Šių metų Liepos mėnesį po įvairių pasisakymų viešojoje erdvėje dėl kraujo ryšių, vaikų bendravimus su artimais giminaičiais, Andrius Vytautas Kedys kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentę, Seimo Pirmininką, Seimo narę Dovilę Šakalienę, bei vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą, kad šie padėtų išspręsti klausimą dėl susitikimų su vaikaite, Deimante Kedyte.  Savo kreipimesi senelis išdėstė kiekvienam iš mūsų svarbius argumentus apie norą bendrauti su anūke, kuri yra vienintelė jo mirusio sūnaus palikuonė. Seneliui yra svarbu matytis ir bendrauti su vaikaite, kuris padėjo ją auginti, kuria rūpinosi nuo mažų dienų, leido į mokyklą, kuri mokinosi groti fleita ir išmoktus kūrinius grojo savo seneliui. Anūkės mama, Laimutė Stankūnaitė, kategoriškai atsisako anūkei leisti bendrauti su seneliais. Nors anūkė yra keturiolikos metų jos nuomonės niekas neklausia. Pagal galiojančias įstatymines normas senelis nėra teistas už jokias veikas susijusias su nusikalstama veika. Nėra pripažintas kaltu dėl poveikio anūkei ar neigiamos įtakos darymu mažamečiui vaikui. Tačiau visi šie argumentai valdžios atstovams nei motais, niekas nesiima jokių veiksmų, kad sulaukus garbingo amžiaus (80 metų) seneliui būtų suteikta ir užtikrinta teisė žinoti kaip gyvena jam brangus ir artimas žmogus, jo auginta ir mylima anūkė, Deimantė Kedytė. Žemiau yra pateikiama ištrauka iš kreipimosi į atsakingus valdžios atstovus:

„Nuo 2012 metų gegužės 17 dienos aš, Vytautas Kedys, nesu matęs ir bendravęs su savo anūke, kuriai šiuo metu jau suėję 14 metų. Anūkės tėtis yra miręs, o anūkės mama neleidžia bendrauti su anūke. Europos žmogaus teisių teismas ne kartą yra pasisakęs, kad kraujo ryšys yra labai svarbus vaikui ir iš vaiko negali būti atimta teisė matytis su artimaisiais giminaičiais. Nesu teistas dėl poveikio anūkei, nesu pripažintas kaltu dėl kokių nors veikų, kurios darytų įtaką nepilnamečiui vaikui. Mergaitės mama kategoriškai atsisako leisti bendrauti su anūke, o taip pat atsisako skiriamų dovanų anūkei ir jų nepriima ir neperduoda. Įstatymai saugantys vaikus aiškiai pasako, kad „Vaikas turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus giminystės, emocinius ir socialinius ryšius bei jų išsaugojimą, teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius, tradicijas ir teisę į religijos laisvę. Kai ši vaiko teisė pažeidžiama, valstybė suteikia vaiko interesus atitinkančią apsaugą ir paramą, kuri reikalinga, kad vaikas galėtų atkurti prarastus identiškumo elementus. Vaikui turi būti užtikrinta teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais, taip pat su kitais vaiko giminaičiais…” Prašau Jūsų padėti išspręsti susiklosčiusią situaciją. Ji yra vienintelis likęs man brangus asmuo po mano sūnaus mirties. Norisi ją matyti, norisi, kad ji žinotų kur ilsisi jos tėtis, noriu jai papasakoti apie jos tėvelio vaikystę, pomėgius. Galbūt jie turi kažką bendro. Pamenu kaip būdama maža ji puikiai grojo fleita, norėčiau sužinoti ar ji tebegroja, kaip jai sekasi mokykloje, kas patinka, kuo užsiima. Tačiau nuo visos šios informacijos esu atribotas, man jos niekas nesuteikia. Į visus mano prašymus yra pateikiamas vienas vienintelis atsakymas „mama nenori”.”

Į tokį kreipimosi turinį atsakė tik vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, atsakymo turinys lakoniškas.

Cituojame atsakymo turinį: ” Paaiškiname, kad tėvai (nagrinėjamu atveju mama) turi teisę ir pareigą auklėti savo vaiką ir atsakingi už jo auklėjimą, vystymąsi ir kt. Tėvai turi sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su artimaisiais giminaičiais, jeigu tai atitinka vaiko interesus. Nagrinėjamu atveju, mamai atsisakant sudaryti sąlygas dukrai bendrauti su Jumis, vadovaujantis Civilinio kodekso 3,176 straipsnio nuostatomis, Jūs turite teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos su anūke nustatymo. Teismas atsižvelgdamas į vaiko interesus, įvertinęs visas aplinkybes vaiko teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo aspektu, priimtų sprendimą dėl įpareigojimų mamai sudaryti sąlygas dukrai bendrauti su Jumis.”

Remiantis pateiktu atsakymu galima pasakyti tik vieną, Lietuvoje vaiko teisės dirba taip kaip joms patogiau, jeigu jos nenori padėti, tai ir nepadės, kaip sakoma viską perduoda teismui. O sulaukus garbaus amžiaus žmogus dėl noro matytis su savo šeimos nariu turi minti Lietuvos teismų slenksčius. Žinant kiek trunka teisminiai procesai ir kaip viskas vyksta, kyla klausimas: „ar esant tokiam amžiui seneliui pavyks pamatyti anūkę”? Juk šiose bylose aiški tendencija…procesas vyksta daugelį metų. Nejaugi tik Lietuvos teismai gali priimti sprendimus dėl galimybės matytis su anūke, kuri augo seneliui ant rankų, kuria rūpinosi senelis, o ne mama?

Nejaugi Lietuvos institucijos, ginančios vaikus, yra tokios abejingos ir nenori padėti, nors jų rankose suteikta didelė galia spręsti vaikų likimus?

Editos Žiobienės atsakymas

Seimo Teisės ir Teisėtvarkos komiteto atsakymas

Seimo kanceliarijos atsakymas

Prašome pasirašyti šią peticiją JAV Kongresui dėl Neringos Venckienės.

Įeiti į peticją ČIA.

Instrukcija, kaip pasirasyti peticiją:
Atsidarykite peticiją, dešinėje pusėje reikia įvesti vardą (first name), pavardę (last name), ir el. paštą (email), paskui reikėtų pažymėti rutuliuką (No), o tada patvirtinti peticiją – spausti „sign the petition”.
Taip pat reikia nueiti į savo el. paštą ir patvirtinti parašą (confirm signiture).

Manome, kad iš vieno kompiuterio ID galima pasirašyti vieną kartą.

Iš laisvaslaikrastis.lt

Neringa Venckienė jau turi savo atstovą Kongrese – juo pasisiūlė kongresmenas respublikonas Randy Hultgren

Neringos Venckienės ekstradicijos byloje tarp kitų įdomių dokumentų yra ir JAV Atstovų rūmų nario Christopher H.Smith laiškas  imigracijos advokatui Mark Davidson, kuris turi garsią JAV advokatų kontorą, kuri specializuojasi imigracijos bylose.
Savo laiškė Ch. Smith rašo : „Kaip jūs tur būt žinote, aš jau pateikiau įstatymo projektą “H.R 6218 The Give Judge Venckiene Her Day in Court Act”, kuris atleistų Neringą Venckienę nuo ekstradicijos pagal JAV ir Lietuvos Respublikos ekstradicijos sutartį.  Šis mano pasiūlytas įstatymo projektas taip pat leis jai užbaigti politinio prieglobsčio JAV suteikimo procesą, kurį ji pradėjo dar 2013 m., o taip pat leis jai laisvai gyventi ir dirbti JAV tol, kol bus svarstomas jos prašymas.

Aš tikiuosi, kad projektas HR6218 bus priimtas greičiau, nei įprastas tipinis privates įstatymo projektas.  Tokie įstatymų projektai dažniausiai siekia pagreitinti įprastą imigracijos procesą ir suteikti asmeniui nuolatinį teisinį status. Tačiau įstatymo projektas HR6218 nesuteikia teisėjai Venckienei nuolatinio teisinio status JAV, o greičiau suteikia jai galimybę pereiti imigracijos politinio prieglobsčio keliu procesą, kas būtų žymiai paprasčiau, nei tipišku įstatymo pakeitimu. Aš pateikiau šį projektą Atstovų rūmų pirmininkui ir šiuo metu dirbu su Teisės komitetu bandydamas pagreitinti šio įstatymo priėmimą.

Nors bendra sponsorytė nėra leidžiama teikiant privačius įstatymo projektus, tačiau respublikonas Randy Hultgren, kuris yra teisėjos Venckienės atstovas Kongrese, pateikė identišką įstatymo projektą tam, kad pademonstruotų šsavo paramą šiam projektui, kad abu įstatymo projektai būtų Kongrese priimti kaip įmanoma greičiau”.

Iš laisvaslaikrastis.lt

Iš alkas.lt

2018 m. liepos 22 d. laisvės gynėjai, politinei kalinei, vienuolei, Laisvės simboliui, 2017-ųjų Laisvės premijos laureatei, Lietuvos Sąžinei – Nijolei Felicijai Sadūnaitei sukanka 80 metų.

Ta proga 12 val. sukaktuvininkė maloniai kviečia bendrai maldai Vilniaus Išganytojo (Joanitų) bažnyčioje (Antakalnio g. 27). O po apeigų 13 val. N. Sadūnaitė, norinčius ją pasveikinti, pakvies paragauti pyrago ir pabendrauti restorane „Kino studija” (Nemenčinės pl. 2, IKI parduotuvės pastate).

