Vėl 17-ta mėnesio diena…
Praėjo 6-eri su puse metų po smurto prieš 8-erių metų vaiką. Prieš mergaitę. Prieš Deimantę Kedytę. Prieš taikius Lietuvos žmones. Žvelgiant iš laiko perspektyvos, 2012-ųjų gegužės 17-ąją Garliavoje buvo sprendžiama Lietuvos ateitis. Šiandieninis Lietuvos valstybės žvilgsnis ir elgesys su ekonomiškai vargstančiomis Lietuvos šeimomis, kuriose yra vaikų, buvo apspręstas prieš šešerius su pusę metų Klonio gatvėje.
Šiandien vis dažniau pradedama gąsdinti „violetiniu” baubu. Cenzūrinė purvasklaida vėl bepradedančią busti Lietuvos jautrią visuomenės dalį lygina su 2012-ųjų „patvoriniais”. Planingai naikinant šeimą, Lietuvoje vėl atsiranda naujos stankūnaitės, kurias reikia saugoti nuo pačios Lietuvos. Po 2012-ųjų gegužės prėjo jau ne mėnesiai. Bėga metai. Tačiau, atrodo, kad niekas nepasikeitė… Ir kaip gali kas keistis, kai į sesės Nijolės Sadūnaitės viešą klausimą, užduotą 2018 m. sausio 13 d., „Pasakyti, ar Deimantė Kedytė gyva? O jei būtų, neduok, Dieve, kitaip – tai pasakyti, kur yra jos kapas?” neatsakyta iki šiol. Nors 2012-ųjų gegužę, smurtą tuo metu Garliavoje laiminęs dabartinis Lietuvos premjeras S. Skvernelis s. Nijolei Sadūnaitei – Laisvės premijos laureatei – turėjo atsakyti iki 2018 m. vasario 16-osios. Iki Lietuvos 100-mečio šventės. To paties buvo paklausta ir mūsų valstybės vadovės Dalios Grybauskaitės. Jei ji ruošiasi ką nors dar N. Sadūnaitei atsakyti 2019 m. liepos 13-ąją, sekančią dieną, kai baigsis jos kadencija – atsakymas bus per vėlus. Nes buvo paklausta Prezidentės, kuri Lietuvoje yra atsakinga ne tik už vaikų likimus. Primename, kad pagarbą praranda ir Seimo Pirmininkas V. Pranckietis. Vaidinimas prieš tautą, kad „negirdėjau klausimo”, sparčiai muša jo, kaip asmens, autoriteto balus.  Prieš du metus neatrodė, kad šis profesorius galėtų Lietuvoje mirti iš bado, jei pasirinktų nebepritarti melui. Neįdomiai kažkaip su kažkuo nešvariu sutapti, nes liaudies išmintis labai aiškia užbaigia šią patarlę…
2012-ųjų kovo 23-ąją ir gegužės 17-ąją užslėptas blogis šiandien tampa atviru, net įstatyminiu blogiu.
Lietuva nusikalto prieš Deimantę Kedytę. Todėl, gali būti, kad dangus leidžia per kitų nekaltų vaikų skausmą, kai valstybė drasko jų šeimas, patirti pabudimą iš abejingumo miego. Pabusti visai gerajai Lietuvai…
Mes nieko nepamiršome. Mes nepamiršome Deimantės klyksmo ir išgąsčio virpulio. Todėl primename, kad Lietuvos likimas yra užkrėstas Deimantės Kedytės likimu.
Pasirinkome priminimą, kalbėjimą ir maldą. Prikėlimo (prisikėlimo) terminas negalioja blogiui. Prikėlimas visuomet yra ir pažadas, ir tikrovė tam, kas šluostė vaiko ašaras, kas mokino vaiką vaikščioti, o ne kryžmai laužyti vaiko kojas, jam klykiant ir išnešant į nežinią…
„Drąsos kelias”

Kovo 23-oji (2012-ieji):

Gegužės 17-oji (2012-ieji):

„Drąsos kelias” politinės partijos Klaipėdos skyriaus nariams!
Gerbiami „Drąsos kelias” politinės partijos Klaipėdos skyriaus nariai,

Vadovaujantis „Drąsos kelias” politinės partijos Klaipėdos skyriaus 4 skr. 4.1. punktu šaukiamas visuotinis skyriaus narių susirinkimas, kuris vyks 2018 m. lapkričio 17 d.  10:00 val. „Drąsos kelias” politinės partijos Klaipėdos skyriaus būstinėje, adresu: S.Dariaus ir S.Girėno g. 21-21, Klaipėdoje.

DARBOTVARKĖ:
1.    2017 m. skyriaus veiklos ataskaita.
2.    Delegatų į „Drąsos kelias” politinės partijos 2018 m. suvažiavimą rinkimas ir tvirtinimas.
3.    Kiti klausimai.

Pagarbiai, „Drąsos kelias” politinės partijos
Klaipėdos skyriaus pirmininkas Edvardas ŠALKAUSKAS

Autorė Danutė Šepetytė.

Iš respublika.lt 2018 11 04

Rugsėjo pabaigoje žurnalistas, Vito Lingio premijos laureatas Vytautas MATULEVIČIUS Vašingtone liudijo garsioje Neringos Venckienės persekiojimo byloje. Jo liudijimas svarbus ne tik N.Venckienės ekstradicijos atžvilgiu, jis svarbus ir kaip laisvos asmenybės gestas visuotinės mimikrijos ir nešlovės laikais, vadinamajam elitui atvirai niekinant ir pravardžiuojant Garliavos mergaitę gynusius piliečius „patvoriniais” ir „violetinių gauja”.

- Kokiomis aplinkybėmis atsidūrėte Vašingtone?

- Mane pasikvietė JAV kongreso Helsinkio, t.y. žmogaus teisių, komisija. Įsivaizduojat: ketverius metus, kol dirbau Seime, gal tik išskyrus vieną kitą atvejį ir tą, kai laimėjau bylą Konstituciniame Teisme, manęs nekalbino joks žurnalistas; net informuojant apie šurmulį sukėlusį mano įstatymo projektą, „Panoramoje” buvo nutylima, kas jo autorius. Ir staiga, pasirodo, net JAV kongresmenams įdomi mano nuomonė. Suprantate ironiją? Jeigu tave ignoruoja, tavęs nepastebi, nors esi žmonių rinktas parlamentaras, tu neegzistuoji kaip politikas.

- Nemato ir dabar, netgi jums nuvykus liudyti į JAV kongresą.

- Bet šį sykį bent jau gavau satisfakciją. Į JAV institucijas dėl N.Venckienės likimo kreipėsi ne vienas žinomas mūsų tautietis, savo argumentus laiške išdėsčiau ir aš. Galbūt tie argumentai ir pasirodė įdomūs klausymus surengusiems JAV politikams. Gavau oficialų kvietimą atvykti ir pasisakyti vyriausybinės Helsinkio komisijos posėdyje – drauge su N.Venckienės sūnumi Karoliu, jau tapusiu gana žinomu kovotoju už pamintas savo motinos teises. (more…)

Mitingas už vaiką ir Šeimą. Vaizdo įrašas:

Iš propatria.lt

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos direktorei
Monikai Garbačiauskaitei-Budrienei

Kreipimasis

Dėl šališko visuomenės mitingo nušvietimo ir būtinybės parodyti jo vaizdo įrašą

Spalio 30 dieną prie Lietuvos Respublikos Seimo įvyko mitingas, kuriame reikalauta stabdyti masinį vaikų atiminėjimą iš tėvų, skubiai taisyti pernai įvykdytą ydingą Vaiko teisių apsaugos sistemos reformą, keltas jos iniciatorių politinės ir teisinės atsakomybės klausimas. Didžiausias pastaraisiais  metais mitingas atspindėjo visuomenės daugumos kritišką požiūrį į voliuntariškai įgyvendinamą ir nusikalstamą eksperimentavimą su šeimomis ir buvo skirtas apginti jų bei šalies nacionaliniams interesams. Todėl šis gausus ir reprezentatyvus mitingas tapo ryškiu ženklu, kad Tauta bunda ir dvasiškai bei politiškai laisvinasi iš nevykusią reformą įkvėpusios genderistinės ideologijos.

Tačiau didžiosios visuomenės dalies valią išreiškusį mitingą nacionalinis transliuotojas nušvietė lygiai taip pat, kaip komunistinės LTSR valdžios dar kontroliuoti  LRT 1988 m. rudenį nušviesdavo kylančio Sąjūdžio veiklą ir renginius. LRT žiniose ir „Panoramoje” parodytas trijų minučių reportažas apie mitingą buvo sąmoningai menkinantis („200 susirinkusiųjų”, „tik kelios dešimtys iš Kauno” ir t.t.) ir melagingas, nes mažiausiai kelis kartus buvo sumažintas jo dalyvių skaičius. Siekiant nuslėpti mitingo tikruosius motyvus ir jame vyravusią laisvą pilietišką ir kritišką  dvasią, neparodyti net trumpi jame pasakytų kalbų fragmentai. Mitinge kelti klausimai buvo nagrinėjami netrukus po reportažo rodytoje laidoje „Dienos tema”, tapusioje dar vienu LRT ideologinio angažuotumo ir šališkumo patvirtinimu. Laidos vedėja I. Makaraitytė sąmoningai uždavinėjo tendencingus klausimus, kuriais siekta pateisinti ir išbalinti pragaištingą reformą įteiginėjant žiūrovams, jog ji buvo būtina ir iš esmės gera. Abi pakviestos pašnekovės pritarė vedėjos peršamai nuomonei, jog po reformos prasidėjęs  institucinis smurtas prieš šeimas pratrūko ne dėl sisteminių jos ydų, kurias iš pat pradžių programavo reformą grindžiusi antihumaniška ir nusikalstama liberalkomunistinė genderizmo ideologija. Žiūrovams buvo propagandiškai peršama mintis, kad toks plačiai sukerojęs ir brutalus smurtas radosi vien dėl apmaudžių „perlenkimų” ir yra tik „žmogiškųjų klaidų” bei „netobulo įgyvendinimo” atsitiktinis padarinys. Mitinge išsakytam jo dalyvių ir visuomenės požiūriui, jog ydingas pats įstatymas ir vėlesni poįstatyminiai aktai, laidoje niekas neatstovavo. Niekas reformos kritikų pozicijai neatstovavo ir spalio 23 dienos laidoje „Dienos tema”, kurią ta pačia vaiko teisių apsaugos reformos tema taip pat šališkai vedė R. Miliūtė. Kitos didžiosios šalies žiniasklaidos priemonės nedemonstruoja tokio šališko palankumo reformai. LRT, pagal jos veiklą reguliuojantį įstatymą privalanti užtikrinti skirtingų visuomenėje esančių pažiūrų atspindėjimą savo laidose, išsiskiria ypatingu šališkumu.

Dėl šių priežasčių, atsižvelgdami į įvykusio mitingo svarbą ir visuomenės interesą išgirsti jame keltus reikalavimus ir pasakytas kalbas, reikalaujame per vieną savaitę nuo šio rašto gavimo Lietuvos televizijos pirmojoje programoje vakariniu laiku parodyti mitingo įrašą. LRT žurnalistai filmavo renginį ir šią medžiagą turi, ją taip pat prireikus būtų nesunku gauti iš kitų šalies žiniasklaidos priemonių.

Ypatingo dėmesio verta mitinge pasisakiusio rezistento kunigo Roberto Grigo kalba. R. Grigas plačiai aptarė žiniasklaidos šališkumo problemą ir tendencingai vyraujančioms „liberalioms“ nuostatoms palankią naujienų ir nuomonių atranką žiniasklaidoje. Ypatingas dėmesys jo kalboje buvo skirtas LRT šališkumo problemai. Šią kalbą ypač svarbu išgirsti LRT auditorijai. Jos parodymas ne tik sudarytų sąlygas žiūrovams patiems įvertinti išsakytos kritikos pagrįstumą. Iškilaus kovotojo prieš okupacinį režimą ir minties bei žodžio laisvės gynėjo kalba, ginanti žodžio laisvę LRT, būtų simboliškas ir prasmingas ženklas, jog nacionalinis transliuotojas pagaliau iš tiesų apsisprendė eiti demokratėjimo ir laisvėjimo keliu. Atsisakymą tai padaryti vertintume kaip visuomenę įžeidžiantį ir piktinantį R. Grigo teiginių patvirtinimą. Tokiu atveju būsime priversti visomis teisėtomis priemonėmis toliau reikalauti ir siekti, kad LRT žiūrovai anksčiau ar vėliau išvystų šį įrašą.

Pasirašo:

Tautos Forumas

Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubas

Sąjūdžio Vilniaus skyrius

Jaunimo sambūris „Pro Patria”

Krikščioniškosios kultūros institutas

Lietuvos žmogaus teisių asociacija

Lietuvių fronto bičiulių sambūris

Piliečių gynimo paramos fondas

Lietuvos žmogaus teisių gynimo  asociacija

„Vilnijos” draugija

Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija

Spalio 30 d., antradienį, 17 val., prie LR Seimo vyks visuomenės mitingas

„STOP tarnybų smurtui prieš Vaiką ir Šeimą”.

Bijo. Labai bijo šio mitingo visi tie, kas savo pirštelius buvo prikišę prie 2012-ųjų Garliavos. Jiems labai šiandienos įvykiai Kaune dėl jėga iš tėvo atimtų vaikų asocijuojasi su nuskriausta Deimante Kedyte.

Jiems labai norisi skriausti, arba nematyti skriaudiko, o atsakyti už tai labai, net labai nesinori.

