradėti minėtų įvykių tyrimą.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau — VMI prie FM) parengė projektą, pagal kurį už 2019 m. ir vėlesnius mokestinius laikotarpius prašymą pervesti pajamų mokesčio dalį paramos gavėjams (vienetams ir (ar) meno kūrėjams, turintiems teisę gauti paramą), profesinėms sąjungoms arba profesinių sąjungų susivienijimams bei politinėms partijoms (toliau — Prašymą) bus galima pildyti tik elektroniniu būdu per VMI prie FM elektroninio deklaravimo sistemą, o popieriniai Prašymai atsiųsti paštu ar pateikti tiesiogiai mokesčių administratoriui nebus nagrinėjami.

Projektas šiuo metu pateiktas derinimui visuomenei Teisės aktų informacinėje sistemoje adresu

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/859b7ea0931411e98a8298567570d639?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=9dc46efd-42be-4251-9bbd-c23e65e642d2.

VMI prie FM kviečia pastabas ir pasiūlymus dėl projekto pateikti iki liepos 5 d.

Valstybinė mokesčių inspekcija

Download (PDF, Unknown)

DARBININKŲ BALSAS – 2019 m. birželio numeris.

„2019 metų birželio 17-ąją atėjome paskutinįjį kartą priminti postą paliekančiai prezidentei, kad neužmiršome valstybės veidą sutepusio veiksmo. Kad istorija, virtusi neužgyjančia piktžaizde, nepamiršta.
Net septynerius metus buvo atkakliai belstasi į aukščiausios valdžios sąžinę. Visi mūsų laiškai ir prašymai skriejo tarytum į tuštumą. Šūsnys valdiškų atsirašinėjimo tekstų nieko neįtikino. Į klausimus taip ir liko neatsakyta.
Belieka tik viltis, jog išrinktajam Prezidentui užteks drąsos ir ryžto nurodyti iš esmės peržiūrėti visuomenę sukrėtusių įvykių bylas ir pareikalauti neginčijamų įrodymų, kad pagrobtoji Deimantė Kedytė yra gyva ir sveika. O jeigu ne… Negi mes ir toliau murkdysimės niekšybių ir melo pelkėje? – rašoma leidinyje

Viešai paskelbta informacija dėl paramos, visus susidomėjusius, besikreipiančius ir klausiančius informacijos, pranešame, kad skelbiama informacija yra tikra ir ją paskelbęs asmuo yra informacijos skelbėjas.

Karolis Venckus, Neringos Venckienės sūnus, organizavo paramos rinkimą savo motinai nuo neteisingumo apginti.

Video kreipimasis.

Galite paremti Neringą Venckienę: https://www.gofundme.com/neringa

Nesibaigiantys teismai, išieškojimai ir toliau persekioja 2012 m. gegužės 17 dienos įvykių dalyvius. Šiuo metu yra įsiteisėjęs galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas, kuriuo Olgai Girdauskienei yra paskirtas namų areštas, ir dar priteista sumos už atstovavimą teismuose, advokatų patirtos išlaidos ir t.t.

Valstybė visu pajėgumo nukreipia savo „teisingumą” į žmogų, kuris buvo tik įvykių stebėtojas. Visus galinčius ir neabejingus įvykiams prašome padėti Olgai Girdauskienei išsaugoti namus ir susimokėti išieškotas sumas L. Stankūnaitei.
Swedbank AB, banko kodas BIC – HABALT22,

Olgos Girdauskienės sąskaitos Nr. LT56 7300 0101 5181 2584.

„Drąsos kelias” politinė partija