Nijolė Felicija Sadūnaitė gimė 1938 m. liepos 22 d. Kaune. 1955 m., baigė Anykščių Jono Biliūno vidurinę mokyklą. 1956 m. tapo Švč. Nekaltai Pradėtosios Mergelės Marijos tarnaičių kongregacijos nare. Nenorėdama išsižadėti religinės praktikos, dirbo sekretore mašininke, gamyklos darbininke, skaičiavimo centro perforuotoja, baigusi medicinos kursus – Vilniaus kūdikių namuose.

1974 m. suimta, 1975 m. nuteista už „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos” dauginimą ir platinimą. Šešerius metus kalėjo Mordovijoje, ištremta gyveno Rytų Sibire. 1980 m. grįžusi į Lietuvą vėl įsitraukė į „Kronikos” leidybą: rinko žinias, pristatydavo jas redaktoriui, redagavo, daugino, gabeno leidinį į Maskvą, iš kur jis pasiekdavo Vakarus. Dėl KGB persekiojimo vienuolė nuolat slapstėsi, ne kartą buvo suimta ir tardoma.

„KGB Nijolę Sadūnaitę vadino viena didžiausių sovietinės santvarkos priešų. Buvo išbandyti įvairūs būdai ją palaužti: įkalinimas, grasinimai, švitinimas, apdorojimas cheminiais preparatais, smurtas, tačiau ji atsilaikė, daugeliui kitų žmonių įkvėpė stiprybės ir tapo pasipriešinimo melo režimui simboliu”, – rašoma knygoje „Laisvė ir tikėjimas. Krikščioniški trileriai sovietmečiu”, 2013 m.).
1987 m. rugpjūčio 23 d. su Antanu Terlecku, Vytautu Bogušiu ir Petru Cidziku surengė valdžios nesankcionuotą mitingą Vilniuje prie Adomo Mickevičiaus paminklo. Mitingas buvo skirtas paminėti sovietinei Lietuvos okupacijai kelią atvėrusiam Ribentropo-Molotovo paktui. Pirmą kartą po ilgų priespaudos dešimtmečių buvo viešai sugiedotas Lietuvos himnas. N. Sadūnaitės kalba šiame mitinge buvo pirmoji vieša nepaklusnumo sovietinei okupantų valdžiai demonstracija padrąsinusi Lietuvos šviesuomenę prabilti apie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo galimybę ir davė pradžią plačiam tautos pakilimui peraugusiam į Sąjūdį. 1988 m. rugpjūčio 23 d. Sąjūdžio mitinge Vingio parke jau susirinko šimtai tūkstančių žmonių.

Už šią kalbą N. Sadūnaitė buvo užpulta ir primušta, jai ir kitiems mitingo rengėjams buvo paskirti namų areštai. N. Sadūnaitė buvo tardoma KGB rūmuose ir, manoma, kad buvo kažkuo apnuodyta, nes po to sunkiai susirgo.

Nuo 1988 m. N. Sadūnaitė buvo Lietuvos Helsinkio grupės narė. Ji yra išleidusi knygų apie KGB metodus ir kovą už tikinčiųjų pamintas teises Lietuvoje. 1989 m. ji buvo viena iš Lietuvos katalikiškojo moterų sambūrio „Caritas” steigėjų.

Ir nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje N. Sadūnaitė tebekovoja už žmogaus teises, slaugo ligonius, dirba labdaringus darbus. Neliko ji abejinga ir 2012 m. Lietuvą drebinusiems Garliavos įvykiams – nuolat rūpinosi Garliavos mergaitės likimu.
2017-aisiais Lietuvos Respublikos Seime iškilmingai minint Sausio 13 d. 27-ąsias Laisvės gynėjų dienos metines ir atsiimdama jai valdžios paskirtą 2017 m. Laisvės premiją, N. Sadūnaitė pasakė dabar jau nepriklausomos Lietuvos valdžią išgąsdinusią antrą savo istorinę kalbą.
Nuo 45:35 min.

(more…)

Iš alkas.lt
JAV teismui liepos 12 d. paskelbus, kad Neringa Venckienė turėtų būti išduota Lietuvai, JAV teismas sulaukė 43-jų visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų bei ankstesnių kadencijų Seimo narių laiško iš Lietuvos, kuriame įtikinamai prašoma to nedaryti.

Šį liepos 14 d. datuotą laišką pasirašė tokie žinomi asmenys kaip kunigas Robertas Grigas, laisvės kovotojai Nijolė Sadūnaitė ir Antanas Terleckas, filosofai Vytautas Rubavičius, Antanas Andrijauskas, aktoriai Gediminas Storpirštis, Ramūnas Cicėnas, Rimantė Valiukaitė,  rašytojai Vidmantė Jasukaitytė, Liudvikas Jakimavičius, Seimo narys Naglis Puteikis ir kiti.

„Jaučiame pareigą pasidalyti savo abejonėmis dėl Lietuvos pilietės Neringos Venckienės ekstradicijos bylos, – rašoma laiške, – Gyvename Lietuvoje ir visą laiką – nuo 2009 m. iki dabar – sekėme pedofilijos bylos vystymąsi. Mes liudijame: pedofilijos byla buvo ištirta neskaidriai, šališkai, nusižengiant esminiams teisinės valstybės principams. Nė viena mirtis ar nužudymas šioje byloje nėra ištirti. Du pagrindiniai veikėjai – Andrius Ūsas ir Drąsius Kedys – rasti mirę įtartinomis aplinkybėmis. 2012 m. gegužės 17 d. Deimantės Kedytės paėmimas buvo šiurkštus prievartos aktas – tuo JAV Kongreso nariai gali įsitikinti ir patys:

https://www.youtube.com/watch?v=75Pv8jLGpvY

Mergaitė yra padaryta valstybės paslaptimi ir pradanginta nežinia kur, jos seneliams ir kitiems artimiesiems atimta bet kokia teisė net sužinoti apie jos būklę, nekalbant apie pasimatymą su ja”.

Laiško autoriai teigia, kad „Valstybė šioje byloje sulaužė socialinį kontraktą su visuomene ir prievarta įtvirtino savo versiją” ir prašo suteikti N. Venckienei JAV prieglobstį.

„Mes vertiname Lietuvos institucijų prašymą dėl Neringos Venckienės ekstradicijos kaip politinio susidorojimo tąsą. Visos aplinkybės rodo, kad nešališko teismo Neringa Venckienė Lietuvoje nesulauks. Mes sutinkame su mūsų valstybės Nepriklausomybės sąjūdžio lyderio Vytauto Landsbergio žodžiais, kad šioje byloje regėjome „teisingumą be žmogaus”. Išreiškiame nepasitikėjimą šią bylą tyrusiomis ir prievartą naudojusiomis valstybės institucijomis. Nenorime, kad pasikartotų neteisėto baudžiamojo persekiojimo atvejis po to, kai JAV Teismas kartą jau atsisakė išduoti Lietuvai Šarūną Paberalių (2011m.) [3]. Ir stojame amerikiečių nacijos lyderio Thomas Jeffersono išsakyto principo pusėje: „Kuomet neteisybė tampa įstatymu, pasipriešinimas tampa pareiga”, – rašo kolektyvinio laiško autoriai solidarizuodamiesi su JAV kongresmenų Kriso Smito (Chris Smith) ir Randy Huldgren iškeltomis abejones dėl N. Venckienės išdavimo motyvų ir galimų pasekmių.

Skelbiame visą laišką parašytą lietuvių ir anglų kalbomis:

Lietuvos žmogaus teisių gynėjų ir Seimo narių laiškas JAV Kongreso nariams dėl Neringos Venckienės ekstradicijos (more…)

Iš laisvaslaikrastis.lt

Kaip pedofilijos byla veikia kiekvieno iš mūsų gyvenimą? Ar verta jaudintis dėl šios istorijos, gal tai manęs visai neveikia? Šis klausimas dar nepakankamai aptartas.

Mūsų teisėsauga, leiskite pastebėti, nebuvo reformuota dar nuo Stalino laikų. Per šį laiką sistemoje niekuomet nebuvo jokių valymų, jokie viršininkai ar pavaldiniai nebuvo baudžiami dėl piktnaudžiavimų tarnyba ar netgi nusikalstamų veikų teisėsaugos vardu. Niekas neabejoja, kad sovietmečiu tokių būta per akis. (more…)

JAV teisėjos Virginijos Kendall nutartis, paskelbtos 2018 m. liepos 12 d., dėl Neringos Venckienės ekstradicijos (anglų k.).

JAV Teisėjos Virginijos Kendll nutartis anglų kalba – 2018 07 12

Download (PDF, Unknown)

Iš laisvaslaikrastis.lt

JAV teisėja atmetė Neringos Venckienės prašymą sustabdyti ekstradiciją ketvirtadienį. Neringa Venckienė, populiarios antikorupcinės partijos lyderė, kaltina savo šalies vyriausybę korupcija ir pedofilijos pridengimu.

Neringa Venckienė išvyko iš Lietuvos 2013 m., ir nuo tada gyveno Čikagoje, prašydama politinio prieglobsčio JAV.