Tai labai gerai parodo Press Jazz TV

asoc. foto

Iš tiesos.lt

Vienas toks vaikelis labai neklausė mamytės, kuri jam pliaukštelėjo per subinikę. Ir labai nori pas mamytę, klykia, kad tik jo neatimtų, bet valstybė jį atima ir atiduoda globėjams. Nes globėjai juk visada geriau už blogą mamytę.
Kitas toks vaikelis labai klausė mamytės, kuri padarė blogiau. Ir labai nenori pas mamytę, klykia, kad tik jo neatimtų iš globėjos, bet valstybė atsiunčia 240 ginkluotų vyrų, jį atima ir mamytei atiduoda. Nes globėjai niekada negali būti geriau už mamytę.
Ir tą nusprendžia ta pati valstybė ir tie patys žmonės, ir niekas nieko tų vaikelių neklausia ir niekada nepaklaus. Vaikelių nuomonė ir norai šioje valstybėje nieko nereiškia.
O kas gina vaikelį nuo valstybės gestapininkų smurto? Ogi niekas, nes toks smurtas įteisintas įstatymu. Mamytei negalima pliaukštelėti, bet valstybės pareigūnai gali vaikelį „legaliai” bausti ir žeminti jo orumą kiek tik nori, ir tai parašyta juodu ant balto Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme:
„2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
5. Fizinė bausmė – vaiko drausminimas, kai fizinis veiksmas naudojamas fiziniam skausmui, net ir nedideliam, sukelti ar fiziškai kankinti vaiką arba pažeminti jo garbę ir (ar) orumą. Fizine bausme nelaikomos valstybės legaliai taikomos bausmės ir kitokios poveikio priemonės nepilnamečiams.”
Tai nebėra mūsų valstybė, žmonės.

2018 m. spalio 24 d., trečiadienį, 14 val., Kaune Nemuno g. 31 prie Kauno m. Vaiko teisių skyriaus vyks protesto akcija, organizuojama LR Seimo nario Naglio Puteikio.

Akcijos pavadinimas „Apginkime šeimą”.

Būtent, šiandien Vaiko teisių skyrius spręs klausimą, ar grąžinti vaikus kauniečių šeimai, iš kurių protui nesuvokiamomis represijos priemonėmis rugsėjo pabaigoje buvo atimti dviejų metų berniukas ir trijų metų mergaitė.

Apie šiandien vyksiantį protestą pranešta Kauno miesto savivaldybei.

Pasirašykite peticiją!

Gerbiamieji geros valios žmonės, tikriausiai jau girdėjote apie dramatišką dviejų mažamečių vaikų atėmimo iš tėvų atvejį Kaune. Sunku patikėti, bet anoniminio skambučio pakanka, kad tokie dalykai įvyktų.

Popiežius Pranciškus tai vadina „pasauliniu karu prieš šeimą”.

Pagrindas peticijai iš kaunodiena.lt

Iš delfi.lt
Kaip jau buvo skelbta, vyriausybinė Jungtinių Valstijų Helsinkio komisija, vadovaujama senatoriaus Roger’io F. Wicker’io ir kongresmeno Christopher’io H. Smith’o, surengė klausymus, skirtus Neringos Venckienės bylai. Klausymams pirmininkavo JAV Kongreso Atstovų rūmų narys Randy Hultgren’as.

Dviejų šalių santykiuose tai buvo precendento neturintis įvykis: dar niekuomet mūsų artimiausios sąjungininkės vyriausybė nebuvo taip akivaizdžiai susirūpinusi žmogaus teisių būkle Lietuvoje, kad net skyrė tam specialų autoritetingos komisijos posėdį. Apie žmogaus teisių padėtį mūsų krašte JAV senatoriai ir kongresmenai kalbėdavo nebent sovietiniais laikais, bet tuomet tai buvo kaip parama ir solidarumo ženklas užgrobtai šaliai. Dabar gi, kai už padėtį savo valstybėje mes jau atsakome patys, aukštų JAV politikų dėmesys žmogaus teisėms Lietuvoje vertintinas kaip aliarmo signalas. Jis perspėja, jog mūsų valdžios ir teismų elgesys su savo piliečiais jau pasiekė tokį teisinio nihilizmo lygmenį, kad tolimesnis tylėjimas JAV politikams jau reikštų jų pačių neištikimybę deklaruojamiems principams bei vertybėms.

Vilniaus reakcija į Vašingtone vykusius klausymus buvo labai iškalbinga. Ji dar sykį patvirtino, kad JAV politikai, vertindami padėtį mūsų valstybėje, nesuklydo. (more…)

Dar. Ir dar kartą! Primename. Prisimename ir priminsime Lietuvai, kad 2012-ųjų gegužės 17 d. labai ankstų rytą (panašiai Lietuvoje paskutinį kart buvo 1941-ųjų birželio 14-ąją per masinius trėmimus į Sibirą), Lietuvos valstybė Kauno rajone Garliavoje Klonio gatvėje įvykdė nusikaltimą prieš našlaitę 8-erių metų mergaitę Deimantę Kedytę. S. Skvernelio ir R. Požėlos vadovaujamas 240-ies uniformuotų, šarvuotų, šalmuotų, ginkluotų smogikų būrys užpuolė privačius namus ir, prisidengdami raudonai vilkinčia visagale antstole bei teismo sprendimu, kuris, beje, draudė bet kokį smurtą prieš vaiką, jėga išplėšė 8-erių metų tėvo neturinčią mergaitę ir išvežė iki šiol nežinoma kryptimi. 34-is šio kraupaus nusikaltimo liudininkus tas pats smogikų būrys suėmė, paskui juos nuteisė, skirdami neadekvačias pinigines baudas. 17-a žmonių metų metais buvo tampomi po teismus, grasinant jiems baudžiamąją atsakomybę. Vieną iš jų, nualinus sveikatą, pasiglemžė mirtis taip ir nesulaukus teisingumo. O teisėsaugininkams net į galvą nešauna mintis reabilituoti tą žmogų po mirties. Taigi, tampė tuos žmones po teismus ir tebetampo. Po tokius teismus, kurių surašyti sprendimai – tai atviros patyčios iš nekaltų, pilietiškų žmonių.
Per daugiau, nei 6-eris metus po 2012-ųjų Garliavos šturmo Lietuvos teisėsauga nepatraukė atsakomybėn nei vieno Garliavos šturmo uniformuoto smurtautojo. Nei to, kuris purškė neaiškias dujas žmonėms į veidus, nei to, kuris plėšė Lietuvos trispalvę, nei to, kuris šautuvo buože daužė parkritusio pagyvenusio vyro tarpukojį, nei to, kuris ant žemės spardė iš senuko Antano Tamulio rankų išplėštą Kristaus Jėzaus Veido bažnytinę vėliavą, nei to, kuris uoliai nusukinėjo kameras Kedžių kambaryje, nei to, kuris supjaustė ketverias duris, nei to, kuris sulaužė kiemo vartus, nei tų, kurie jėga nešė basą, apnuogintą Deimantės močiutę Laimutę Kedienę, nei tų, kurie iš savo namo kambario į lauką užlaužę rankas išmetė namų šeimininką Vytautą Kedį, nei tų kurie grubia jėga suėmė fotografą, nei tų, kurie per asfaltą tempė jauną moterį, nei tos, kuri dėvėjo ilgas chemines pirštines, nors buvo tik psichologė, nei tos, kuri nešė ypatingai saugomą maišelį su ypatinga „kaldryte”, nei to, kuris laužė oficialios Lietuvos Respublikos teisėjos Neringos Venckienės rankas, nei to garsaus advokato, kuris „meistriškai” po išvakarinių treniruočių su savo sūnumi mokėjo kryžiuotai laužti kojas klykiančiam vaikui, nepatraukė atsakomybėn, nei vieno sutrikdžiusio eismą Garliavoje tą rytą 2 km spinduliu nuo Klonio gatvės namo. Nepatraukė atsakomybėn nei tos Vaiko teisių tarnybos specialistės, kuri ultimatyviai grasino 8-erių metų žmogui: „Eini dabar! Arba po vienos minutės!”
Į kur?! Mes nežinome, ar į mirtį? Bet tikrai žinome, kad į nežinią ir į tremtį…
Tik sveiko proto neturintis, gali teigti, kad tai yra vaikus ginančios specialistės kalba. Sveikas protas sako, jog turime reikalą su budeliu…
Nenubausti liko tikrieji smurtautojai.
Atvirkščiai. Visi vadai, dirigavę žymiausiam Nepriklausomos Lietuvos neteisingumo aktui, gavo „superinius“ paaukštinimus: vadovauja vyriausybei, vadovauja Lietuvos sienos apsaugai, užima atsakingą postą Europos Interpole, net drįsta save pristatyti, kaip geriausią kandidatą į Kauno merus, beje, ir galimybės toliau vadovauti Lietuvai neprarado. Kai kas.
2012-ųjų Garliava nėra vienintelis įvykis, akivaizdžiai rodantis, kad iš teisingumo yra tyčiojamasi. Tą iki šiol išgyvena pagrobtos ir be žinios dingusios Deimantės Kedytės garbingo amžiaus seneliai Laimutė ir Vytautas Kedžiai, jų dukra Neringa Venckienė, iki paskutiniųjų nuo smurto saugojusi savo mylimą dukterėčią Deimantę. Priminsime, kad oficialioji Lietuva rašytiniu melu reikalauja iš kitos valstybės, konkrečiai iš JAV, išduoti Neringą Venckienę susidorojimui (neva, teisingam teismui). To Lietuvos melo pagrindu Amerika jau 8-eris mėnesius apribojo Neringos Venckienės laisvę. Kaltinimai ant tiek absurdiški, kad nesinori jų net perspausdint. Gyvi liudininkai pažįsta tikrovę, tačiau oficiozinei Lietuvai jie neįdomūs. Laikas parodys, ar Amerikai jie įdomūs? Ar mes turėsime pasikartojantį Simo Kudirkos atvejį, kai Amerika buvo išdavusi savo pilietį sovietų susidorojimui, patikėjusi sovietų sukurtu melu.
Neringa Venckienė šiuo metu yra sąžinės kalinė. Jei ji būtų padariusi nusikaltimą prieš vaiką, prieš pareigūnus ar prieš mergaitės motiną – tai jau būtume matę ekrane tūkstančius kartų (filmavo 6-os pareigūnų-grobikų komandos kameros). Deja, matyt, mes neišvengiamai pamatytume „stebuklingąją kaldrytę”, kurios „nebuvo”…
Kaip ji – kaldrytė – sumaišė visas kortas…
Šiai dienai Lietuvoje 390 000 žmonių gyvena žemiau absoliutaus skurdo, o ties skurdo riba yra dar 220 000 Lietuvos piliečių. Neteisingumas prieš konkretų žmogų Lietuvoje virsta į masinį socialinį neteisingumą. Ko, gi, norėti? Juk, „paradui” tebevadovauja tie patys žmonės, asmeniškai suluošinę Deimantės Kedytės likimą.
Neteisingumas, kertant miškus draustiniuose. Neteisingumas, naikinant žaliuosius Lietuvos miestų ir miestelių medžius – puošmenas ir oro grynintojus. Neteisingumas išteisinant cinkus, kurie tyčiojasi iš tikinčiųjų jų bažnyčioje jų liturginių iškilmių metu iš švenčiausių Dievą tikintiems dalykų. Neteisingumas, meluojant apie politikų ir būsimo prezidento rinkimų reitingus. Neteisingumas TV ekranuose. Būtent šitokia iškreipta tiesa buvo panaudota, pristatant Lietuvos visuomenei Laisvės premijos laureatę sesę Nijolę Sadūnaitę 2018-ųjų sausyje. Ar pamenate, kiek buvo pastangų sudėta, kad garsioji N. Sadūnaitės kalba iš LR Seimo tribūnos su klausimais Valstybės vadovams nepasiektų Lietuvos žmonių ausų?!
O kalbėta buvo apie tą pačią Deimantę Kedytę ir apie užsitęsusį, neatiteistą, neatgailotą neteisingumą.
Neteisingumas kainose.
Neteisingumas, eskaluojant karo pavojų ir iškreiptą iliuziją, kad uždirti orų žmogui atlygį galima tik 9-eriems mėnesiams einant tarnauti kariuomenėje. Neteisingumas, prisimenant svetimos valstybės kalėjimus-kankinimo vietas, su tuo sutikus mūsų ponams. Neteisingumas apie, neva, didesnį Lietuvos mokytojo atlyginimą nuo 2018-ųjų rudens…
Nebetęsime.
Mes esame tie, kurie iki paskutiniųjų savo gyvenimo dienų primins 2012-ųjų kovo 23-osios ir gegužės 17-osios NETEISINGUMĄ.
Mieli ponai, sukėlę Lietuvai skausmą, be ATGAILOS neturite jokių šansų!
Politinė partija „Drąsos kelias”

Iš minfo

Teisininkų šeimoje augęs Karolis Venckus, atrodo, neturėtų turėti rūpesčių. Tačiau nerūpestingas gyvenimas liko toli už horizonto, kai šeimą užgriuvo rūpesčiai. Negalėdama apsiginti Lietuvoje buvusi seimo narė ir teisėja Neringa Venckienė turėjo trauktis ir prašyti politinio prieglobsčio Jungtinėse Amerikos Valstijose. Šiuo metu Neringa sulaikyta ir uždaryta įkalinimo įstaigoje. Karolis liko vienas, bet ne vienišas. Kalbamės su Karoliu apie esamą padėtį nesibaigiančioje byloje ir apie jo gyvenimo JAV ypatybes. Karolis nemėgsta daug kalbėti, bet yra nuoširdus ir konkretus.
Kaip laikosi jūsų mama Neringa Venckienė? Kokie galimi tolimesni žingsniai jos byloje? Ar leidžia aplankyti mamą? Kokios yra sąlygos kalėjime?

Mama yra be galo stipri, tačiau sėdėti kalėjime už nieką nėra malonu. Sąlygos kalėjime nėra blogos. Aplankyti mamą galiu vieną karta į dvi savaites, tačiau galime kalbėti telefonu, rašyti žinutes.
Ar Lietuvos teisėsauga tikrai nežinojo Jūsų gyvenamosios vietos?