Venckienė buvo pagrindinė figūra, atskleidžiant sensacingą bylą, kuri vėliau sukūrė antikorupcinę „Drąsos kelio” partiją.

Buvusi teisėja Venckienė teigia, kad jos brolis buvo nužudytas, kai pabandė atskleisti pedofilų tinklų, kuris išnaudojo jos ketverių metų mergaitę su jos motinos žinia.

Teismo sprendimas gražinti vaiką motinai sukėlė visuomenės pyktį 2012 m., kai šimtai žmonių suformavo „žmonių sieną” aplink Venckienės namus, sustabdydami vyriausybės bandymus paimti vaiką.

Lietuva bando susigražinti Venckienę ir kaltina ją atsisakymu paklūsti teismo sprendimui. JAV Valstybės departamentas pritarė ekstradicijai.

Venckienė parašė skundą federaliniam teismui Čikagoje, prašydama leidimo pasilikti JAV, kol bus svarstomas jos politinio prieglobsčio prašymas.

Čikagos teisėja Virginia Kendall atsisakė patenkinti Venckienės prašymą, sakydama, kad ši byla „sukėlė didelių abejonių dėl JAV ekstradicijos proceso ir šalies politinės ir teisingumo sistemų”, (serious issues concerning the United States’ extradition process and propriety of her native country’s political and judicial systems)  tačiau kartu pareiškė, kad Venckienė nepateikė pakankamai įrodymų, kad būtų patenkintas jos prašymas pasilikti.

„Teismas turi gerbti suverenių šalių teisę persekioti ir vykdyti jų pačių teisės normas”, – pabrėžė Kendall.

Venckienės advokatai tuoj pat pareiškė, kad skųs šį sprendimą, apie tai pranešė „Chigaco Tribune”.

Ši byla tapo tramplinu „Drąsos kelio” partijai patekti į šios ES narės Lietuvos parlamentą 2012 m.

Venckienę taip pat parėmė du JAV kongresmenai, kurie pateikė įstatymo pataisas sustabdyti jos ekstradiciją.

Allison Parker, advokatas iš JAV agentūros, kuri skatina žmogaus teises, pavadintos „Komisija dėl saugumo ir bendradarbiavimo Europoje” (Commission on Security and Cooperation in Europe)  — pasakė naujienų agentūroms, kad ši komisija tęs bandymus padėti Venckienei.

„Kol ji yra šalyje, vis dar yra vilties”, – pasakė Parker.

JAV kongresmenas Christopher Smith savo labai priešiškame Lietuvos veiksmams raporte pranešė, kad JAV atmetė net 10 iš 14 kaltinimų, Lietuvos pateiktų Venckienei.

„Tokie kaltinimai labai nuliūdins žmonės, kurie rizikuos ir sieks teisingumo prieš tuos, kurie seksualiai išnaudoja vaikus”, – pasakė Smith.

Visa teisėjos Kendall nutartis dėl Venckienės: https://assets.documentcloud.org/documents/4597928/Ruling-in-Lithuanian-lawmakers-extradition.pdf

Iš http://www.dailymail.co.uk/wires/afp/article-5948469/US-judge-OKs-extradition-Lithuanian-anti-corruption-politician.html

Iš laisvaslaikrastis.lt

Iš https://paliokas.blogspot.com/2018/07/blog-post_10.html

Iš laisvaslaikrastis.lt

Šis prašymas 2018 m. liepos 10 d.  įteiktas Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai.
Lietuviškąjį prašymo originalą ir jo vertimą į anglų kalbą nusiųsime JAV Kongreso nariams.

Generalinei prokuratūrai

Prašymas atnaujinti ikiteisminį tyrimą dėl labai sunkių nusikaltimų – Kauno apygardos teismo teisėjo Jono Furmanavičiaus, Violetos Naruševičienės, Drąsiaus Kedžio, Andriaus Ūso nužudymo ir mažamečių D. Kedžio ir V. Naruševičienės dukrų prievartavimo

2018 m. liepos 10 d.

Du JAV Kongreso nariai – Rendis Hultgrenas ir Christopher Smith pateikė įstatymo projektą JAV kongresui dėl teisėjos Neringos Venckienės
politinio persekiojimo.
Šio įstatymo esmė – juo prašoma neišduoti Lietuvai eksteisėjos Neringos Venckienės, ir suteikti jai politinį prieglobstį JAV, nes Lietuvoje jos gyvybei gresia pavojus.

Kongresui pateiktame projekte taip pat siūloma pripažinti, kad Neringa Venckienė pabėgo į JAV ir paprašė politinio prieglobsčio po penkerių metų kovos ir bandymų apsaugoti savo 4 metų dukterėčią Deimantę Kedytę. Mergaitė pranešė, kad ją prievartavo Lietuvos vyriausybės pareigūnai tuo metu, kai ji buvo savo motinos priežiūroje. Taip pat Kongresas svarstys pripažinti, kad Lietuvos vyriausybė sistemiškai persekiojo žurnalistus, gydytojus, Deimantės Kedytės senelius, jų kaimynus, žmones, kurie rinkosi į susirinkimus, ir visus tuos, kurie netylėjo ir pateikė įrodymus ar paramą Deimantei Kedytei arba priešinosi jos prievartiniam pagrobimui iš teisėjos Venckienės namų.

Kitaip sakant, JAV Kongresas svarstys įstatymo pataisą, kuria iš esmės siūloma Lietuvą pripažinti mafijos kontroliuojama teritorija, kur laisvai prievartaujami vaikai, žudomi jų tėvai, o seneliai ir šeimos nariai persekiojami tik dėl to, kad bando padėti aukai. (more…)

Su Valsybės diena. Su Mūsų Lietuva! sveikiname Jus!

Jūs esate Lietuvos druska, kai liekate ištikimi Amžinosioms vertybėms, kurios apdovanoja mūsų gyvenimą tikrumu.

Švęskite!

Vakar, liepos 4 d. , Lietuvos Aukščiausias Teismas neskundžiama nutartimi išteisino 6-eris metus po teismus tampytus, iš pradžių Kaišiadorių, paskui Kauno teismuose Garliavos šturmo liudininkus, buvusius Garliavos Klonio gatvėje, kai Lietuvos valstybė pagrobė aštuoniametę Deimantę Kedytę iš gimtųjų namų 2012 m. gegužės 17 d. Vienas iš baudžiamuoju persekiojamu teisiamų asmenų neišlaikė įtampos ir mirė 2015 m gruodyje, kiti patyrė begalę suvaržymų, kuriuos numato įstatymas, kai jie teisiami ne administracine, bet  baudžiamąja atsakomybe.

Pirmoji instancija Kaišiadorių teisme visus penkiolika asmenų, kurie, neva, kliudė antstolei vykdyti teismo sprendimą, išteisino 2016 m. spalio 6 d., o apeliacinė instancija Kaune po 14 mėnesių trukusių naujų tampymų po teismus nuteisė milžiniškomis piniginėmis baudomis.

2018 m. liepos 4 d. LAT   keturiolika asmenų išteisino, o vieną nuteisė, palikdamas galioti milžinišką, nors ir sumažintą baudą. Kauno apygardos teismas šiam asmeniui 2017 m gruodžio 6 d. buvo skyręs 6 778,80 Eur. O iš viso šiem žmonėms prieš 7 mėnesius (2017 12 06) Kauno apygardos teismas neteisėtai buvo uždėjęs net 75 tūkstančių 320 eurų baudą.

Taigi, valstybė norėjo iš nekaltų žmonių pasisavinti 68 tūkstantčius 541 eurą (minusavus paliktą baudą vienam nekaltai nuteistajam žmogui – kad jis nekaltas – tai buvo pripažinęs Kaišiadorių apylinkės teismas).

Nuomonė: Džiaugiamės, kad išteisinti.

Liūdime, kad nuteistas nekaltas.

Gal vakarykštis LAT sprendimas Lietuvoje yra kažkiek susijęs su Lietuvos teisėsaugos nerimu, laukiant liepos 12-osios, kai po vienos savaitės Čikagoje Jungtinėse Amerikos Valstijose Federaliniame teisme bus priimtas lemtingas „Drąsos kelio” lyderei, buvusiai teisėjai ir Simo narei, rinktai 118 tūkstančių lietuvos žmonių, Neringai Venckienei ir tuo pačiu prokuratūrinei Lietuvai sprendimas?

Iš laisvaslaikrastis.lt

Artėja svarbūs posėdžiai:

Ryt, liepos 5 d., ketvirtadienį, 13.30 val. Vilniaus apygardos teismas skelbs nuosprendį Laimutės Kedienės byloje dėl jos tariamai padarytų skriaudų buvusiam aukštam prokurorui K.Betingiui.

Šiandien, liepos 4 d., trečiadienį, 13.30 val. – šešerius metus vykdytos institucinio keršto akcijos kulminacinis momentas: Lietuvos Aukščiausiasis teismas – O. Fedosiukas (pirmininkas), A. Ridikas (pranešėjas), T. Šeškauskas – skelbs nuosprendį drąsių ir pilietiškų Garliavos operacijos liudininkų byloje.

Atsižvelgiant į pasikeitusią konjunktūrą, apkaltinamasis nuosprendis sunkiai tikėtinas. Greičiausiai veikos bus pripažintos ne tokiomis pavojingomis, kad būtų pagrįstas baudžiamasis persekiojimas, nurodant, kad išteisintųjų veiksmai pakliūva administraci nės atsakomybės dispozicijon. Tuomet pilietiškus žmones bus galima dar patąsyti po teismus jau administracine tvarka, individualiai, kol bus pasiekti persekiojimo tikslai: tautai parodyta, kas laukia tų, kas vadovaujasi savo, o ne iš viršaus nuleista, pilietiškumo samprata. (more…)

Iš laisvaslaikrastis.lt  dr. Jonas Ramanauskas

Deimante, ar esi gyva?
Čia yra pasakojimas apie Deimantę, mažą mergaitę, tuomet gal 8 metukų, kaip Lietuvos gintarėlį nuo Baltijos krantų, kuri ilgą laiką patyrė didžiulių nepelnytų skriaudų. Deimantės skaudus likimas persipynė  su Lietuvos valdžios veiksmais, Lietuvos paprastų žmonių pozicija ir pagaliau dviejų Kedžių ir Venckų šeimų nepavydėtinais likimais. Konkrečiai dabar kalba eina apie Deimantės tetos, jos globėjos Neringos Venckienės likimą, jos ekstradiciją į Lietuvą, nes ją nori iš JAV išsireikalauti Lietuvos valdžia už nusikaltimus, kurių ji nepadarė.

Pirmiausiai reikia pabrėžti Lietuvos valdžios poziciją buvusios apygardos teisėjos, buvusios Lietuvos parlamento (Seimas) narės atžvilgiu. Lietuvos valdžios kaltinimai N.Venckienei augo kaip kokia lavina ir pasiekė net 39 kaltinimus, kaip kokios pasaulio lygio nusikaltėlės. Ko gero valdomos spaudos publikacijų, smerkiančių N.Venckienę ko gero dar niekas ir nesuskaičiavo. Tai tiesiog gal precedento neturintis žmogaus ujimas, kai dar žmogus nėra nuteistas. O kai jau atėjo laikas pateikti įrodymus apie tuos 39 nusikaltimus JAV teisėsaugai dėl ekstradicijos, tai iš tų 39 nusikaltimų pasidarė 13, po to 6, po to 4 ir dabar net nežinau kiek, gal galų gale ir nė vieno neliks? Kaip tie nusikaltimai galėjo išnykti be jokių teismų? Reiškia tai nebuvo tikri nusikaltimai, o tikriausiai tų nusikaltimų ir iš viso nebuvo. Kaltinimų problema yra tame, kad reikia visuomenę apdoroti, kad N.Venckienę parodyti didžiausia nusikaltėle ir taip paruošti pagrindą jos nuteisimui teisingumo nepripažįstančiuose teismuose.  Kaip visuomenės ir valdžios propagandinio apdorojimo pavyzdį galiu pateikti Švietimo ir mokslo ministerijos tarnautojo Bendrųjų reikalų skyriaus vedėjo Alvydo Skuodžio susirašinėjimą. Tai yra paskelbta 2018-04-09 straipsnyje „Švietimo ir mokslo min-ISTERIJA“ (http://biciulyste.com/aktualijos/dr-jonas-ramanauskas-svietimo-ir-mokslo-min-isterija/). Šiame straipsnyje yra parodyta toji neapykanta, kuri be pagrindo sklinda iš Švietimo ir mokslo ministerijos tarnautojo. Propaganda duoda tokį rezultatą. O juk Švietimo ir mokslo ministerijos tarnautojas nėra  joks bylos žinovas, joks teisėsaugos ir teisėtvarkos pareigūnas. Manytina, kad tikrai išsilavinęs asmuo. Tai jeigu net tokie asmenys yra taip stipriai propagandiškai apdoroti, tai kas tuomet yra atsitikę ir su visa visuomene? (more…)

Liepos 12 d. JAV Federalinis teismas Čikagoje priims nutarimą dėl Neringos Venckienės ekstradicijos. Ta proga pateikiame usnews.com  liepos 1 d. straipsnį apie N. Venckienę (anglų k.):

A judge is also considering a stay. Venckiene’s next hearing is July 12.

Dar vienas kongresmenas pateikė įstatymo projektą dėl Neringos Venckienės politinio persekiojimo

Jungtinių Amerikos Valstijų kongresmenas Rendis Hultgrenas (Randy Hultgren), birželio 27 dieną, pateikė įstatymo projektą JAV kongresui dėl teisėjos Neringos Venckienės politinio persekiojimo. Tai jau antrasis pasiūlymas Jungtinių Valstijų kongrese dėl atleidimo N.Venckienę nuo Lietuvos-Amerikos ekstradicijos sutarties.

https://www.govtrack.us/congress/bills/115/hr6257/text

Rendis Hultgrenas išrinktas Ilinojuje. Jis tapo Atstovų Rūmų Nariu 1998 metais.

Šiame projekte teigiama:

Mr  Hultgren pristatė šį projektą, kuris yra siunčiamas Teisės komitetui

Dėl pagalbos teisėjai Neringai Venckienei, kurią Lietuvos vyriausybė prašo išduoti dėl kaltinimų, susijusių su jos teisingumo paieškomis prieš Lietuvos vyriausybės pareigūnus, kaltinamus seksualiai prievartavus jos dukterėčią

1. Trumas pristatymas.

Įstaymas gali būti pavadintas „Suteikime teisėjai Venckienei šansą teisme“ (Give Judge Venckiene Her Day in Court Act).

2. Kongresas konstatuoja

(1) Teisėja Neringa Venckienė pabėgo į JAV ir paprašė politinio prieglobsčio po penkerių metų kovos ir bandymų apsaugoti savo 4 metų dukterėčią Deimantę Kedytę. Mergaitė pranešė, kad ją prievartavo Lietuvos vyriausybės pareigūnai tuo metu, kai ji buvo savo motinos priežiūroje.

(2) Deimantė Kedytės pasakojimai buvo patikrinti teismo paskirtų psichologų, kurie pripažino, kad šie pasakojimai yra patikimi. (more…)

Prašome pasirašyti šią peticiją JAV Kongresui dėl Neringos Venckienės.

Įeiti į peticją ČIA.

Instrukcija, kaip pasirasyti peticiją:
Atsidarykite peticiją, dešinėje pusėje reikia įvesti vardą (first name), pavardę (last name), ir el. paštą (email), paskui reikėtų pažymėti rutuliuką (No), o tada patvirtinti peticiją – spausti „sign the petition”.
Taip pat reikia nueiti į savo el. paštą ir patvirtinti parašą (confirm signiture).

Manome, kad iš vieno kompiuterio ID galima pasirašyti vieną kartą.

Taip pat primename, kad, būtent, šiandien, birželio 28 d., ketvirtadienį, Čikagoje, JAV Teisme, bus nagrinėjame Neringos Venckienės ekstradicijos byla. Lietuvos laiku bylos nagrinėjimo pradžia: 17:30 val. (Čikagos laiku – 9:30 val.).

Iš congress.gov/

https://chrissmith.house.gov/
Iš laisvaslaikrastis.lt

iš kaunodiena.lt

155 Kongresas
2D Sesija
A. R. 6218

Dėl teisėjos Neringos Venckienės atleidimo, kurios nori Lietuvos valdžia dėl kaltinimų, susijusių su jos kova dėl teisingumo prieš Lietuvos pareigūnus, kaltinamus jos jaunos dukterėčios seksualiniu išnaudojimu.

ATSTOVŲ RŪMUOSE

Ponas Smitas iš Naujojo Džersio pristatė šį įstatymo projektą; kuris buvo paskirtas teisės komitetui, 2018 m. birželio 25 dieną.

ĮSTATYMO PROJEKTAS
Dėl teisėjos Neringos Venckienės atleidimo, kurios nori Lietuvos valdžia dėl kaltinimų susijusių so jos kova dėl teisingumo prieš Lietuvos pareigūnus kaltinamus jos jaunos dukterėčios seksualiniu išnaudojimu.
Tai turi būti priimta Jungtinių Amerikos Valstijų Kongreso asamblėjoje -  Senate ir Atstovų Rūmuose

1. SKYRIUS. TRUMPAS PAVADINIMAS

Šitas įstatymas gali būti cituojamas kaip „Leisti Teisėjai Venckienei Apsiginti Teisme”.

 2. SKYRIUS. IŠVADOS.

(1) Teisėja Neringa Venckienė pabėgo į Jungtines Valstijas 2013 metais ir pasiprašė politinio prieglobsčio po 5 metų kovos Lietuvoje, kad užtikrinti teisingumą jos 4 metų dukterėčiai, Deimantei Kedytei, kuri pranešė, kad buvo seksualiai išnaudota Lietuvos valdžios astovų kol buvo motinos globoje.

(2) Deimantės Kedytės pareiškimai apie seksualinį tvirkinimą buvo įvertinti teismo paskirtų psichologų ir psichiatrų kurie nustatė juos patikimais.

(3) Deimantė Kedytė seksualiniu tvirkinimu apkaltino Seimo Pirmininko padėjėją ir teisėją, abu buvo motinos draugai.

(4) Teisėja Venckienė ir Deimantės Kedytės tėvas kreipėsi į teisėtvarkos institucijas ir teismus, prašydami piino Deimantės liudijimų tyrimo prieš įvardintus asmenis, bet manė, kad tyrimas yra aplaidus.