Tik atskridę į Jungtines Valstijas, kreipėmės dėl politinio prieglobsčio, nurodydami savo adresą ir kitus duomenis, ką žinojo ir Lietuvos pareigūnai. Tą Lietuvos policija patvirtino žurnalistams, 2013 metų rugpjūtį.

Kodėl po N. Sadūnaitės kalbos seime vos ne kitą dieną jau buvo žinoma Jūsų gyvenamoji vieta ir Neringa Venckienė buvo sulaikyta? Ar tai nėra teisėsaugos atviras pasityčiojimas?

Manau, kad po gerb. Nijolės Sadūnaitės kalbos Seime, buvo politinis spaudimas sulaikyti mamą.
Apsigyvenote Jungtinėse Amerikos Valstijose. Ką Jūs ir mama veikėte? Koks buvo pragyvenimo šaltinis? Ar pasiilgstate gimtinės, senelių, tėvo, giminių, draugų?

JAV aš baigiau vidurinę mokyklą, pradėjau lankyti universitetą. Mama atsidarė gėlių parduotuvę. Susipažinome ir tapome draugais su daug amerikiečių ir Amerikos l lietuvių.

Bet abejo, pasiilgau Lietuvos, tačiau su dabartine situacija Lietuvoje nematau galimybės kada nors grįžti į Tėvynę.
Ką šiuo metu veikiate JAV? Kokia yra jūsų diena? Kaip mokykloje sekasi? Ar lengviau nei Lietuvoje?

Šiuo metu didžiąja laiko dalį praleidžiu mokykloje. Taip pat nemažai laiko užima darbas. Bet laisvalaikiu susitinku su draugais, mėgstu kino filmus, leisti laiką gamtoje.

Nepasakyčiau, kad mokytis Amerikoje yra lengviau, tačiau mokymo stilius yra kitoks. Daugiau dėmesio yra skiriama analizei ir supratimui, negu faktų ir datų atsiminimui.

Kokie žmonės amerikiečiai?

Kaip ir visur, yra ir gerų, ir blogų žmonių. Tačiau didžioji dalis yra priimantys, padedantys, nuoširdūs.

Ar tikite galimybe, jog viena diena šį byla apsivers ir laimės teisingumas?

Manau taip, vienu ar kitu būdu teisingumas nugalės. Eligijus Masiulis yra šito pavyzdys, tai jis inicijavo apkaltą mano mamai, o dabar visi pamatė, kas jis per žmogus.

Iš minfo

Iš laisvaslaikrastis.lt

Andrejus Gaidamavičius pasidalino įrašu.

Šiandien padarėme daugiau nei Aplinkos ministro sudaryta darbo grupė, kuri, panašu, taip ir neišlįs iš kabinetų pasižiūrėti realios miškų padėties. Alternatyvioji darbo grupė iš tūkstančio piliečių šiandien padarė didelį darbą – apėjo ir apžiūrėjo daugiau nei 10 km Labanoro girios miškų ir kirtaviečių ir priėmė sprendimą nevykdyti kirtimų saugomose teritorijose tol, kol nebus sugrąžinta buvusi jų gamtinė būklė. Gaila, kad ministras nesiteikė atvykti ir mūsų išklausyti, nors ir buvo kviestas. Bet visuomenė savo sprendimą jau padarė ir protestuosim tiek, kiek reikės, kol jis bus valdžios pripažintas.

Labanoro miestelis vargu ar kada matė tiek vienu metu susirinkusių žmonių. Į akciją Lietuvos miškams apginti susirinko per 1,5 tūkst žmonių ir… vos kelios žiniasklaidos priemonės. Nagrinėti krūtų dydį nacionalinei medijai matomai sekasi kur kas geriau , nei pastebėti dorus , aktyvius, tačiau padėtimi nepatenkintus piliečius. O būti nepatenkintiems gamtos mylėtojai ir tiesiog sveiko proto žmonės turi rimtą pagrindą. Žaliavinės medienos eksportas iš Lietuvos auga, miškai superkami stambių užsienio kompanijų, plyni kirtimai vyksta jau saugomose teritorijoje. Ir visą tai valdžioje esant partijai turinčiai pavadinime žodį “žalieji” Šioje laidoje šokiruojantys vaizdai iš kirtaviečių o taip pat politikų komentarai bei renginio organizatoriaus Andriaus Gaidamavičiaus interviu.

Iš laisvaslaikrastis.lt

Kauno pedofilijos byloje atsiskleidžia naujos detalės, kurios demonstruoja, kokias nesąmones rašo Lietuvos teisėjai savo nutartyse.

Pvz., Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė  nusprendė, kad dėl to, kad Laimos ir Violetos Stankūnaičių tėvai Stasys ir Tatjana Stankūnai visą gyvenimą mušė savo dukteris, yra kaltas …Drąsius Kedys.

Tai paaiškėjo nagrinėjant Stankūnų ieškinį garsiai profesorei onkologei Laimai Bloznelytei Plešnienei. Po to, kai ji papasakojo Rūtos Janutienei laidai apie tai, kad pas ją buvo užsukęs pedofilijos bylos įtariamasis Andrius Ūsas su abiem Stankūnaitėmis ir Violetos dukra, ir rodė savo lyties organą ir ant jo esančią dėmę, ir klausė onkologės, ar galima tą dėmę pašalinti. Daktarę labai nustebino moterų elgesys – jos su A.Ūsu elgėsi labai familiariai.
Tada abu Stankūnai nusprendė pasipinigauti – padavė ieškinį prieš L.Bloznelytę, kad jiems neva buvo padaryta žala, „apšmeižiant dukras”, kurios nuo tėvėlių pabėgo prieš 15 metų.

Daugiau skaitykite laisvame laikraštyje.

Iš alkas.lt
Rugsėjo 27 d. 21 val. (Lietuvos laiku) Vašingtone, JAV kongrese vyko posėdis dėl Neringos Venckienės politinio persekiojimo. Posėdį surengė Saugumo ir bendradarbiavimo Europoje komisija (CSCE – The Commission on Security and Cooperation in Europe) sudaryta iš JAV Atstovų Rūmų ir Senato narių bei kelių administracijos pareigūnų. Šį komisija yra plačiai žinoma Helsinkio komisijos vardu. Komisija tiria tarptautinių žmogaus teisių pažeidimus ir stebi, ar amerikiečių pareigūnų veiksmai neprieštarauja žmogaus teisių principams.

Apie valandą trukusiame komisijos posėdyje liudijo N. Venckienės paauglys sūnus Karolis Venckus, žurnalistas, publicistas, buvęs Seimo narys nuo politinės partijos „Drąsos kelias”  dr. Vytautas Matulevičius bei Amerikos katalikiškojo universito Kolumbo teisės fakulteto profesorė Mery G. Liri (Mary G. Leary) ir garsi tarptautinių žmogaus teisių gynėja, advokatė Abe Džoles (Abbe Jolles). Posėdžiui pirmininkavo JAV atstovų rūmų narys dr. Rendis Hultgrenas (Randy Hultgren).

Jis trumpai pristatė N. Venckienei keliamus kaltinimus ir po trumpo prisistatymo paprašė parodyti vaizdo įrašą. Vaizdo įraše – jo pusseserė, kuri pasakojo apie vyrus ir jų veiksmus.
K. Venckus trumpai pristatęs N. Venckienei keliamus kaltinimus teigė, kad jo mama dėl persekiojimo Lietuvoje už siekius pakeisti šalies politinę ir teisinę sistemą buvo priversta bėgti į JAV. K. Venckus trumpai priminė pedofilijos istoriją, kuomet 2009 metais buvo rasti nužudyti teisėjas Jonas Furmanavičius ir Violeta Naruševičienė, kuriuos N. Venckienės brolis Drąsius Kedys kaltino seksualiai išnaudojus jo mažametę dukrą. K.Venckaus prašymu buvo parodyti vaizdo įrašai, kuomet gausus ginkluotų pareigūnų būrys Garliavoje šturmavo teisėjos Venckų namus ir panaudoją jėga prieš taikius prie namų budėjusius žmones išplėšė iš namų ir išvežė pagrindinę pedofilijos bylos liudininkę Deimantę Kedytę.

Prieš N. Venckienės Lietuvai užtikrintai pasisakė advokatė A. Džoles: „Ekstradicijos turi būti atsisakyta, nes kaltinimai teisėjai yra politiškai motyvuoti. Tai nediskutuotina. Yra daug įrodymų, kad ekstradicija N. Venckienei yra politiškai motyvuota, tad JAV privalo atmesti ekstradiciją, “– sakė garsi žmogaus teisių gynėja, daugiau nei trisdešimt metų dirba šioje srityje ir jau yra dirbusi su šimtais panašių bylų. Ji taip pat suabejojo kaltinimų, kad N. Venckienė pasipriešino pareigūnams teisingumu, nes N. Venckienė nebuvo iš karto suimta ir dvejus su puse metų net nebuvo skelbiama jos ekstradicija O tai, pasak teisių gynėjos verčia abejoti Lietuvos teisėsaugos skaidrumu.

„Kai prieš pareigūną yra smurtaujama, smurtautojas yra nedelsiant suimamas”, – sakė A. Džoles ir prašė palikti N. Venckienę JAV tam, kad ji galėtų sulauktų dar 2013 metais prašyto politinio prieglobsčio.

„Džiugu, kad Kongresas parodė inciatyvą ir nusprendė surengti šį posėdį. Tikėkimės, kad tai paskatins ir kitas valstybines institucijas ir pareigūnus elgtis atsakingai”, – po posėdžio Alkas.lt sakė K. Venckus.

N. Venckienės advokatai yra kreipęsi į JAV 7-tą Apeliacinį teismą reikalaudami nutraukti N. Venckienės ekstradiciją motyvuodami tuo, kad JAV valstybės departamentas davęs leidimą išduoti JAV politinio prieglobsčio prašančią N. Venckienę nenurodė jokių priežasčių dėl kurių balandžio mėnesį patvirtino jos ekstradiciją. Apeliaciniame skunde teigiama, kad neįmanoma užginčyti tokio sprendimo ir todėl yra pažeidžiamos N. Venckienės procesinės teisės.

N. Venckienė prašė ekstradiciją atidėti metams, kol bus išnagrinėtas jos politinio prieglobsčio klausimas – jį numatyta spręsti 2019 metų liepą. N.Venckienės prašymas suteikti politinį prieglobstį JAV turėtų būti nagrinėjamas 2019 metų liepą. 2013 metais į JAV su sūnumi išvykusi N .Venckienė buvo sulaikyta šių metų vasario 22 dieną.

Lietuvoje N. Venckienei pareikšti kaltinimai dėl jos teiginių, jog Lietuvoje veikia įtakingas pedofilų tinklas. Ji ir jos šeima baiminasi, kad ir ji bus nužudyta, jei bus priversta sugrįžti.

Helsinkio komisijos sprendimas JAV teismui yra rekomendacinio pobūdžio.
Iš alkas.lt

Sveikiname Vytautą Kedį su 80 metų Gyvenimo jubiliejumi!

Esate brangus Žmogus! Pirmiausia, jūs esate Deimantės Senelis. Visi žinome, kad Ji Jus labai mylėjo ir iki paskutinės akimirkos savo 8-erių metų gyvenimo Jūsų namuose Ji tą meilę paliudijo iki galo, prašydama Jus palikti ramybėje. Bet žvėrys tuomet unformuotų žmonių kailyje tokio paskutinio prašymo nepaklausė, išmesdami Jus laukan ir iki šiol atskirdami anūkės tremtimi nežinion.

Jus tebemyli Jūsų anūkas Karolis, kuris nelygioje kovoje įrodinėja pasauliui absoliutų savo mamos Neringos Venckienės nekaltumą prieš jokius jokių valstybių įstatymus. Neringa – Jūsų Dukra. Didžiuojamės, kad Jūs Ją išauginote jautrią ir neabejingą. Jai Jūs esate didžiulis autoritetas. Linkime Jūsų mylimai Dukrai fiziškai realios ir visuomet vidinės Laisvės!

Iš Jūsų, Didžiai Gerbiamas Vytautai, blogasis pasaulis atėmė sūnų, Deimantės Tėtį, amžinos atminties Drąsių Kedį. Išgyvenome kartu Jūsų netektį. Esame solidarūs ir būsime ateityje kartu su Jūsų skausmu.

Lietuvos valstybė, kurią turėtų atstovauti visai kiti žmonės, skaudina Jus iki šiolei. Net Jūsų jubiliejaus proga Jūsų daug iškentusi žmona Laimutė Kedienė privalo dalyvauti teismo posėdyje, kuris tyčia skiriamas rugsėjo 25-ąją, kai kartu su Jumis turėtų sedėti už šventinio stalo ir dėkoti Dievui už Jus, savo mylimą Vyrą, kuriam Dievas leido nugyventi aštuonias dešimtis metų…

Mes supratame, kad Jūs išgyvenate nepelnytą skaistyklą, neužtarnautą galingųjų pažeminimą.

Tačiau norime patikinti Jus, kad Jūs visuomet turite būrį žmonių (ir turėsite), kurie trokšta Jums džiaugsmo, vidinės ramybės ir gausaus atpildo už Jūsų pasirinkimą gyventi Tiesoje. Jūs esate turtingas, Vytautai, nes pažįstate tikrų nepraeinamų dalykų prasmę ir tikrąją vertę.

Telaimina Jus Dievo Dvasia! Ta pati Dvasia teauklėja kiekvieną, kas Jus pažemino. Kiekvieną Tiesos priešą mes atiduodame į reiklios Šventosios Dvasios rankas!

Ir mes laiminame Jus. Telydi jus sveikata gyvenimo metų kelionėje. Visada linkime troškimų išsipildymo! Švęskite!

p. p. „Drąsos kelias” žmonės ir bičiuliai

Už keleto dienų į Lietuvą atvyksta popiežius Pranciškus. Jam rūpi mažutėliai. Jam rūpi silpnieji. Jam rūpi nykstanti mūsų Tauta.