(5) Lietuvos parlamentas (teisės ir teisingumo komitetai) 2010 metais pateikė išvadą kuri įvardijo Deimantės Kedytės seksualinio išnaudojimo tyrimą kaip aplaidų ir nustatė, kad aplaidumas kompromitavo bylą prieš valstybės pareigūnus.

(6) Po Deimantės Kedytės tėvo dingimo 2009  metais, teisėjai Venckienei buvo paskirta Deimantės globa.

(7) Kaltinimai nebuvo pareikšti Deimantės Kedytės motinai, nors Vilniaus Apylinkės Teismas, 2009  metų spalio mėnesį nustatė, jog yra pakankamai įrodymų tai padaryti.

(8) 2011 metų gruodį, teisėjai Venckienei buvo įsakyta perduoti Deimantę Kedytę, tuo metu 7 metų amžiaus, atgal motinai, bet Deimantė atsisakė grįžti pas motiną, nurodant baimę dėl seksualinio išnaudojimo.

(9) Šimtai Lietuvių budėjo prie teisėjos Venckienės namų, kad sustabdyti Lietuvos valdžios bandymą paimti Deimantę Kedytę.

(10) 2012 metų gegužę, Lietuvos valdžia atsiuntė daugiau negu 200 policijos pareigūnų paimti Deimantę Kedytė iš teisėjos Venckienės jėga.

(11) Deimantė Kedytė įsikabino į teisėjos Venckienės kaklą, buvo atplėšta nuo jos, buvo išnešta klykianti, iš visiškai pradingo iš viešosios erdvės paskutinius 6 metus.

(12) Lietuvos valdžios veiksmai susilaukė protestų prieš Lietuvos valdžią Lietuvoje, taip pat prie daugelio Lietuvos ambasadų užsienyje, taip pat Jungtinėse Amerikos Valstijose kai Lietuvos Presidentė dalyvavo NATO susitikime Čikagoje, 2012 metų gegužę.

(13) Teisėja Venckienė išleido knygą pavadinta Drąsos Keliu ,2012 metais, apie Deimantės Kedytės istoriją ir Lietuvos nesugebėjimą tinkamai ištirti ir kaltinti valdžios pareigūnus.

(14) „Drąsos Kelias” tapo naujos anti-korupcinės, anti-pedofilinės partijos Lietuvoje pavadinimu, kuri išrinko teisėja Venckienę į Lietuvos parlamentą 2012 metais.

(15) Po to kai teisėja Venckienė sulaukė grasinimų, patyrė ką ji mano kaip pasikėsinimą į jos gyvybę po susitikimo su rinkėjais, ir po to kai Lietuvos valdžia panaikino jos parlamentinį imunitetą, 2013 metais ji pasiprašė politinio prieglobsčio Jungtinėse Valstijose.

(16) Lietuvos valdžia sistemiškai teisė už „neteisingus parodymus” ir kitus nusikaltimus – žurnalistus, medicinos profesonalią, Deimantės Kedytės senelius, teisėjos Venckienės kaimynę, žmones kurie dalyvavo protesto akcijose, ir daug kitų žmonių kurie pateikė įrodymus dėl Deimantės Kedytės išnaudojimo ir kurie priešinosi jos smurtiniam paėmimui iš teisėjos Venckienės.

(17) Lietuva pateikė daugiau negu 35 kaltinimus prieš teisėją Venckienę, tarp kurių yra kaltinimai dėl krepimosi į Lietuvos teismus ir Vaiko Teisių Atstovus mergaitės vardu, tyrimo kritikavimą žurnalistams, seksualinio tvirkinimo apibūdinimą ir įvardinimą valdžios pareigūnų savo knygoje, dalyvavimą „neleistinuose protestuose”, „teismo pažeminimą”, valstybės himno išniekinimą, savo pačios tyrimo vykdymą, atsisakymą perduoti Deimantę kaltinamai motinai, pareigūno sužeidimą, spyrimą Deimantės motinai kai ji bandė paimti Deimantę.

(18) Ekstradicijos sutartis pasirašyta tarp Jungtinių Valstijų ir Lietuvos Respublikos 2001 metų spalio 23 dieną, neleidžia teisėjai Venckienei priduoti priešingus įrodymus dėl Lietuvos kaltinimų Jungtinių Valstijų teisme, ar argumentuoti politinį motyvą.

(19) 2018 metų balandį, Jungtinių Valstijų teisėjas, patvirtino ekstradiciją teisėjai Venckienei dėl to, kad ji trukdė anststolio veiklai, nevykdė teismo sprendimo, sukėlė fizinį skausmą, ir pasipriešino policijos pareigūnui – visi kaltinimai susija su Deimantės Kedytės paėmimu iš teisėjos Venckienės namų ir atidavimu kaltinamai motinai.

(20) Buvę politiniai kaliniai, taip pat dabartiniai ir buvę Lietuvos valdžios atstovai rašė Jungtinių Valstijų valdžiai, įspėdami, kad Lietuvos valdžios kaltinimai prieš teisėją Venckienę yra politiškai motyvuoti.

(21) Lietuvos Aukščiausio Teismo Pirmininkas Gintaras Kryževicius  buvo užfiksuotas viešai sakantis, kad teisėja Venckienė „yra pūlinys teisinėje ir pūlinys politinėje sistemoje” ir „visos valstybės bėda”.

(22) Švedija, Airija, Šiaurės Airija, Danija, Malta, Ukraina, ir Rusija atsisakė išduoti asmenis į Lietuvą.

(23) Teisėja Venckienė gali pateikti įrodymus dėl politinių motyvų Lietuvos kaltinimuose prieš ją, prieš imigracijos teisėją jeigu ji bus atleista nuo ekstradicijos sutarties ir bus leista tęsti politinio prieglobsčio bylą, pateiktą 2013 metais ir nustatytą svarstymą 2019 m. liepos mėn..

3. SKYRIUS. ATLEIDIMAS NUO EKSTRADICIJOS SUTARTIES TARP JUNGTINIŲ AMERIKOS VALSTIJŲ IR LIETUVOS RESPUBLIKOS.

(a) APSKRITAI -  Nepaisant jokių kitų teisės nuostatų, teisėja Neringa Venckienė turi būti atleista nuo ekstradicijos, iš Ekstradicijos Sutarties Tarp Jungtinių Amerikos Valstijų Valžios ir Lietuvos Respublikos Valžios, pasirašytą Vilniuje 2001 m. spalio 23 d. ir patvirtintą 2003 m. kovo 31 d. (patvirtintą protokolo dėl prašymo dėl susitarimo dėl ekstradicijos tarp Jungtinių Amerikos Valstijų valdžios ir Lietuvos Respublikos valdžios, pasirašytą Briuselyje 2005 metais, birželio 15 dieną, ir pradėtą vykdyti  2010 m. vasario 1 d.) ir atleisti nuo bet kurių kitų įstatymų kurie leistų jos ekstradiciją į Lietuvą.

(b) POLITINIS PRIEGLOBSTIS – Teisėjai Neringai Venckienei turi būti leista likti Jungtinėse Valstijose iki paskutinio sprendimo dėl jos prašymo dėl prieglobsčio.

(c) LAISVAS JUDĖJIMAS -  Teisėja Neringa Venckienė negali būtį sulaikyta federaliniame ar Valstijų kalėjime ar areštuota dėl bet kokių imigracijos ar ekstradicijos nusikaltimų ir turi būti leistas laisvas judėjimas ir leidimas dirbti iki paskutinio sprendimo dėl jos kreipimosi dėl prašymo dėl prieglobsčio.

Iš congress.gov/

Birželio 28 d., šį ketvirtadienį, Jungtinių Amerikos Valstijų Čikagos teismas nagrinės Neringos Venckienės ekstradicijos bylą.

Primename, kad Lietuvos Generalinė prokuratūra, pateikdama Jungtinėms Amerikos Valstijoms melagingus kaltinimus, siekia Neringos Venckienės sugrąžinimo į Lietuvą.

Iš laisvaslaikrastis.lt
Neringa Venckienė, kuri bandė apginti savo brolio prievartaujamą mergaitę, jau penki mėnesiai laikoma Čikagos kalėjime pagal melagingus generalinės prokuratūros ir jos vadovo, generalinio prokuroro, patologinio melagio E.Pašilio kaltinimus.

Pats E.Pašilis jau seniai turėjo sėdėti cypėje vien už tai, kad asmeniškai davė melagingus parodymus Strasbūro teisme, tvirtindamas, kad jokio CŽV kalėjimo Lietuvoje nebuvo. Europos žmogaus teisių teismas nepatikėjo E.Pašilio ir pripažino, kad Lietuvoje veikė slaptas CŽV kalėjimas, kuriame buvo metodiškai kankinami žmonės, ir Lietuvos pareigūnai ne tik tam pritarė, tačiau už kyšius leido veikti šiam kalėjimui.
Visus, kurie bando priešintis šitiems valdžioje esantiems banditams, taip vadinamas „generalinis prokuroras E.Pašilis grūda į kalėjimus. Beje, už tai, kad bandė ginti savo dukterėčią Deimantą Kedytę, yra persekiojama visa jos šeimai – labiausiai mergaitę mylėję jos seneliai Kedžiai yra tos pačios „prokuratūros” paversti „pedofilais”, ir nuteisti dar vieno mafijos įrankio – lietuviškų teismų.