Šeštadienį, rugsėjo 22 d., popiežius Pranciškus su mandagumo vizitu aplankys Lietuvos Respublikos prezidenę Dalią Grybauskaitę. Mes nežinome apie ką popiežius kalbės su Valsybės vadove, kuri 2018 m. sausio 13 d. LR Seime sesei Nijolei Sadūnaitei, Laisvės premijos laureatei, ir mums visiems paliudijo, kad nieko nežino , kur yra Jos vadovaujamoje Valstybėje pradanginta aštuonerių metų mergaitė Deimantė Kedytė.

Taip pat, šį šeštadienį, rugsėjo 22 d.,  popiežius Pranciškus susitiks su Lietuvos ministru Pirmininku Sauliumi Skverneliu, kurio vadovautos rinktinės policijos pajėgos prieš 76-eris mėnesius arba prieš 6-eris metus ir 4-is mėnesius 2012-ųjų gegužės 17-ąją išplėšė klykiantį Vaiką labai ankstyvą pavasario rytą iš gimtųjų namų ir jėga atplėšė nuo artimiausio Žmogaus kaklo.

Taigi, šį šeštadienį Kristaus vietininkas Lietuvos žemėje, atvykęs pas mus, susitiks su dviem asmenimis, padariusiais viešą nuodėmę ir nepadariusiais jokios viešos atgailos. Gal šie asmenys dangstysis tuo, kad, gal būt, joks popiežiaus patarėjas Lietuvos klausimais nepasufliaravo šventajam Tėvui tos „Lietuvos problemos” ir ta tema bus visiškai nepaliesta. Be reikalo jie taip viltųsi. Nes popiežius savo tarnystės misija tikrai yra vietininkas To, kurio Žodis, darančiam piktą, visuomet lieka kaip dviašmenis kalavijas, perskrodžiantis širdies sumanymus…

O mes liudijame, kad nieko nepamiršome ir kviečiame atgailos darbams kiekvieną, kas pravirkdė našlaitį. Kol yra laiko. Kol dar yra laiko…

2018 m. rugpjūčio  26 d. 19:53 val., sekmadienio vakarą,  Delfi svetainėje pasirodė straipsnis

„Kraupokos egzorcistų patirtys: sunkiausi atvejai, kai žmonės kreipiasi po būrėjų ir užkalbėtojų paslaugų”

Jame rašoma:

„Rukloje gyvenančiai Virginijai Noreikienei egzorcizmo seansai nėra tik siaubo filmų scenos, o kasdienybė – moteris teigia, kad jau 10 metų malda padeda kunigui egzorcistui išvaryti piktąsias dvasias.

Ruklos Šventosios Dvasios parapijos klebonas yra bene garsiausias Lietuvos kunigas egzorcistas Arnoldas Valkauskas. Tad nenuostabu, kad persikėlusi gyventi į Ruklą, giliai tikinti Virginija pradėjo melstis egzorcizmo seansų metu. Ką žmonės išdarinėja efekto būsenoje, teigia Virginija, sunku nupasakoti. „Dalyvauju egzorcizmo maldos grupėje. Ketvirtadieniais ir sekmadieniais medlžiamės bendrai kokias 2-3 valandas. Būna ir privatus egzorcizmas, dažniausiai du kartus per savaitę. Jis trunka apie valandą, pusantros. Žiūrint, kiek žmogus yra įklimpęs”, – pasakoja Virginija.

Egzorcizmai, anot Virginijos, yra žymiai populiaresni, nei gali manyti žmonės. Anot jos, pas egzorcistą lankėsi net Garliavos mergaite praminta Drąsiaus Kedžio dukra, lydima mamos bei apsaugos.”

Klausimas: „Kada Deimantė Kedytė, lydima mamos su apsauga buvo atvežta pas egzorcistą kunigą Arnoldą Valkauską?”

Šis 2013 m. birželio 2 d. komentaras yra labai aiškiai kalbantis apie tai, kokių linkėtojų buvo Lietuvoje, kai 2013 m.. balandyje LR Seimo narė Neringa Venckienė su sūnumi Karoliu Venckumi išvyko į JAV.

Atkreipiame dėmesį, kad šalia 10-ies pasipiktinusių tokiu komentaru yra 10 žmonių, kurie teigiamai „palaikino” po tokiu komentaru

Neteko nieko girdėti, kad komentaro autorius „Teisėjas A.A.” būtu nubaustas už akivaizdžiai visus įstatymus pažeidžiantį tekstą.

Iš laisvaslaikrastis.lt

Šeima persekiojama už korupcijos atskleidimą valstybėje – reportažą apie Neringą Venckienę tokiu pavadinimu pirmadienio vakarą paskelbė „NBC Chicago”.

„Priemestyje gyvenanti šeima kovoja už mamos teisę pasilikti šioje šalyje. Lietuvoje buvusi teisininkė ir teisėja šiuo metu kovoja prieš ekstradiciją. Jos sūnus sako, kad jei mama grįš, ji bus nužudyta, todėl, jog atskleidė valdžios korupciją”, – reportažą pristatė naujienų laidos vedėjas Robas Staffordas.

Reportažo pradžioje N.Venckienės sūnus Karolis verkia.

Vaikinas žurnalistams pasakojo, jog mama yra nubausta, nes pasielgė teisingai. Pasak jo, šeima yra gavusi žinučių, kuriose N.Venckienei ir jam pačiam grasinama nupjauti galvą. K.Venckus JAV žurnalistams pasakojo, jog jei mama grįš į Lietuvą, tikrai bus pripažinta kalta, nes čia teisingo teismo sulaukti yra neįmanoma.

Karolis Venckus papasakojo, kad jo motina pasiprašė politinio priglobsčio JAV, tačiau šis prašymas bus nagrinėjamas tik 2019 m. Tačiau Lietuvos vyriausybė paprašė jos ekstradicijos, nes pasak sūnaus, apkaltino ją „nepagarba teismui”.

Ji buvo sulaikyta vasario mėn., ir nuo tos dienos laikoma federaliniame kalejime. Federalinė teisėja Čikagoje jau sutiko išduoti Neringą Venckienę Lietuvai.

„Nrėa jokių šansų, kad mano mamą Lietuvoje teistų sąžiningas teismas, – mano Karolis Venckus, – ją tikrai nuteis Lietuvoje”.

Karolis sako, kad jo motina visada tikėjo, kad žmonės nugalės (people prevail – angl.). „Tačiau šiuo metu tai atrodo sunkiai tikėtina, nes žmonės Lietuvoje siunčiami už grotų vien todėl, kad kritikuoja vyriausybę”, – sakė Karolis Venckus.

Apeliacinį skundą N. Venckienė JAV, Čikagoje, įsikūrusiam apeliaciniam teismui turėjo pateikti iki rugpjūčio 22 dienos. Jis buvo pateiktas dar rugpjūčio pradžioje, byloje gautas ir JAV prokuratūros prašymas atmesti šį skundą.

Du Kongreso nariai pateikė įstatymo patasias Kongrese, kurios leistų Neringai Venckienei likti JAV.

TV kanalą NBC Chigaco žiūri daugiau nei pusė Čikagos regione gyvenančių žmonių – tai yra daugiau nei trys milijonai suagusiųjų žmonių.

Pateikiama šio kanalo auditorija:

Čia yra visa informacija

Iš laisvaslaikrastis.lt

Rugpjūčio 22 d. mirė „Drąsos kelias” politinės partijos narys Juozas Aučinikas (1938 11 04 – 2018 08 22). Reiškiame užuojautą velionio artimiesiems.

Didžiuojamės šiuo žmogumi, kuris nuo pat jaunystės buvo uolus Lietuvos patriotas, politinis kalinys ir energingas „Drąsos kelias” politinės partijos narys ir palaikytojas.  

Jis labai gerai suprato, kad ištikimybė Lietuvai ir Tiesai gali kainuoti laisvę, nes tą kainą jau buvo asmeniškai mokėjęs. Todėl dėkingi esame Jam už nenuilstatntį entuziazmą ir pastangas, ginant nuskriaustus ir neteisingai apkaltintus žmones. Dievo, kuris lieka Tiesos etalonu, akyse, tikime, bus tai įvertinta.

Tesiilsi Viešpatyje.

„Drąsos kelias” politinė partija

Šiandien, rugpjūčio 17 d., sukanka 75-eri mėnesiai, kai Lietuvos valstybė be žinios pradangino Deimantę Kedytę. 2012 m. gegužės 17 d. Jai buvo neseniai sukakę 8-eri…

Mes nepamiršome šios neatitaisytos neteisybės, prisidengus Lietuvos teismo sprendimais įvykdytos. Mes liekame liudininkais nusikaltimo prieš vaiką, nusikaltimo, kurį padarė uniformuotoji Lietuva. Todėl tai ciniškai Lietuvai mes sakome „NE!”

Mes tikime, kad sulauksime Teisybės dienos ir liekame tokie, kaip Laisvės premijos laureatė s. Nijolė Sadūnaitė, su nenuslopinamu klausimu „Kas yra atsitikę su mūsų Deimante?!”

Šių metų Liepos mėnesį po įvairių pasisakymų viešojoje erdvėje dėl kraujo ryšių, vaikų bendravimus su artimais giminaičiais, Andrius Vytautas Kedys kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentę, Seimo Pirmininką, Seimo narę Dovilę Šakalienę, bei vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą, kad šie padėtų išspręsti klausimą dėl susitikimų su vaikaite, Deimante Kedyte.  Savo kreipimesi senelis išdėstė kiekvienam iš mūsų svarbius argumentus apie norą bendrauti su anūke, kuri yra vienintelė jo mirusio sūnaus palikuonė. Seneliui yra svarbu matytis ir bendrauti su vaikaite, kuris padėjo ją auginti, kuria rūpinosi nuo mažų dienų, leido į mokyklą, kuri mokinosi groti fleita ir išmoktus kūrinius grojo savo seneliui. Anūkės mama, Laimutė Stankūnaitė, kategoriškai atsisako anūkei leisti bendrauti su seneliais. Nors anūkė yra keturiolikos metų jos nuomonės niekas neklausia. Pagal galiojančias įstatymines normas senelis nėra teistas už jokias veikas susijusias su nusikalstama veika. Nėra pripažintas kaltu dėl poveikio anūkei ar neigiamos įtakos darymu mažamečiui vaikui. Tačiau visi šie argumentai valdžios atstovams nei motais, niekas nesiima jokių veiksmų, kad sulaukus garbingo amžiaus (80 metų) seneliui būtų suteikta ir užtikrinta teisė žinoti kaip gyvena jam brangus ir artimas žmogus, jo auginta ir mylima anūkė, Deimantė Kedytė. Žemiau yra pateikiama ištrauka iš kreipimosi į atsakingus valdžios atstovus:

„Nuo 2012 metų gegužės 17 dienos aš, Vytautas Kedys, nesu matęs ir bendravęs su savo anūke, kuriai šiuo metu jau suėję 14 metų. Anūkės tėtis yra miręs, o anūkės mama neleidžia bendrauti su anūke. Europos žmogaus teisių teismas ne kartą yra pasisakęs, kad kraujo ryšys yra labai svarbus vaikui ir iš vaiko negali būti atimta teisė matytis su artimaisiais giminaičiais. Nesu teistas dėl poveikio anūkei, nesu pripažintas kaltu dėl kokių nors veikų, kurios darytų įtaką nepilnamečiui vaikui. Mergaitės mama kategoriškai atsisako leisti bendrauti su anūke, o taip pat atsisako skiriamų dovanų anūkei ir jų nepriima ir neperduoda. Įstatymai saugantys vaikus aiškiai pasako, kad „Vaikas turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus giminystės, emocinius ir socialinius ryšius bei jų išsaugojimą, teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius, tradicijas ir teisę į religijos laisvę. Kai ši vaiko teisė pažeidžiama, valstybė suteikia vaiko interesus atitinkančią apsaugą ir paramą, kuri reikalinga, kad vaikas galėtų atkurti prarastus identiškumo elementus. Vaikui turi būti užtikrinta teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais, taip pat su kitais vaiko giminaičiais…” Prašau Jūsų padėti išspręsti susiklosčiusią situaciją. Ji yra vienintelis likęs man brangus asmuo po mano sūnaus mirties. Norisi ją matyti, norisi, kad ji žinotų kur ilsisi jos tėtis, noriu jai papasakoti apie jos tėvelio vaikystę, pomėgius. Galbūt jie turi kažką bendro. Pamenu kaip būdama maža ji puikiai grojo fleita, norėčiau sužinoti ar ji tebegroja, kaip jai sekasi mokykloje, kas patinka, kuo užsiima. Tačiau nuo visos šios informacijos esu atribotas, man jos niekas nesuteikia. Į visus mano prašymus yra pateikiamas vienas vienintelis atsakymas „mama nenori”.”

Į tokį kreipimosi turinį atsakė tik vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, atsakymo turinys lakoniškas.

Cituojame atsakymo turinį: ” Paaiškiname, kad tėvai (nagrinėjamu atveju mama) turi teisę ir pareigą auklėti savo vaiką ir atsakingi už jo auklėjimą, vystymąsi ir kt. Tėvai turi sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su artimaisiais giminaičiais, jeigu tai atitinka vaiko interesus. Nagrinėjamu atveju, mamai atsisakant sudaryti sąlygas dukrai bendrauti su Jumis, vadovaujantis Civilinio kodekso 3,176 straipsnio nuostatomis, Jūs turite teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos su anūke nustatymo. Teismas atsižvelgdamas į vaiko interesus, įvertinęs visas aplinkybes vaiko teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo aspektu, priimtų sprendimą dėl įpareigojimų mamai sudaryti sąlygas dukrai bendrauti su Jumis.”