N. Venckienė tie patys pseudoprokurorai kaltina, kad ji priešinosi „pareigūnui”, t.y. tam daugiau nei 120 kg. Sveriančiam sambo čempionui, kuris panaudojo prieš Venckienę „jėgos pratimus”, ir skausmingai užlaužė jai rankas tam, kad mergaitę galėjų pastverti Laima Stankūnaitė.  Antausis tas sambo čempionui buvo pavadintas „pasipriešinimu” – gerai dar, kad tai nebuvo kvalifikuota, kaip „pasikėsinimas nužudyti”, (more…)

Iš laisvaslaikrastis.lt

Keletas žodžių apie birželio 15 d. Laimutės Kedienės teismo posėdį K.Betingio reputacijos pakirtimo byloje, kur prokuratūra ir „nukentėjusysis” siekia panaikinti teisėjo U.Trumpulio priimtą išteisinamąjį kovo 21 d. nuosprendį.
Buvo sakomos baigiamosios kalbos. Neatvyko nei vienas žurnalistas; nei „nukentėjusysis”, nei kaltinimą bei apeliacinį skundą surašiusi prokurorė L. Zakarauskaitė; teisme šią pavadavo nematyta prokurorė, kurios vieninteliai žodžiai buvo, kad prašo tenkinti apeliacinį skundą, nes jame „labai puikiai išdėstyti visi argumentai” (šituo galima paabejoti, žinant visas kaltinimo klaidų taisymo peripetijas).
Bylą nagrinėja teisėjų kolegija: A.Kisielius (pranešėjas), L.Ulbienė ir G.Dzedulionis – tas pats, kuris kadaise K.Betingį, išmestą iš Kauno apygardos prokuratūros dėl netinkamo vadovavimo ir prokuratūros autoriteto pakirtimo, grąžino į vyriausiojo prokuroro pareigas (http://eteismai.lt/byla/230547557569680/Iv-2922-365/2010).
K.Betingio advokatė V.Genaitytė savo kalboje nieko naujo nepasakė; eilinį kartą pademonstravo, kad nelabai supranta, ką reiškia terminas „tyčia”, bei kuo subjektyvi išvada iš realių faktų skiriasi nuo melagingos informacijos, V.G.: „Priėmus nepalankų nutarimą (atsisakyti pradėti tyrimą K.Betingio atžvilgiu pagal L.Kedienės pareiškimą), jis buvo apskųstas teismui; tai rodo asmens tyčią” ) Arba: „tyčia prieš žmogų susiformavo daug anksčiau, tai rodo slapto sekimo įrašai” -akivaizdžiai painioja neigiamą nusistatymą prieš asmenį su žinojimu, kad skleidžiami pramanyti dalykai. Tik vienas V.Genaitytės argumentas daugmaž atitiko teisėje vartojamą „tyčios” sampratą: esą kaltinamoji, iš ekspertų išvadų gerai žinodama, kad jos sūnus mirė nesmurtine mirtimi, vis vien atkakliai teigė, kad jis nužudytas… Iš tikro, Laimutė Kedienė gerai žinojo tik tai, kad jos sūnus nužudytas, ir kad mirties priežasčių tyrimas klastojamas…
Dėl neturtinės žalos už pakirstą K.Betingio reputaciją dydžio V.Genaitytė tepasakė, kad tokia suma – 7 000 € – atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus. (more…)

Birželio 17 d. sukanka 6 metai ir 1  mėnuo nuo Lietuvoje įvykdyto nusikaltimo prieš vaiką ir taikius žmones. 2012 m. gegužės 17 d. įvykdytas Deimantės Kedytės pagrobimas iš gimtųjų namų yra iki šiol valstybės dangstomas nusikaltimas. Nusikaltime dalyvavo 240 Lietuvos valstybės pareigūnų – tai oficialioji statistika. Nei vienas iš jų nėra nubaustas. Šio nusikaltimo pagrindinė auka – aštuoniametė mergaitė iki šiol jau virš šešerių metų yra laikoma paslaptyje. Lietuvos teisinė sistema viską apvertė aukštyn kojom: tuos, kurie tapo šio šiurpaus nusikaltimo aukos, pavertė „nusikaltėliais”, iškeldami begales absurdiškiausių bylų su dar absurdiškesniais kaltinimais ir nuteisdami neteisingais nuosprendžiais. ir visa ši beprotybė Lietuvos valstybės pateisinta, kaip „ teismo sprendimo, sugrąžinant vaiką motinai, vykdymas”. Šis Lietuvos valstybės nusikaltimas įtraukė į savo pinkles ir kitą valstybę, t.y. Jungtines Amerikos Valstijas, nes, melagingai kaltinant Neringą Venckienę, 2012- ųjų gegužės 17 d. gynusią nuo smurto ir prievartos dukterėčią Deimantę Kedytę, Jungtinės Amerikos Valstijos Lietuvos yra prašomos išduoti Lietuvai N. Venckienę, pasitraukusią su sūnumi į JAV dėl pavojaus gyvybei. O tai, jog pavojus gyvybei buvo ir lieka – tai visai neišsigalvojimas (būtent taip bando įtikinti Amerikos teisėsaugą Lietuvos prokuratūra). Kaltinimų turinys ir kiekis liudija, kad vykdomas susidorojimas su žmogumi. Norime priminti, kad Neringa Venckienė 2012-aisiais pati buvo Lietuvos teisėja ir pati oficialiai prašė, kad dukterėčios perdavimas motinai būtų tiesiogiai transliuojamas viešai. Ji pati norėjo, kad pareigūnų, o to pačiu ir jos pačios reakcijos, veiksmai ir žodžiai būtų vieši. Ji pati norėjo, kad neliktų vietos jokioms interpretacijoms. Ji pati norėjo, kad Lietuvos žmonės matytų ir girdėtų, kaip Lietuvoje vykdomas valstybės teisingumas. Tuomet į tokį N. Venckienės prašymą LRT tuometinis vadovas Audrius Siaurusevičius reagavo pasišaipydamas rusišku žodžiu „bespredelas koks”.

Deja, jau šešeri metai mes žinome tik tiek, kad daugeliu preigūnų kamerų nufilmuotas „vaiko perdavimas” yra įslaptintas. Iš tiesų tas gegužės 17-osios įvykis Kauno rajono Garliavos Klonio gatvėje įslaptintas dėl nusikaltimo prieš nepilnametį asmenį sunkumo, o ne dėl mažamečio vaiko asmens veido neatskleidimo viešumai. Technologijų pagalba, nebūtų sunku, neatskleidžiant veido, parodyti 2012 ųjų gegužės 17 d. esmę ir tiesą. Lietuvos valstybė tą tiesą slepia jau 73 mėnesius!

Mes tą tiesą matėme savo akimis. Todėl kalbame apie ją garsiai. Todėl kalbame ypatingai garsiai, nes melas tyčiojasi iš pažintos tiesos ir mūsų, mačiusių 2012-jų gegužės 17-osios tiesą apie Drąsiaus Kedžio dukrą Deimantę Kedytę…

Mes nieko nepamiršome!

„Maitvanagiams, nekantriai laukiantiems N.Venckienės šermenų, dar teks pakentėti. Čikagos federalinis teismas suteikė politinei pabėgėlei galimybę pateikti papildomus dokumentus ir atidėjo jos ekstradiciją iki… birželio 14 dienos. Koks sutapimas lietuvei, sprendžiančiai savo gyvenimo ar mirties klausimą! Tikėsimės, kad ši diena visiems, vis dar tebetikintiems teisingumu, taps Vilties, o ne Gedulo diena” – prieš mėnesį laiko socialiniame tinkle rašė buvęs Seimo „Drąsos kelias” frakcijos narys žurnalistas Vytautas Matulevičius.

Taigi, šiandien, mūsų Tautai istoriškai skaudžią dieną, viliamės, kad Tiesa visuomet yra ta, kuri taria galutinį žodį.

O Neringos Venckienės sūnus Karolis Venckus, kuriam, birželio 20 d. sukanka 19 metų, prašo paramos šventame Jo Mamos apgynimo nuo neteisingumo reikale.

„Teisėjos Neringos Venckienės gynybai JAV skubiai reikalinga piniginė pagalba. Dideli darbai padaromi ne dideliais pinigais, bet mažomis aukomis. Ačiū kiekvienam ir už pačią mažiausią auką. Nesidrovėkite pervesti nors ir kelis eurus: tai ženklas, kuris duoda postūmį daugeliui geros valios žmonių, o mūsų visų pastanga – postūmiui apskritai Teisingumui Tėvynėje!” https://www.gofundme.com/neringa
Tai legali galimybė paremti N.Venckienės teisines išlaidas,” – toks kriepimasis platinamas politinės partijos „Drąsos kelias” FB paskyroje.

Niekada nelikime abejingi!

2018 m. birželio 2 d. sukanka 100 dienų, kai Neringa Venckienė nelaisvėje laukia JAV valdžios sprendimo dėl ekstradicijos į Lietuvą.

Primename, kad Neringa Venckienė yra sulaikyta 2018 m. vasario 22 d. Po Jos sulaikymo į pasaulio visuomenę kreipėsi Neringos sūnus Karolis Venckus, kuriam birželio mėnesį sukanka 19 metų. Savo vaizdo įraše Karolis Venckus ragino pasirašyti peticiją, kad JAV valdžia neatiduotų Jo motinos Neringos Venckienės į Lietuvą, kur jai gręsia realus susidorojimas.

Karolio Venckaus vaizdo įrašas.

Parašų rinkimas peticijai ir Karolio vaizdo įrašas buvo blokuoti kovo 12 d., kai per nepilną savaitę peticiją pasirašė 36 000 žmonių. Pedofilų klanas aiškiai suprato, kad iki balandžio 4 d. Karolis venckus nesunkiai surinks reikiamą 100 000 parašų. Būtent toks kiekis parašų buvo sąlyga, kad JAV valdžia atkreiptų dėmesį į Neringos Venckienės ekstradicijos reikalą. Taigi, bent oficialiai buvo rodoma, kad peticija surinko apie 40 000 parašų, ir to kiekio nepakako, kad JAV valdžia – Baltieji rūmai – aukščiausiu lygiu įsikištų į šį oficialiosios Lietuvos susidorojimo su Neringa Venckiene reikalą.

Primename, kad Neringa Venckienė dar 2018 . balandžio 23 d. pateikė prašymą paleisti ją iš sulaikymo įstaigos Čikagoje į laisvę už užstatą.

2018 m. birželio 14 d. bus sprendžiamas Neringos Venckienės paleidimo arba atidavimo į neteisingą Lietuvos teismą klausimas.

Iš laisvaslaikrastis.lt

Labai ilgai galvą laužiau galvą dėl asmenų rato Ūso istoriją gramzdinusių užmarštin. Dėl galingos valios, sustabdžiusiusios pedofilijos tyrimą pačioje svarbiausioje stadijoje – jo pradžioje, kai pareigūnai privalo skubiai reaguoti su poėmiais, pasiklausymais, ekspertų išvadomis, apklausomis. Visa tai vadinama įrodymų rinkimu. Paslaptingąja valia to neįvyko.

Tiesa, nukentėjo 12 prokurorų. Niekingai vėlai ir bylos niekaip nepaveikusio demonstratyvaus „teisingumo“ dėka teismas gavo Klonio bylą be pedofilijos žymių.

Nors šios dienos akimis žiūrint, galėjo taip akivaizdžiai „įrodymus rinkdami” ir nesistengti.

Teismų virtinėje Neringai Venckienei gerai žinoma teismų praktika nepadėjo. Teismas nukirto viską – „pedofilijos nebuvo” .

Italijoje mafija senai nebesiejama su neišsilavinusiais nuožmiais kaimiečiais. Šiais laikais viešo gyvenimo nebedrebina politinės žmogžudystės. Mafijos nariai kostiumuoti, gerai išsilavinę, perkantys verslus, ekspertus, politikus, patys užimantys aukštus postus. Italijos teisėsaugos efektyvumas toks, kad žudyti tiesiog nebeapsimoka. Kitaip yra mūsų šalyje. Ir tai kas vyksta čia, jau turi būti vardijami tikraisiais vardais.

MG Nostra. Toks Lietuvoje veikiančio lietuvių akcininkų valdomo koncerno pavadinimas galėtų būti. (more…)

Visus, prisimenančius 2012 metų gegužės 17-osios ankstų rytą, – kviečiame 2018 m. gegužės 17d., ketvirtadienį, 11 val. atvykti į Klonio gatvę Nr. 5.

Pagarbiai,  „Drąsos kelias” politinė partija

JUNGTININIŲ AMERIKOS VALSTIJŲ INSTITUCIJOMS
VYTAUTO MATULEVIČIAUS PRAŠYMAS
dėl N. Venckienės ekstradicijos į Lietuvos Respubliką sustabdymo

2018-04-04
Kaunas
Kaip žmogus, neblogai žinantis teisingumo padėtį savo valstybėje ir Neringos Venckienės bylos aplinkybes, prašau Jungtinių Amerikos Valstijų neišduoti šios moters Lietuvos teisėsaugai ir apginti ją nuo nepagrįsto persekiojimo.
Tokį prašymą teikiu dėl šių žemiau išvardintų priežasčių:
1. Sugrąžinus N. Venckienę į Lietuvą, kiltų neišvengiamas pavojus jos gyvybei, kadangi jau nužudyta ar mirė įtartinomis aplinkybėmis daugiau nei dešimt su šia byla susijusių asmenų. (more…)

Prieš šešeris metus, minint 40 metų po Romo Kalantos Gyvosios Aukos 2012-ųjų grgužės 14-ąją Klonio gatvėje Garliavoje žymūs Lietuvos žmonės kalbėjo apie budėjimą…

Poetė Erika Drungytė Klonio gatvėje. 2012 05 14:

A. Nakas ir R. Boravskis Klonio gatvėje. 2012 05 14:

Giedrė Gorienė Klonio gatvėje. 2012 05 14:

Nijolė Sadūnaitė Klonio gatvėje. 2012 05 14:

Robertas Grigas Klonio gatvėje. 2012 05 14:

Algimantas Matulevičius Klonio gatvėje. 2012 05 14:

Saulius Stoma Klonio gatvėje. 2012 05 14:

Gegužės 14-osios akimirkos Garliavoje. 2012 05 14:

Iš tiesos.lt
Skaitantiems angliškai siūlome susipažinti su Neringos Venckienės prašymu teisėjui Daniel G. Martinui, kuriame ji išdėsto savo motyvus, kodėl ji turėtų būti paliesta į laisvę. Dokumente ji trumpai pristato ir argumentus, atskleidžiančius Lietuvos generalinės prokuratūros pateiktų kaltinimų melagingumą.

O laisvaslaikrastis.lt siūlo Neringos Venckienės prašymo vertimą į lietuvių kalbą:

„04/23/2018

Rašau šį skundą norėdama sužinoti, ar galima mane paleisti į laisvę už užstatą. Jau praėjo du mėnesiai, kai jūs priėmėte sprendimą perduoti mane Lietuvai, ir aš iki šiol negaliu būti su savo sūnumi. Noriu, kad jūs žinotumėte, kad aš atvykau į JAV ne slapstytis, o gintis nuo melagingų Lietuvos vyriausybės kaltinimų ir politinio persekiojimo. Mano gyvenimas dabar yra JAV , ir čia aš turiu socialinės apsaugos numerį, leidimą dirbti, Ilinojaus vairuotojo teises, namą, automobilį, gėlių parduotuvę, banko sąskaitą, kredito korteles, ir aš niekada nesislapsčiau. Visi gali mane rasti darbe, namuose, koledže arba telefonu.  Aš pati pasidaviau teismo pareigūnams.

Mano sūnus Karolis baigė vidurinę mokyklą JAV ir dabar yra koledžo studentas.  Jam tik 18 metų, ir jis dabar gyvena vienas, jam sunku apmokėti visas pragyvenimo sąskaitas ir mokslus.

Aš esu išduodama Lietuvai už tariamus nusikaltimus, kurių nepadariau. Lietuvos vyriausybės kaltinimai yra melagingi – šis melas buvo perduotas JAV vyriausybei.

1) Aš netrukdžiau antstolės darbui,  nes aš :  nerakinau durų ir nebarikadavau praėjimo. Jūs galite tai pamatyti ir išgirsti vaizdo įraše – aš kelis kartus sakau, kad „atrakinkite duris”.

2) Aš nespyriau Stankūnaitei – tai melagingi kaltinimai, Lietuvos vyriausybei perduoti JAV.

3) Lietuvos vyriausybė nuslėpė faktą, Lietuvos policijos pareigūnai pirma mane sužeidė, aš negalėjau eiti į darbą 12 dienų. Mano dešinys petys ir ranka buvo sužaloti.

 4) Teismo sprendimo nebuvo galima įvykdyti, nes mano brolio dukra, maža mergaitė, buvo seksualiai išnaudojama su jos motinos žinia (tai paliudijo pati mergaitė), ir todėl mergaitė atsisakė eiti gyventi su savo motina. Aš pasiūliau atsakingoms institucijoms, kad mergaitė galėtų susitikinėti su motina, ir mergaitės motina galėtų pasiimti dukrą. Stankūnaitė daug kartų buvo atvažiavusi į mano namus, tačiau mergaitė nesutiko su ja eiti. Noriu pabrėžti, kad mano namuose Stankūnaitė susitikdavo su savo dukra be manęs ir mano tėvų, jos buvo vienos. Noriu pabrėžti, kad teismo sprendime buvo parašyta, kad prieš mergaitę negalima naudoti jėgos. Tačiau fizinė jėga prieš mergaitę buvo panaudota, o antstolė ir policijos pareigūnai stebėjo, kaip ji velkama žeme. Ant mergaitės galvos buvo užmesta antklodė, kuri buvo apipurkšta kažkokia chemine medžiaga. Tuo metu, kai mano buvo pateikti minėti keturi kaltinimai, aš buvau apygardos teismo teisėja. O išvykdama iš Lietuvos aš buvau parlamento nare.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Kryževičius mane viešai pavadino „visos teismų sistemos pūliniu” – tai įrodo, kad jokio sąžiningo teismo Lietuvoje aš negaliu tikėtis.

Aš tik norėjau išgelbėti mažą mergaitę, o dabar už tai esu kalėjime.

Prašau paleisti mane į laisvę už užstatą

Dėkoju už skirtą laiką mano pareiškimui perskaityti.