Remiantis pateiktu atsakymu galima pasakyti tik vieną, Lietuvoje vaiko teisės dirba taip kaip joms patogiau, jeigu jos nenori padėti, tai ir nepadės, kaip sakoma viską perduoda teismui. O sulaukus garbaus amžiaus žmogus dėl noro matytis su savo šeimos nariu turi minti Lietuvos teismų slenksčius. Žinant kiek trunka teisminiai procesai ir kaip viskas vyksta, kyla klausimas: „ar esant tokiam amžiui seneliui pavyks pamatyti anūkę”? Juk šiose bylose aiški tendencija…procesas vyksta daugelį metų. Nejaugi tik Lietuvos teismai gali priimti sprendimus dėl galimybės matytis su anūke, kuri augo seneliui ant rankų, kuria rūpinosi senelis, o ne mama?

Nejaugi Lietuvos institucijos, ginančios vaikus, yra tokios abejingos ir nenori padėti, nors jų rankose suteikta didelė galia spręsti vaikų likimus?

Editos Žiobienės atsakymas

Seimo Teisės ir Teisėtvarkos komiteto atsakymas

Seimo kanceliarijos atsakymas

Prašome pasirašyti šią peticiją JAV Kongresui dėl Neringos Venckienės.

Įeiti į peticją ČIA.

Instrukcija, kaip pasirasyti peticiją:
Atsidarykite peticiją, dešinėje pusėje reikia įvesti vardą (first name), pavardę (last name), ir el. paštą (email), paskui reikėtų pažymėti rutuliuką (No), o tada patvirtinti peticiją – spausti „sign the petition”.
Taip pat reikia nueiti į savo el. paštą ir patvirtinti parašą (confirm signiture).

Manome, kad iš vieno kompiuterio ID galima pasirašyti vieną kartą.

Iš laisvaslaikrastis.lt

Neringa Venckienė jau turi savo atstovą Kongrese – juo pasisiūlė kongresmenas respublikonas Randy Hultgren

Neringos Venckienės ekstradicijos byloje tarp kitų įdomių dokumentų yra ir JAV Atstovų rūmų nario Christopher H.Smith laiškas  imigracijos advokatui Mark Davidson, kuris turi garsią JAV advokatų kontorą, kuri specializuojasi imigracijos bylose.
Savo laiškė Ch. Smith rašo : „Kaip jūs tur būt žinote, aš jau pateikiau įstatymo projektą “H.R 6218 The Give Judge Venckiene Her Day in Court Act”, kuris atleistų Neringą Venckienę nuo ekstradicijos pagal JAV ir Lietuvos Respublikos ekstradicijos sutartį.  Šis mano pasiūlytas įstatymo projektas taip pat leis jai užbaigti politinio prieglobsčio JAV suteikimo procesą, kurį ji pradėjo dar 2013 m., o taip pat leis jai laisvai gyventi ir dirbti JAV tol, kol bus svarstomas jos prašymas.

Aš tikiuosi, kad projektas HR6218 bus priimtas greičiau, nei įprastas tipinis privates įstatymo projektas.  Tokie įstatymų projektai dažniausiai siekia pagreitinti įprastą imigracijos procesą ir suteikti asmeniui nuolatinį teisinį status. Tačiau įstatymo projektas HR6218 nesuteikia teisėjai Venckienei nuolatinio teisinio status JAV, o greičiau suteikia jai galimybę pereiti imigracijos politinio prieglobsčio keliu procesą, kas būtų žymiai paprasčiau, nei tipišku įstatymo pakeitimu. Aš pateikiau šį projektą Atstovų rūmų pirmininkui ir šiuo metu dirbu su Teisės komitetu bandydamas pagreitinti šio įstatymo priėmimą.

Nors bendra sponsorytė nėra leidžiama teikiant privačius įstatymo projektus, tačiau respublikonas Randy Hultgren, kuris yra teisėjos Venckienės atstovas Kongrese, pateikė identišką įstatymo projektą tam, kad pademonstruotų šsavo paramą šiam projektui, kad abu įstatymo projektai būtų Kongrese priimti kaip įmanoma greičiau”.

Iš laisvaslaikrastis.lt

Iš alkas.lt

2018 m. liepos 22 d. laisvės gynėjai, politinei kalinei, vienuolei, Laisvės simboliui, 2017-ųjų Laisvės premijos laureatei, Lietuvos Sąžinei – Nijolei Felicijai Sadūnaitei sukanka 80 metų.

Ta proga 12 val. sukaktuvininkė maloniai kviečia bendrai maldai Vilniaus Išganytojo (Joanitų) bažnyčioje (Antakalnio g. 27). O po apeigų 13 val. N. Sadūnaitė, norinčius ją pasveikinti, pakvies paragauti pyrago ir pabendrauti restorane „Kino studija” (Nemenčinės pl. 2, IKI parduotuvės pastate).

Nijolė Felicija Sadūnaitė gimė 1938 m. liepos 22 d. Kaune. 1955 m., baigė Anykščių Jono Biliūno vidurinę mokyklą. 1956 m. tapo Švč. Nekaltai Pradėtosios Mergelės Marijos tarnaičių kongregacijos nare. Nenorėdama išsižadėti religinės praktikos, dirbo sekretore mašininke, gamyklos darbininke, skaičiavimo centro perforuotoja, baigusi medicinos kursus – Vilniaus kūdikių namuose.

1974 m. suimta, 1975 m. nuteista už „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos” dauginimą ir platinimą. Šešerius metus kalėjo Mordovijoje, ištremta gyveno Rytų Sibire. 1980 m. grįžusi į Lietuvą vėl įsitraukė į „Kronikos” leidybą: rinko žinias, pristatydavo jas redaktoriui, redagavo, daugino, gabeno leidinį į Maskvą, iš kur jis pasiekdavo Vakarus. Dėl KGB persekiojimo vienuolė nuolat slapstėsi, ne kartą buvo suimta ir tardoma.

„KGB Nijolę Sadūnaitę vadino viena didžiausių sovietinės santvarkos priešų. Buvo išbandyti įvairūs būdai ją palaužti: įkalinimas, grasinimai, švitinimas, apdorojimas cheminiais preparatais, smurtas, tačiau ji atsilaikė, daugeliui kitų žmonių įkvėpė stiprybės ir tapo pasipriešinimo melo režimui simboliu”, – rašoma knygoje „Laisvė ir tikėjimas. Krikščioniški trileriai sovietmečiu”, 2013 m.).
1987 m. rugpjūčio 23 d. su Antanu Terlecku, Vytautu Bogušiu ir Petru Cidziku surengė valdžios nesankcionuotą mitingą Vilniuje prie Adomo Mickevičiaus paminklo. Mitingas buvo skirtas paminėti sovietinei Lietuvos okupacijai kelią atvėrusiam Ribentropo-Molotovo paktui. Pirmą kartą po ilgų priespaudos dešimtmečių buvo viešai sugiedotas Lietuvos himnas. N. Sadūnaitės kalba šiame mitinge buvo pirmoji vieša nepaklusnumo sovietinei okupantų valdžiai demonstracija padrąsinusi Lietuvos šviesuomenę prabilti apie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo galimybę ir davė pradžią plačiam tautos pakilimui peraugusiam į Sąjūdį. 1988 m. rugpjūčio 23 d. Sąjūdžio mitinge Vingio parke jau susirinko šimtai tūkstančių žmonių.

Už šią kalbą N. Sadūnaitė buvo užpulta ir primušta, jai ir kitiems mitingo rengėjams buvo paskirti namų areštai. N. Sadūnaitė buvo tardoma KGB rūmuose ir, manoma, kad buvo kažkuo apnuodyta, nes po to sunkiai susirgo.

Nuo 1988 m. N. Sadūnaitė buvo Lietuvos Helsinkio grupės narė. Ji yra išleidusi knygų apie KGB metodus ir kovą už tikinčiųjų pamintas teises Lietuvoje. 1989 m. ji buvo viena iš Lietuvos katalikiškojo moterų sambūrio „Caritas” steigėjų.

Ir nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje N. Sadūnaitė tebekovoja už žmogaus teises, slaugo ligonius, dirba labdaringus darbus. Neliko ji abejinga ir 2012 m. Lietuvą drebinusiems Garliavos įvykiams – nuolat rūpinosi Garliavos mergaitės likimu.
2017-aisiais Lietuvos Respublikos Seime iškilmingai minint Sausio 13 d. 27-ąsias Laisvės gynėjų dienos metines ir atsiimdama jai valdžios paskirtą 2017 m. Laisvės premiją, N. Sadūnaitė pasakė dabar jau nepriklausomos Lietuvos valdžią išgąsdinusią antrą savo istorinę kalbą.
Nuo 45:35 min.

(more…)

Iš alkas.lt
JAV teismui liepos 12 d. paskelbus, kad Neringa Venckienė turėtų būti išduota Lietuvai, JAV teismas sulaukė 43-jų visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų bei ankstesnių kadencijų Seimo narių laiško iš Lietuvos, kuriame įtikinamai prašoma to nedaryti.

Šį liepos 14 d. datuotą laišką pasirašė tokie žinomi asmenys kaip kunigas Robertas Grigas, laisvės kovotojai Nijolė Sadūnaitė ir Antanas Terleckas, filosofai Vytautas Rubavičius, Antanas Andrijauskas, aktoriai Gediminas Storpirštis, Ramūnas Cicėnas, Rimantė Valiukaitė,  rašytojai Vidmantė Jasukaitytė, Liudvikas Jakimavičius, Seimo narys Naglis Puteikis ir kiti.

„Jaučiame pareigą pasidalyti savo abejonėmis dėl Lietuvos pilietės Neringos Venckienės ekstradicijos bylos, – rašoma laiške, – Gyvename Lietuvoje ir visą laiką – nuo 2009 m. iki dabar – sekėme pedofilijos bylos vystymąsi. Mes liudijame: pedofilijos byla buvo ištirta neskaidriai, šališkai, nusižengiant esminiams teisinės valstybės principams. Nė viena mirtis ar nužudymas šioje byloje nėra ištirti. Du pagrindiniai veikėjai – Andrius Ūsas ir Drąsius Kedys – rasti mirę įtartinomis aplinkybėmis. 2012 m. gegužės 17 d. Deimantės Kedytės paėmimas buvo šiurkštus prievartos aktas – tuo JAV Kongreso nariai gali įsitikinti ir patys:

https://www.youtube.com/watch?v=75Pv8jLGpvY

Mergaitė yra padaryta valstybės paslaptimi ir pradanginta nežinia kur, jos seneliams ir kitiems artimiesiems atimta bet kokia teisė net sužinoti apie jos būklę, nekalbant apie pasimatymą su ja”.

Laiško autoriai teigia, kad „Valstybė šioje byloje sulaužė socialinį kontraktą su visuomene ir prievarta įtvirtino savo versiją” ir prašo suteikti N. Venckienei JAV prieglobstį.

„Mes vertiname Lietuvos institucijų prašymą dėl Neringos Venckienės ekstradicijos kaip politinio susidorojimo tąsą. Visos aplinkybės rodo, kad nešališko teismo Neringa Venckienė Lietuvoje nesulauks. Mes sutinkame su mūsų valstybės Nepriklausomybės sąjūdžio lyderio Vytauto Landsbergio žodžiais, kad šioje byloje regėjome „teisingumą be žmogaus”. Išreiškiame nepasitikėjimą šią bylą tyrusiomis ir prievartą naudojusiomis valstybės institucijomis. Nenorime, kad pasikartotų neteisėto baudžiamojo persekiojimo atvejis po to, kai JAV Teismas kartą jau atsisakė išduoti Lietuvai Šarūną Paberalių (2011m.) [3]. Ir stojame amerikiečių nacijos lyderio Thomas Jeffersono išsakyto principo pusėje: „Kuomet neteisybė tampa įstatymu, pasipriešinimas tampa pareiga”, – rašo kolektyvinio laiško autoriai solidarizuodamiesi su JAV kongresmenų Kriso Smito (Chris Smith) ir Randy Huldgren iškeltomis abejones dėl N. Venckienės išdavimo motyvų ir galimų pasekmių.

Skelbiame visą laišką parašytą lietuvių ir anglų kalbomis:

Lietuvos žmogaus teisių gynėjų ir Seimo narių laiškas JAV Kongreso nariams dėl Neringos Venckienės ekstradicijos (more…)

Iš laisvaslaikrastis.lt

Kaip pedofilijos byla veikia kiekvieno iš mūsų gyvenimą? Ar verta jaudintis dėl šios istorijos, gal tai manęs visai neveikia? Šis klausimas dar nepakankamai aptartas.

Mūsų teisėsauga, leiskite pastebėti, nebuvo reformuota dar nuo Stalino laikų. Per šį laiką sistemoje niekuomet nebuvo jokių valymų, jokie viršininkai ar pavaldiniai nebuvo baudžiami dėl piktnaudžiavimų tarnyba ar netgi nusikalstamų veikų teisėsaugos vardu. Niekas neabejoja, kad sovietmečiu tokių būta per akis. (more…)

JAV teisėjos Virginijos Kendall nutartis, paskelbtos 2018 m. liepos 12 d., dėl Neringos Venckienės ekstradicijos (anglų k.).

JAV Teisėjos Virginijos Kendll nutartis anglų kalba – 2018 07 12

Download (PDF, Unknown)

Iš laisvaslaikrastis.lt

JAV teisėja atmetė Neringos Venckienės prašymą sustabdyti ekstradiciją ketvirtadienį. Neringa Venckienė, populiarios antikorupcinės partijos lyderė, kaltina savo šalies vyriausybę korupcija ir pedofilijos pridengimu.

Neringa Venckienė išvyko iš Lietuvos 2013 m., ir nuo tada gyveno Čikagoje, prašydama politinio prieglobsčio JAV.

Venckienė buvo pagrindinė figūra, atskleidžiant sensacingą bylą, kuri vėliau sukūrė antikorupcinę „Drąsos kelio” partiją.

Buvusi teisėja Venckienė teigia, kad jos brolis buvo nužudytas, kai pabandė atskleisti pedofilų tinklų, kuris išnaudojo jos ketverių metų mergaitę su jos motinos žinia.

Teismo sprendimas gražinti vaiką motinai sukėlė visuomenės pyktį 2012 m., kai šimtai žmonių suformavo „žmonių sieną” aplink Venckienės namus, sustabdydami vyriausybės bandymus paimti vaiką.

Lietuva bando susigražinti Venckienę ir kaltina ją atsisakymu paklūsti teismo sprendimui. JAV Valstybės departamentas pritarė ekstradicijai.

Venckienė parašė skundą federaliniam teismui Čikagoje, prašydama leidimo pasilikti JAV, kol bus svarstomas jos politinio prieglobsčio prašymas.

Čikagos teisėja Virginia Kendall atsisakė patenkinti Venckienės prašymą, sakydama, kad ši byla „sukėlė didelių abejonių dėl JAV ekstradicijos proceso ir šalies politinės ir teisingumo sistemų”, (serious issues concerning the United States’ extradition process and propriety of her native country’s political and judicial systems)  tačiau kartu pareiškė, kad Venckienė nepateikė pakankamai įrodymų, kad būtų patenkintas jos prašymas pasilikti.

„Teismas turi gerbti suverenių šalių teisę persekioti ir vykdyti jų pačių teisės normas”, – pabrėžė Kendall.

Venckienės advokatai tuoj pat pareiškė, kad skųs šį sprendimą, apie tai pranešė „Chigaco Tribune”.

Ši byla tapo tramplinu „Drąsos kelio” partijai patekti į šios ES narės Lietuvos parlamentą 2012 m.

Venckienę taip pat parėmė du JAV kongresmenai, kurie pateikė įstatymo pataisas sustabdyti jos ekstradiciją.

Allison Parker, advokatas iš JAV agentūros, kuri skatina žmogaus teises, pavadintos „Komisija dėl saugumo ir bendradarbiavimo Europoje” (Commission on Security and Cooperation in Europe)  — pasakė naujienų agentūroms, kad ši komisija tęs bandymus padėti Venckienei.

„Kol ji yra šalyje, vis dar yra vilties”, – pasakė Parker.

JAV kongresmenas Christopher Smith savo labai priešiškame Lietuvos veiksmams raporte pranešė, kad JAV atmetė net 10 iš 14 kaltinimų, Lietuvos pateiktų Venckienei.

„Tokie kaltinimai labai nuliūdins žmonės, kurie rizikuos ir sieks teisingumo prieš tuos, kurie seksualiai išnaudoja vaikus”, – pasakė Smith.

Visa teisėjos Kendall nutartis dėl Venckienės: https://assets.documentcloud.org/documents/4597928/Ruling-in-Lithuanian-lawmakers-extradition.pdf

Iš http://www.dailymail.co.uk/wires/afp/article-5948469/US-judge-OKs-extradition-Lithuanian-anti-corruption-politician.html

Iš laisvaslaikrastis.lt

Iš https://paliokas.blogspot.com/2018/07/blog-post_10.html

Iš laisvaslaikrastis.lt

Šis prašymas 2018 m. liepos 10 d.  įteiktas Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai.
Lietuviškąjį prašymo originalą ir jo vertimą į anglų kalbą nusiųsime JAV Kongreso nariams.

Generalinei prokuratūrai

Prašymas atnaujinti ikiteisminį tyrimą dėl labai sunkių nusikaltimų – Kauno apygardos teismo teisėjo Jono Furmanavičiaus, Violetos Naruševičienės, Drąsiaus Kedžio, Andriaus Ūso nužudymo ir mažamečių D. Kedžio ir V. Naruševičienės dukrų prievartavimo

2018 m. liepos 10 d.

Du JAV Kongreso nariai – Rendis Hultgrenas ir Christopher Smith pateikė įstatymo projektą JAV kongresui dėl teisėjos Neringos Venckienės
politinio persekiojimo.
Šio įstatymo esmė – juo prašoma neišduoti Lietuvai eksteisėjos Neringos Venckienės, ir suteikti jai politinį prieglobstį JAV, nes Lietuvoje jos gyvybei gresia pavojus.

Kongresui pateiktame projekte taip pat siūloma pripažinti, kad Neringa Venckienė pabėgo į JAV ir paprašė politinio prieglobsčio po penkerių metų kovos ir bandymų apsaugoti savo 4 metų dukterėčią Deimantę Kedytę. Mergaitė pranešė, kad ją prievartavo Lietuvos vyriausybės pareigūnai tuo metu, kai ji buvo savo motinos priežiūroje. Taip pat Kongresas svarstys pripažinti, kad Lietuvos vyriausybė sistemiškai persekiojo žurnalistus, gydytojus, Deimantės Kedytės senelius, jų kaimynus, žmones, kurie rinkosi į susirinkimus, ir visus tuos, kurie netylėjo ir pateikė įrodymus ar paramą Deimantei Kedytei arba priešinosi jos prievartiniam pagrobimui iš teisėjos Venckienės namų.

Kitaip sakant, JAV Kongresas svarstys įstatymo pataisą, kuria iš esmės siūloma Lietuvą pripažinti mafijos kontroliuojama teritorija, kur laisvai prievartaujami vaikai, žudomi jų tėvai, o seneliai ir šeimos nariai persekiojami tik dėl to, kad bando padėti aukai. (more…)

Su Valsybės diena. Su Mūsų Lietuva! sveikiname Jus!

Jūs esate Lietuvos druska, kai liekate ištikimi Amžinosioms vertybėms, kurios apdovanoja mūsų gyvenimą tikrumu.

Švęskite!

Vakar, liepos 4 d. , Lietuvos Aukščiausias Teismas neskundžiama nutartimi išteisino 6-eris metus po teismus tampytus, iš pradžių Kaišiadorių, paskui Kauno teismuose Garliavos šturmo liudininkus, buvusius Garliavos Klonio gatvėje, kai Lietuvos valstybė pagrobė aštuoniametę Deimantę Kedytę iš gimtųjų namų 2012 m. gegužės 17 d. Vienas iš baudžiamuoju persekiojamu teisiamų asmenų neišlaikė įtampos ir mirė 2015 m gruodyje, kiti patyrė begalę suvaržymų, kuriuos numato įstatymas, kai jie teisiami ne administracine, bet  baudžiamąja atsakomybe.

Pirmoji instancija Kaišiadorių teisme visus penkiolika asmenų, kurie, neva, kliudė antstolei vykdyti teismo sprendimą, išteisino 2016 m. spalio 6 d., o apeliacinė instancija Kaune po 14 mėnesių trukusių naujų tampymų po teismus nuteisė milžiniškomis piniginėmis baudomis.

2018 m. liepos 4 d. LAT   keturiolika asmenų išteisino, o vieną nuteisė, palikdamas galioti milžinišką, nors ir sumažintą baudą. Kauno apygardos teismas šiam asmeniui 2017 m gruodžio 6 d. buvo skyręs 6 778,80 Eur. O iš viso šiem žmonėms prieš 7 mėnesius (2017 12 06) Kauno apygardos teismas neteisėtai buvo uždėjęs net 75 tūkstančių 320 eurų baudą.

Taigi, valstybė norėjo iš nekaltų žmonių pasisavinti 68 tūkstantčius 541 eurą (minusavus paliktą baudą vienam nekaltai nuteistajam žmogui – kad jis nekaltas – tai buvo pripažinęs Kaišiadorių apylinkės teismas).

Nuomonė: Džiaugiamės, kad išteisinti.

Liūdime, kad nuteistas nekaltas.

Gal vakarykštis LAT sprendimas Lietuvoje yra kažkiek susijęs su Lietuvos teisėsaugos nerimu, laukiant liepos 12-osios, kai po vienos savaitės Čikagoje Jungtinėse Amerikos Valstijose Federaliniame teisme bus priimtas lemtingas „Drąsos kelio” lyderei, buvusiai teisėjai ir Simo narei, rinktai 118 tūkstančių lietuvos žmonių, Neringai Venckienei ir tuo pačiu prokuratūrinei Lietuvai sprendimas?

Iš laisvaslaikrastis.lt

Artėja svarbūs posėdžiai:

Ryt, liepos 5 d., ketvirtadienį, 13.30 val. Vilniaus apygardos teismas skelbs nuosprendį Laimutės Kedienės byloje dėl jos tariamai padarytų skriaudų buvusiam aukštam prokurorui K.Betingiui.

Šiandien, liepos 4 d., trečiadienį, 13.30 val. – šešerius metus vykdytos institucinio keršto akcijos kulminacinis momentas: Lietuvos Aukščiausiasis teismas – O. Fedosiukas (pirmininkas), A. Ridikas (pranešėjas), T. Šeškauskas – skelbs nuosprendį drąsių ir pilietiškų Garliavos operacijos liudininkų byloje.

Atsižvelgiant į pasikeitusią konjunktūrą, apkaltinamasis nuosprendis sunkiai tikėtinas. Greičiausiai veikos bus pripažintos ne tokiomis pavojingomis, kad būtų pagrįstas baudžiamasis persekiojimas, nurodant, kad išteisintųjų veiksmai pakliūva administraci nės atsakomybės dispozicijon. Tuomet pilietiškus žmones bus galima dar patąsyti po teismus jau administracine tvarka, individualiai, kol bus pasiekti persekiojimo tikslai: tautai parodyta, kas laukia tų, kas vadovaujasi savo, o ne iš viršaus nuleista, pilietiškumo samprata. (more…)

Iš laisvaslaikrastis.lt  dr. Jonas Ramanauskas

Deimante, ar esi gyva?
Čia yra pasakojimas apie Deimantę, mažą mergaitę, tuomet gal 8 metukų, kaip Lietuvos gintarėlį nuo Baltijos krantų, kuri ilgą laiką patyrė didžiulių nepelnytų skriaudų. Deimantės skaudus likimas persipynė  su Lietuvos valdžios veiksmais, Lietuvos paprastų žmonių pozicija ir pagaliau dviejų Kedžių ir Venckų šeimų nepavydėtinais likimais. Konkrečiai dabar kalba eina apie Deimantės tetos, jos globėjos Neringos Venckienės likimą, jos ekstradiciją į Lietuvą, nes ją nori iš JAV išsireikalauti Lietuvos valdžia už nusikaltimus, kurių ji nepadarė.

Pirmiausiai reikia pabrėžti Lietuvos valdžios poziciją buvusios apygardos teisėjos, buvusios Lietuvos parlamento (Seimas) narės atžvilgiu. Lietuvos valdžios kaltinimai N.Venckienei augo kaip kokia lavina ir pasiekė net 39 kaltinimus, kaip kokios pasaulio lygio nusikaltėlės. Ko gero valdomos spaudos publikacijų, smerkiančių N.Venckienę ko gero dar niekas ir nesuskaičiavo. Tai tiesiog gal precedento neturintis žmogaus ujimas, kai dar žmogus nėra nuteistas. O kai jau atėjo laikas pateikti įrodymus apie tuos 39 nusikaltimus JAV teisėsaugai dėl ekstradicijos, tai iš tų 39 nusikaltimų pasidarė 13, po to 6, po to 4 ir dabar net nežinau kiek, gal galų gale ir nė vieno neliks? Kaip tie nusikaltimai galėjo išnykti be jokių teismų? Reiškia tai nebuvo tikri nusikaltimai, o tikriausiai tų nusikaltimų ir iš viso nebuvo. Kaltinimų problema yra tame, kad reikia visuomenę apdoroti, kad N.Venckienę parodyti didžiausia nusikaltėle ir taip paruošti pagrindą jos nuteisimui teisingumo nepripažįstančiuose teismuose.  Kaip visuomenės ir valdžios propagandinio apdorojimo pavyzdį galiu pateikti Švietimo ir mokslo ministerijos tarnautojo Bendrųjų reikalų skyriaus vedėjo Alvydo Skuodžio susirašinėjimą. Tai yra paskelbta 2018-04-09 straipsnyje „Švietimo ir mokslo min-ISTERIJA“ (http://biciulyste.com/aktualijos/dr-jonas-ramanauskas-svietimo-ir-mokslo-min-isterija/). Šiame straipsnyje yra parodyta toji neapykanta, kuri be pagrindo sklinda iš Švietimo ir mokslo ministerijos tarnautojo. Propaganda duoda tokį rezultatą. O juk Švietimo ir mokslo ministerijos tarnautojas nėra  joks bylos žinovas, joks teisėsaugos ir teisėtvarkos pareigūnas. Manytina, kad tikrai išsilavinęs asmuo. Tai jeigu net tokie asmenys yra taip stipriai propagandiškai apdoroti, tai kas tuomet yra atsitikę ir su visa visuomene? (more…)

Liepos 12 d. JAV Federalinis teismas Čikagoje priims nutarimą dėl Neringos Venckienės ekstradicijos. Ta proga pateikiame usnews.com  liepos 1 d. straipsnį apie N. Venckienę (anglų k.):

A judge is also considering a stay. Venckiene’s next hearing is July 12.

Prašome pasirašyti šią peticiją JAV Kongresui dėl Neringos Venckienės.

Įeiti į peticją ČIA.

Instrukcija, kaip pasirasyti peticiją:
Atsidarykite peticiją, dešinėje pusėje reikia įvesti vardą (first name), pavardę (last name), ir el. paštą (email), paskui reikėtų pažymėti rutuliuką (No), o tada patvirtinti peticiją – spausti „sign the petition”.
Taip pat reikia nueiti į savo el. paštą ir patvirtinti parašą (confirm signiture).

Manome, kad iš vieno kompiuterio ID galima pasirašyti vieną kartą.

Taip pat primename, kad, būtent, šiandien, birželio 28 d., ketvirtadienį, Čikagoje, JAV Teisme, bus nagrinėjame Neringos Venckienės ekstradicijos byla. Lietuvos laiku bylos nagrinėjimo pradžia: 17:30 val. (Čikagos laiku – 9:30 val.).