Su pagarba Neriga Venckienė”

Neringos Venckienės prašymo rankraštinis foto variantas teisėjui perduotas 2018 m. balandžio 30 d.:

Čikagoje JAV teismas 10-čiai dienų stabdo Neringos Venckienės ekstradiciją į Lietuvą. Priminsime, kad iki gegužės 15 d. teismas turi nuspręsti Neringos Venckienės išleidimo į laisvę už užstatą klausimą. Laikinai sulaikyta Ji yra nuo 2018 m. vasario 22 d.

Pati Neringa, duodama interviu JAV žiniasklaidai, yra sakiusi, kad „kitų priežasčių mane susigrąžinti jie neturi – tik kad mane nužudytų”.

JAV Valstybės departamentas balandžio 26 d. pareiškė, kad nesikiš į ekstradicijos bylą. N. Venckienės advokatas Michael Monico į tai suregavo „Tai labai didelį nerimą keliantis dalykas”. Po antradienio sprendimo atsiranda vilties, kad JAV teismas suvoks, jog Neringos Venckienės išdavimas į Lietuvą pagal pateiktus Jai kaltinimus – tai atidavimas nekalto žmogaus į rankas tų, kurie visais būdais susidoroja su jos artimaisiais Lietuvoje. To paties siekiama ir pačios Neringos Venckienės atžvilgiu.

Iš „The Washington post”

2018 m. balandžio 21 d. vyko Neringos Venckienės palaikymo akcija Čikagoje.

Vaizdo įrašas.

Michael’o Tarm’o straipsnis (2018 04 18) anglų k.: 

„APNewsBreak: Lithuanian claims pedophile ring in extradition”

Iš laisvaslaikrastis.lt

Neringa Venckienė davė pirmą savo interviu agentūrai AP, kurį išspausdino vienas didžiausių JAV dienraščių „New York Times” (NYT)

Šiame sptaripsnyje rašoma : „Buvusi teisėja ir parlamento narė Lietuvoje yra įkalinta Čikagoje jos gimtosios šalies prašymu, tačiau bijo būti nužudyta, jeigu bus išsiųsta atgal į Lietuvą. nes ji atskleidė labai įtakingų pedofilų tinklą šioje šalyje. Tai N. Venckienė teigė jos pirmame interviu Associated Press nuo to laiko, kai tapo bėgle.
Jeigu D.Trampo administracija neįsikiš, N.Venckienė gali būti išsiųsta namo per kelias savaites.

„Noriu niekada negrįžti į Lietuvą”, – N.Venckienė teigė AP interviu telefonu iš kalėjimu, pridurdama, kad ji pasirengusi būti JAV piliete.

Neįtikėtina N.Venckienė gyvenimo istorija – kažkada ji buvo auganti teisės žvaigždė Lietuvoje, tačiau dabar baigė federaliniame kalėjime Čikagoje. Ši drama smarkiai suskaldė šią Baltijos valstybės tautą.

Tai istorija apie N.Venckienė kolegą teisėją, nužudytą ir apkaltintą jos ketverių metų dukterėčios prievartavimu; jos brolį, kuris iškėlė šiuos kaltinimus ir vėliau buvo apkaltintas nužudymais; pagaliau N.Venckienės politinės antipedofilinės partijos susikūrimą ir  sėkmę parlamento rinkimuose.

Po to, kai 2013 m. pabėgo iš Lietuvos, N.Venckienė ramiai gyveno Čikagos priemiestyje  Crystal Lake  kartu su savo paaugliu sūnumi Karoliu. Ji dirbo slaugės padėjėja, o vėliau floriste. N.Venckienė turi dokumentus, leidžiančius jai gyventi ir dirbti JAV, tačiau ji pati prisistatė vasario 13 d., kai sužinojo, kad JAV valdžia jos ieško dėl Lietuvos kaltinimų.

Katleen Miller, N.Venckienės draugė iš Crystal lake, ją apibūdina kaip šviesią asmenybę ir gerą žmogų. Per susitikimus ji dažnai pasakojo apie tai, kas jai buvo nutikę Lietuvoje.

„Visa mūsų šeima ją myli, – pasakojo Katleen, – kai sužinojome, kad Neringa suimta, visi buvome šokiruoti”.

Kalėjime, kuriame yra laikoma, N.Venckienė kasdien išleidžiama vienai valandai į lauką. Ji žaidžia krepšinį, meldžiasi ir daug skaito. Šiuo metu ji skaito knygą “Anos Frank dienoraštis” apie žydų mergaitę, kuri slėpėsi nuo gestapo.

Nors Holivudo įvaizdis apie kalėjimus ją trikdė, tačiau šiame kalėjime visi su N.Venckienė elgiasi gerai.

„Čia geriau, negu parodyta filmuose, – sakė ji, – nors aš vis tiek nenoriu sėdėti kalėjime už nusikaltimus, kurių nepadariau”. (more…)

Iš laisvaslaikrastis.lt

Čikagos teisme toliau nagrinėjami tik 4 kaltinimai iš 37, Lietuvos pateiktų Neringai Venckienei, kiti atmesti

Čikagos teisme toliau nagrinėjami tik 4 kaltinimai iš 37, Lietuvos pateiktų Neringai Venckienei, kiti atmesti
“Lrytas ir Delfi skaito teismo dokumentus bet pamiršta paminėti, kad iš 37 kaltinimų, liko tik 4, – stebisi Karolis Venckus, – visi kiti panaikinti arba Lietuva jų net nepateikė”.

Čikagos teismo nutarime nurodoma, kad “pagal sutarties tarp Lietuvos ir JAV 2 straipsnį apibrėžiama pagal kokius nusižengimus bėglys gali būti patraukiamas atsakomybėn ir už kuriuos gali būti išduotas: trukdymas antstolio veiklai; teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymas; fizinio skausmo sukėlimas; pasipriešinimas pareigūnui: Teismas nurodo, kad kiti kaltinimai, kaip neteisėtas informacijos rinkimas apie žmogaus privaų gyvenimą pagal JA įstatymus nėra laikomas nusikalstama veikla”.
Kaip žinia, prokuratūra prikūrė kaltinimų Neringai Venckienei net pagal 37 BK straipsnius:

KAUNO APYGARDOS PROKURATŪRA

PIRMASIS BAUDŽIAMOJO PERSEKIOJIMO SKYRIUS

Kauno apylinkės teismui

PAREIŠKIMAS

DĖL KARDOMOSIOS PRIEMONĖS SUĖMIMO SKYRIMO

2015 m. gegužės 24 d.

Kaimo apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Darius Jakutis, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylaNr. 01-2-00103-11 dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 str. 3 d. ir 167 str. 1 d. ,(14 epizodų), 25 str. 3 d. ir 313 str. 2 d., 25 str. 3 d. ir 154 str. 2 d., 25 str. 3 d. ir 168 str. 1 d., 25 str. 3 d. ir 228 str. 2 d., 25 str. 3 d. ir 122 str., 228 str. 2 d., 236 str. 1 d., 154 str. 2 d. (3 epizodai), 313 str. 2 d. (4 epizodai), 153 str. (redakcija iki 2010-07-20), 163 str. (2 epizodai), 232 str., 245 str., 231 str. 1 d., 140 str. 1 d., 286 str., 236 str. 1 d., 155 str. 1 d., 231 str. 1 d., 127 str., prašau skirti kardomąją priemonę suėmimą, įtariamąja!:

Vardas ir pavardė: NERINGA VENCKIENĖ (more…)

Viešai paskelbta informacija dėl paramos, visus susidomėjusius, besikreipiančius ir klausiančius informacijos, pranešame, kad skelbiama informacija yra tikra ir ją paskelbęs asmuo yra informacijos skelbėjas.

Karolis Venckus, Neringos Venckienės sūnus, organizavo paramos rinkimą savo motinai nuo neteisingumo apginti.

Video kreipimasis.

Galite paremti Neringą Venckienę: https://www.gofundme.com/neringa

Vertas dėmesio pašnekesys, reaguojant į žurnalistės Liepos Želnienės frazę „koks jums skirtumas, gyva ji ar negyva”, išsakytą Žinių radijo laidoje, kai žiūrovas priminė s. Nijolės Sadūnaitės sausio 13 d. valdžiai užduotą klausimą apie Deimantę Kedytę. Žinių radijo laida buvo transliuojama vasario 26 d. (Žiūtėti ČIA).

O kovo 1 d. „Press Jazz” studijoje įvyko toks pokalbis, reaguojant į šia žiauriai cinišką naujos kartos žurnalistės frazę. Kalbėjosi Krescencijus Stoškus, Šarūnas Puidokas ir Audrius Nakas.

„Nieko nelieka per vieną nekaltą klausimą”. Iš ekspertai.eu

Nesibaigiantys teismai, išieškojimai ir toliau persekioja 2012 m. gegužės 17 dienos įvykių dalyvius. Šiuo metu yra įsiteisėjęs galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas, kuriuo Olgai Girdauskienei yra paskirtas namų areštas, ir dar priteista sumos už atstovavimą teismuose, advokatų patirtos išlaidos ir t.t.

Valstybė visu pajėgumo nukreipia savo „teisingumą” į žmogų, kuris buvo tik įvykių stebėtojas. Visus galinčius ir neabejingus įvykiams prašome padėti Olgai Girdauskienei išsaugoti namus ir susimokėti išieškotas sumas L. Stankūnaitei.
Swedbank AB, banko kodas BIC – HABALT22,

Olgos Girdauskienės sąskaitos Nr. LT56 7300 0101 5181 2584.

„Drąsos kelias” politinė partija