Iš congress.gov/

https://chrissmith.house.gov/
Iš laisvaslaikrastis.lt

iš kaunodiena.lt

155 Kongresas
2D Sesija
A. R. 6218

Dėl teisėjos Neringos Venckienės atleidimo, kurios nori Lietuvos valdžia dėl kaltinimų, susijusių su jos kova dėl teisingumo prieš Lietuvos pareigūnus, kaltinamus jos jaunos dukterėčios seksualiniu išnaudojimu.

ATSTOVŲ RŪMUOSE

Ponas Smitas iš Naujojo Džersio pristatė šį įstatymo projektą; kuris buvo paskirtas teisės komitetui, 2018 m. birželio 25 dieną.

ĮSTATYMO PROJEKTAS
Dėl teisėjos Neringos Venckienės atleidimo, kurios nori Lietuvos valdžia dėl kaltinimų susijusių so jos kova dėl teisingumo prieš Lietuvos pareigūnus kaltinamus jos jaunos dukterėčios seksualiniu išnaudojimu.
Tai turi būti priimta Jungtinių Amerikos Valstijų Kongreso asamblėjoje -  Senate ir Atstovų Rūmuose

1. SKYRIUS. TRUMPAS PAVADINIMAS

Šitas įstatymas gali būti cituojamas kaip „Leisti Teisėjai Venckienei Apsiginti Teisme”.

 2. SKYRIUS. IŠVADOS.

(1) Teisėja Neringa Venckienė pabėgo į Jungtines Valstijas 2013 metais ir pasiprašė politinio prieglobsčio po 5 metų kovos Lietuvoje, kad užtikrinti teisingumą jos 4 metų dukterėčiai, Deimantei Kedytei, kuri pranešė, kad buvo seksualiai išnaudota Lietuvos valdžios astovų kol buvo motinos globoje.

(2) Deimantės Kedytės pareiškimai apie seksualinį tvirkinimą buvo įvertinti teismo paskirtų psichologų ir psichiatrų kurie nustatė juos patikimais.

(3) Deimantė Kedytė seksualiniu tvirkinimu apkaltino Seimo Pirmininko padėjėją ir teisėją, abu buvo motinos draugai.

(4) Teisėja Venckienė ir Deimantės Kedytės tėvas kreipėsi į teisėtvarkos institucijas ir teismus, prašydami piino Deimantės liudijimų tyrimo prieš įvardintus asmenis, bet manė, kad tyrimas yra aplaidus.

(5) Lietuvos parlamentas (teisės ir teisingumo komitetai) 2010 metais pateikė išvadą kuri įvardijo Deimantės Kedytės seksualinio išnaudojimo tyrimą kaip aplaidų ir nustatė, kad aplaidumas kompromitavo bylą prieš valstybės pareigūnus.

(6) Po Deimantės Kedytės tėvo dingimo 2009  metais, teisėjai Venckienei buvo paskirta Deimantės globa.

(7) Kaltinimai nebuvo pareikšti Deimantės Kedytės motinai, nors Vilniaus Apylinkės Teismas, 2009  metų spalio mėnesį nustatė, jog yra pakankamai įrodymų tai padaryti.

(8) 2011 metų gruodį, teisėjai Venckienei buvo įsakyta perduoti Deimantę Kedytę, tuo metu 7 metų amžiaus, atgal motinai, bet Deimantė atsisakė grįžti pas motiną, nurodant baimę dėl seksualinio išnaudojimo.

(9) Šimtai Lietuvių budėjo prie teisėjos Venckienės namų, kad sustabdyti Lietuvos valdžios bandymą paimti Deimantę Kedytę.

(10) 2012 metų gegužę, Lietuvos valdžia atsiuntė daugiau negu 200 policijos pareigūnų paimti Deimantę Kedytė iš teisėjos Venckienės jėga.

(11) Deimantė Kedytė įsikabino į teisėjos Venckienės kaklą, buvo atplėšta nuo jos, buvo išnešta klykianti, iš visiškai pradingo iš viešosios erdvės paskutinius 6 metus.

(12) Lietuvos valdžios veiksmai susilaukė protestų prieš Lietuvos valdžią Lietuvoje, taip pat prie daugelio Lietuvos ambasadų užsienyje, taip pat Jungtinėse Amerikos Valstijose kai Lietuvos Presidentė dalyvavo NATO susitikime Čikagoje, 2012 metų gegužę.

(13) Teisėja Venckienė išleido knygą pavadinta Drąsos Keliu ,2012 metais, apie Deimantės Kedytės istoriją ir Lietuvos nesugebėjimą tinkamai ištirti ir kaltinti valdžios pareigūnus.

(14) „Drąsos Kelias” tapo naujos anti-korupcinės, anti-pedofilinės partijos Lietuvoje pavadinimu, kuri išrinko teisėja Venckienę į Lietuvos parlamentą 2012 metais.

(15) Po to kai teisėja Venckienė sulaukė grasinimų, patyrė ką ji mano kaip pasikėsinimą į jos gyvybę po susitikimo su rinkėjais, ir po to kai Lietuvos valdžia panaikino jos parlamentinį imunitetą, 2013 metais ji pasiprašė politinio prieglobsčio Jungtinėse Valstijose.

(16) Lietuvos valdžia sistemiškai teisė už „neteisingus parodymus” ir kitus nusikaltimus – žurnalistus, medicinos profesonalią, Deimantės Kedytės senelius, teisėjos Venckienės kaimynę, žmones kurie dalyvavo protesto akcijose, ir daug kitų žmonių kurie pateikė įrodymus dėl Deimantės Kedytės išnaudojimo ir kurie priešinosi jos smurtiniam paėmimui iš teisėjos Venckienės.

(17) Lietuva pateikė daugiau negu 35 kaltinimus prieš teisėją Venckienę, tarp kurių yra kaltinimai dėl krepimosi į Lietuvos teismus ir Vaiko Teisių Atstovus mergaitės vardu, tyrimo kritikavimą žurnalistams, seksualinio tvirkinimo apibūdinimą ir įvardinimą valdžios pareigūnų savo knygoje, dalyvavimą „neleistinuose protestuose”, „teismo pažeminimą”, valstybės himno išniekinimą, savo pačios tyrimo vykdymą, atsisakymą perduoti Deimantę kaltinamai motinai, pareigūno sužeidimą, spyrimą Deimantės motinai kai ji bandė paimti Deimantę.

(18) Ekstradicijos sutartis pasirašyta tarp Jungtinių Valstijų ir Lietuvos Respublikos 2001 metų spalio 23 dieną, neleidžia teisėjai Venckienei priduoti priešingus įrodymus dėl Lietuvos kaltinimų Jungtinių Valstijų teisme, ar argumentuoti politinį motyvą.

(19) 2018 metų balandį, Jungtinių Valstijų teisėjas, patvirtino ekstradiciją teisėjai Venckienei dėl to, kad ji trukdė anststolio veiklai, nevykdė teismo sprendimo, sukėlė fizinį skausmą, ir pasipriešino policijos pareigūnui – visi kaltinimai susija su Deimantės Kedytės paėmimu iš teisėjos Venckienės namų ir atidavimu kaltinamai motinai.

(20) Buvę politiniai kaliniai, taip pat dabartiniai ir buvę Lietuvos valdžios atstovai rašė Jungtinių Valstijų valdžiai, įspėdami, kad Lietuvos valdžios kaltinimai prieš teisėją Venckienę yra politiškai motyvuoti.

(21) Lietuvos Aukščiausio Teismo Pirmininkas Gintaras Kryževicius  buvo užfiksuotas viešai sakantis, kad teisėja Venckienė „yra pūlinys teisinėje ir pūlinys politinėje sistemoje” ir „visos valstybės bėda”.

(22) Švedija, Airija, Šiaurės Airija, Danija, Malta, Ukraina, ir Rusija atsisakė išduoti asmenis į Lietuvą.

(23) Teisėja Venckienė gali pateikti įrodymus dėl politinių motyvų Lietuvos kaltinimuose prieš ją, prieš imigracijos teisėją jeigu ji bus atleista nuo ekstradicijos sutarties ir bus leista tęsti politinio prieglobsčio bylą, pateiktą 2013 metais ir nustatytą svarstymą 2019 m. liepos mėn..

3. SKYRIUS. ATLEIDIMAS NUO EKSTRADICIJOS SUTARTIES TARP JUNGTINIŲ AMERIKOS VALSTIJŲ IR LIETUVOS RESPUBLIKOS.

(a) APSKRITAI -  Nepaisant jokių kitų teisės nuostatų, teisėja Neringa Venckienė turi būti atleista nuo ekstradicijos, iš Ekstradicijos Sutarties Tarp Jungtinių Amerikos Valstijų Valžios ir Lietuvos Respublikos Valžios, pasirašytą Vilniuje 2001 m. spalio 23 d. ir patvirtintą 2003 m. kovo 31 d. (patvirtintą protokolo dėl prašymo dėl susitarimo dėl ekstradicijos tarp Jungtinių Amerikos Valstijų valdžios ir Lietuvos Respublikos valdžios, pasirašytą Briuselyje 2005 metais, birželio 15 dieną, ir pradėtą vykdyti  2010 m. vasario 1 d.) ir atleisti nuo bet kurių kitų įstatymų kurie leistų jos ekstradiciją į Lietuvą.

(b) POLITINIS PRIEGLOBSTIS – Teisėjai Neringai Venckienei turi būti leista likti Jungtinėse Valstijose iki paskutinio sprendimo dėl jos prašymo dėl prieglobsčio.

(c) LAISVAS JUDĖJIMAS -  Teisėja Neringa Venckienė negali būtį sulaikyta federaliniame ar Valstijų kalėjime ar areštuota dėl bet kokių imigracijos ar ekstradicijos nusikaltimų ir turi būti leistas laisvas judėjimas ir leidimas dirbti iki paskutinio sprendimo dėl jos kreipimosi dėl prašymo dėl prieglobsčio.

Iš congress.gov/

Birželio 28 d., šį ketvirtadienį, Jungtinių Amerikos Valstijų Čikagos teismas nagrinės Neringos Venckienės ekstradicijos bylą.

Primename, kad Lietuvos Generalinė prokuratūra, pateikdama Jungtinėms Amerikos Valstijoms melagingus kaltinimus, siekia Neringos Venckienės sugrąžinimo į Lietuvą.

Iš laisvaslaikrastis.lt
Neringa Venckienė, kuri bandė apginti savo brolio prievartaujamą mergaitę, jau penki mėnesiai laikoma Čikagos kalėjime pagal melagingus generalinės prokuratūros ir jos vadovo, generalinio prokuroro, patologinio melagio E.Pašilio kaltinimus.

Pats E.Pašilis jau seniai turėjo sėdėti cypėje vien už tai, kad asmeniškai davė melagingus parodymus Strasbūro teisme, tvirtindamas, kad jokio CŽV kalėjimo Lietuvoje nebuvo. Europos žmogaus teisių teismas nepatikėjo E.Pašilio ir pripažino, kad Lietuvoje veikė slaptas CŽV kalėjimas, kuriame buvo metodiškai kankinami žmonės, ir Lietuvos pareigūnai ne tik tam pritarė, tačiau už kyšius leido veikti šiam kalėjimui.
Visus, kurie bando priešintis šitiems valdžioje esantiems banditams, taip vadinamas „generalinis prokuroras E.Pašilis grūda į kalėjimus. Beje, už tai, kad bandė ginti savo dukterėčią Deimantą Kedytę, yra persekiojama visa jos šeimai – labiausiai mergaitę mylėję jos seneliai Kedžiai yra tos pačios „prokuratūros” paversti „pedofilais”, ir nuteisti dar vieno mafijos įrankio – lietuviškų teismų.

N. Venckienė tie patys pseudoprokurorai kaltina, kad ji priešinosi „pareigūnui”, t.y. tam daugiau nei 120 kg. Sveriančiam sambo čempionui, kuris panaudojo prieš Venckienę „jėgos pratimus”, ir skausmingai užlaužė jai rankas tam, kad mergaitę galėjų pastverti Laima Stankūnaitė.  Antausis tas sambo čempionui buvo pavadintas „pasipriešinimu” – gerai dar, kad tai nebuvo kvalifikuota, kaip „pasikėsinimas nužudyti”, (more…)

Iš laisvaslaikrastis.lt

Keletas žodžių apie birželio 15 d. Laimutės Kedienės teismo posėdį K.Betingio reputacijos pakirtimo byloje, kur prokuratūra ir „nukentėjusysis” siekia panaikinti teisėjo U.Trumpulio priimtą išteisinamąjį kovo 21 d. nuosprendį.
Buvo sakomos baigiamosios kalbos. Neatvyko nei vienas žurnalistas; nei „nukentėjusysis”, nei kaltinimą bei apeliacinį skundą surašiusi prokurorė L. Zakarauskaitė; teisme šią pavadavo nematyta prokurorė, kurios vieninteliai žodžiai buvo, kad prašo tenkinti apeliacinį skundą, nes jame „labai puikiai išdėstyti visi argumentai” (šituo galima paabejoti, žinant visas kaltinimo klaidų taisymo peripetijas).
Bylą nagrinėja teisėjų kolegija: A.Kisielius (pranešėjas), L.Ulbienė ir G.Dzedulionis – tas pats, kuris kadaise K.Betingį, išmestą iš Kauno apygardos prokuratūros dėl netinkamo vadovavimo ir prokuratūros autoriteto pakirtimo, grąžino į vyriausiojo prokuroro pareigas (http://eteismai.lt/byla/230547557569680/Iv-2922-365/2010).
K.Betingio advokatė V.Genaitytė savo kalboje nieko naujo nepasakė; eilinį kartą pademonstravo, kad nelabai supranta, ką reiškia terminas „tyčia”, bei kuo subjektyvi išvada iš realių faktų skiriasi nuo melagingos informacijos, V.G.: „Priėmus nepalankų nutarimą (atsisakyti pradėti tyrimą K.Betingio atžvilgiu pagal L.Kedienės pareiškimą), jis buvo apskųstas teismui; tai rodo asmens tyčią” ) Arba: „tyčia prieš žmogų susiformavo daug anksčiau, tai rodo slapto sekimo įrašai” -akivaizdžiai painioja neigiamą nusistatymą prieš asmenį su žinojimu, kad skleidžiami pramanyti dalykai. Tik vienas V.Genaitytės argumentas daugmaž atitiko teisėje vartojamą „tyčios” sampratą: esą kaltinamoji, iš ekspertų išvadų gerai žinodama, kad jos sūnus mirė nesmurtine mirtimi, vis vien atkakliai teigė, kad jis nužudytas… Iš tikro, Laimutė Kedienė gerai žinojo tik tai, kad jos sūnus nužudytas, ir kad mirties priežasčių tyrimas klastojamas…
Dėl neturtinės žalos už pakirstą K.Betingio reputaciją dydžio V.Genaitytė tepasakė, kad tokia suma – 7 000 € – atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus. (more…)

Birželio 17 d. sukanka 6 metai ir 1  mėnuo nuo Lietuvoje įvykdyto nusikaltimo prieš vaiką ir taikius žmones. 2012 m. gegužės 17 d. įvykdytas Deimantės Kedytės pagrobimas iš gimtųjų namų yra iki šiol valstybės dangstomas nusikaltimas. Nusikaltime dalyvavo 240 Lietuvos valstybės pareigūnų – tai oficialioji statistika. Nei vienas iš jų nėra nubaustas. Šio nusikaltimo pagrindinė auka – aštuoniametė mergaitė iki šiol jau virš šešerių metų yra laikoma paslaptyje. Lietuvos teisinė sistema viską apvertė aukštyn kojom: tuos, kurie tapo šio šiurpaus nusikaltimo aukos, pavertė „nusikaltėliais”, iškeldami begales absurdiškiausių bylų su dar absurdiškesniais kaltinimais ir nuteisdami neteisingais nuosprendžiais. ir visa ši beprotybė Lietuvos valstybės pateisinta, kaip „ teismo sprendimo, sugrąžinant vaiką motinai, vykdymas”. Šis Lietuvos valstybės nusikaltimas įtraukė į savo pinkles ir kitą valstybę, t.y. Jungtines Amerikos Valstijas, nes, melagingai kaltinant Neringą Venckienę, 2012- ųjų gegužės 17 d. gynusią nuo smurto ir prievartos dukterėčią Deimantę Kedytę, Jungtinės Amerikos Valstijos Lietuvos yra prašomos išduoti Lietuvai N. Venckienę, pasitraukusią su sūnumi į JAV dėl pavojaus gyvybei. O tai, jog pavojus gyvybei buvo ir lieka – tai visai neišsigalvojimas (būtent taip bando įtikinti Amerikos teisėsaugą Lietuvos prokuratūra). Kaltinimų turinys ir kiekis liudija, kad vykdomas susidorojimas su žmogumi. Norime priminti, kad Neringa Venckienė 2012-aisiais pati buvo Lietuvos teisėja ir pati oficialiai prašė, kad dukterėčios perdavimas motinai būtų tiesiogiai transliuojamas viešai. Ji pati norėjo, kad pareigūnų, o to pačiu ir jos pačios reakcijos, veiksmai ir žodžiai būtų vieši. Ji pati norėjo, kad neliktų vietos jokioms interpretacijoms. Ji pati norėjo, kad Lietuvos žmonės matytų ir girdėtų, kaip Lietuvoje vykdomas valstybės teisingumas. Tuomet į tokį N. Venckienės prašymą LRT tuometinis vadovas Audrius Siaurusevičius reagavo pasišaipydamas rusišku žodžiu „bespredelas koks”.

Deja, jau šešeri metai mes žinome tik tiek, kad daugeliu preigūnų kamerų nufilmuotas „vaiko perdavimas” yra įslaptintas. Iš tiesų tas gegužės 17-osios įvykis Kauno rajono Garliavos Klonio gatvėje įslaptintas dėl nusikaltimo prieš nepilnametį asmenį sunkumo, o ne dėl mažamečio vaiko asmens veido neatskleidimo viešumai. Technologijų pagalba, nebūtų sunku, neatskleidžiant veido, parodyti 2012 ųjų gegužės 17 d. esmę ir tiesą. Lietuvos valstybė tą tiesą slepia jau 73 mėnesius!

Mes tą tiesą matėme savo akimis. Todėl kalbame apie ją garsiai. Todėl kalbame ypatingai garsiai, nes melas tyčiojasi iš pažintos tiesos ir mūsų, mačiusių 2012-jų gegužės 17-osios tiesą apie Drąsiaus Kedžio dukrą Deimantę Kedytę…

Mes nieko nepamiršome!

„Maitvanagiams, nekantriai laukiantiems N.Venckienės šermenų, dar teks pakentėti. Čikagos federalinis teismas suteikė politinei pabėgėlei galimybę pateikti papildomus dokumentus ir atidėjo jos ekstradiciją iki… birželio 14 dienos. Koks sutapimas lietuvei, sprendžiančiai savo gyvenimo ar mirties klausimą! Tikėsimės, kad ši diena visiems, vis dar tebetikintiems teisingumu, taps Vilties, o ne Gedulo diena” – prieš mėnesį laiko socialiniame tinkle rašė buvęs Seimo „Drąsos kelias” frakcijos narys žurnalistas Vytautas Matulevičius.

Taigi, šiandien, mūsų Tautai istoriškai skaudžią dieną, viliamės, kad Tiesa visuomet yra ta, kuri taria galutinį žodį.

O Neringos Venckienės sūnus Karolis Venckus, kuriam, birželio 20 d. sukanka 19 metų, prašo paramos šventame Jo Mamos apgynimo nuo neteisingumo reikale.

„Teisėjos Neringos Venckienės gynybai JAV skubiai reikalinga piniginė pagalba. Dideli darbai padaromi ne dideliais pinigais, bet mažomis aukomis. Ačiū kiekvienam ir už pačią mažiausią auką. Nesidrovėkite pervesti nors ir kelis eurus: tai ženklas, kuris duoda postūmį daugeliui geros valios žmonių, o mūsų visų pastanga – postūmiui apskritai Teisingumui Tėvynėje!” https://www.gofundme.com/neringa
Tai legali galimybė paremti N.Venckienės teisines išlaidas,” – toks kriepimasis platinamas politinės partijos „Drąsos kelias” FB paskyroje.

Niekada nelikime abejingi!

2018 m. birželio 2 d. sukanka 100 dienų, kai Neringa Venckienė nelaisvėje laukia JAV valdžios sprendimo dėl ekstradicijos į Lietuvą.

Primename, kad Neringa Venckienė yra sulaikyta 2018 m. vasario 22 d. Po Jos sulaikymo į pasaulio visuomenę kreipėsi Neringos sūnus Karolis Venckus, kuriam birželio mėnesį sukanka 19 metų. Savo vaizdo įraše Karolis Venckus ragino pasirašyti peticiją, kad JAV valdžia neatiduotų Jo motinos Neringos Venckienės į Lietuvą, kur jai gręsia realus susidorojimas.

Karolio Venckaus vaizdo įrašas.

Parašų rinkimas peticijai ir Karolio vaizdo įrašas buvo blokuoti kovo 12 d., kai per nepilną savaitę peticiją pasirašė 36 000 žmonių. Pedofilų klanas aiškiai suprato, kad iki balandžio 4 d. Karolis venckus nesunkiai surinks reikiamą 100 000 parašų. Būtent toks kiekis parašų buvo sąlyga, kad JAV valdžia atkreiptų dėmesį į Neringos Venckienės ekstradicijos reikalą. Taigi, bent oficialiai buvo rodoma, kad peticija surinko apie 40 000 parašų, ir to kiekio nepakako, kad JAV valdžia – Baltieji rūmai – aukščiausiu lygiu įsikištų į šį oficialiosios Lietuvos susidorojimo su Neringa Venckiene reikalą.

Primename, kad Neringa Venckienė dar 2018 . balandžio 23 d. pateikė prašymą paleisti ją iš sulaikymo įstaigos Čikagoje į laisvę už užstatą.

2018 m. birželio 14 d. bus sprendžiamas Neringos Venckienės paleidimo arba atidavimo į neteisingą Lietuvos teismą klausimas.

Iš laisvaslaikrastis.lt

Labai ilgai galvą laužiau galvą dėl asmenų rato Ūso istoriją gramzdinusių užmarštin. Dėl galingos valios, sustabdžiusiusios pedofilijos tyrimą pačioje svarbiausioje stadijoje – jo pradžioje, kai pareigūnai privalo skubiai reaguoti su poėmiais, pasiklausymais, ekspertų išvadomis, apklausomis. Visa tai vadinama įrodymų rinkimu. Paslaptingąja valia to neįvyko.

Tiesa, nukentėjo 12 prokurorų. Niekingai vėlai ir bylos niekaip nepaveikusio demonstratyvaus „teisingumo“ dėka teismas gavo Klonio bylą be pedofilijos žymių.

Nors šios dienos akimis žiūrint, galėjo taip akivaizdžiai „įrodymus rinkdami” ir nesistengti.

Teismų virtinėje Neringai Venckienei gerai žinoma teismų praktika nepadėjo. Teismas nukirto viską – „pedofilijos nebuvo” .

Italijoje mafija senai nebesiejama su neišsilavinusiais nuožmiais kaimiečiais. Šiais laikais viešo gyvenimo nebedrebina politinės žmogžudystės. Mafijos nariai kostiumuoti, gerai išsilavinę, perkantys verslus, ekspertus, politikus, patys užimantys aukštus postus. Italijos teisėsaugos efektyvumas toks, kad žudyti tiesiog nebeapsimoka. Kitaip yra mūsų šalyje. Ir tai kas vyksta čia, jau turi būti vardijami tikraisiais vardais.

MG Nostra. Toks Lietuvoje veikiančio lietuvių akcininkų valdomo koncerno pavadinimas galėtų būti. (more…)

Visus, prisimenančius 2012 metų gegužės 17-osios ankstų rytą, – kviečiame 2018 m. gegužės 17d., ketvirtadienį, 11 val. atvykti į Klonio gatvę Nr. 5.

Pagarbiai,  „Drąsos kelias” politinė partija

JUNGTININIŲ AMERIKOS VALSTIJŲ INSTITUCIJOMS
VYTAUTO MATULEVIČIAUS PRAŠYMAS
dėl N. Venckienės ekstradicijos į Lietuvos Respubliką sustabdymo

2018-04-04
Kaunas
Kaip žmogus, neblogai žinantis teisingumo padėtį savo valstybėje ir Neringos Venckienės bylos aplinkybes, prašau Jungtinių Amerikos Valstijų neišduoti šios moters Lietuvos teisėsaugai ir apginti ją nuo nepagrįsto persekiojimo.
Tokį prašymą teikiu dėl šių žemiau išvardintų priežasčių:
1. Sugrąžinus N. Venckienę į Lietuvą, kiltų neišvengiamas pavojus jos gyvybei, kadangi jau nužudyta ar mirė įtartinomis aplinkybėmis daugiau nei dešimt su šia byla susijusių asmenų. (more…)

Prieš šešeris metus, minint 40 metų po Romo Kalantos Gyvosios Aukos 2012-ųjų grgužės 14-ąją Klonio gatvėje Garliavoje žymūs Lietuvos žmonės kalbėjo apie budėjimą…

Poetė Erika Drungytė Klonio gatvėje. 2012 05 14:

A. Nakas ir R. Boravskis Klonio gatvėje. 2012 05 14:

Giedrė Gorienė Klonio gatvėje. 2012 05 14:

Nijolė Sadūnaitė Klonio gatvėje. 2012 05 14:

Robertas Grigas Klonio gatvėje. 2012 05 14:

Algimantas Matulevičius Klonio gatvėje. 2012 05 14:

Saulius Stoma Klonio gatvėje. 2012 05 14:

Gegužės 14-osios akimirkos Garliavoje. 2012 05 14:

Iš tiesos.lt
Skaitantiems angliškai siūlome susipažinti su Neringos Venckienės prašymu teisėjui Daniel G. Martinui, kuriame ji išdėsto savo motyvus, kodėl ji turėtų būti paliesta į laisvę. Dokumente ji trumpai pristato ir argumentus, atskleidžiančius Lietuvos generalinės prokuratūros pateiktų kaltinimų melagingumą.

O laisvaslaikrastis.lt siūlo Neringos Venckienės prašymo vertimą į lietuvių kalbą:

„04/23/2018

Rašau šį skundą norėdama sužinoti, ar galima mane paleisti į laisvę už užstatą. Jau praėjo du mėnesiai, kai jūs priėmėte sprendimą perduoti mane Lietuvai, ir aš iki šiol negaliu būti su savo sūnumi. Noriu, kad jūs žinotumėte, kad aš atvykau į JAV ne slapstytis, o gintis nuo melagingų Lietuvos vyriausybės kaltinimų ir politinio persekiojimo. Mano gyvenimas dabar yra JAV , ir čia aš turiu socialinės apsaugos numerį, leidimą dirbti, Ilinojaus vairuotojo teises, namą, automobilį, gėlių parduotuvę, banko sąskaitą, kredito korteles, ir aš niekada nesislapsčiau. Visi gali mane rasti darbe, namuose, koledže arba telefonu.  Aš pati pasidaviau teismo pareigūnams.

Mano sūnus Karolis baigė vidurinę mokyklą JAV ir dabar yra koledžo studentas.  Jam tik 18 metų, ir jis dabar gyvena vienas, jam sunku apmokėti visas pragyvenimo sąskaitas ir mokslus.

Aš esu išduodama Lietuvai už tariamus nusikaltimus, kurių nepadariau. Lietuvos vyriausybės kaltinimai yra melagingi – šis melas buvo perduotas JAV vyriausybei.

1) Aš netrukdžiau antstolės darbui,  nes aš :  nerakinau durų ir nebarikadavau praėjimo. Jūs galite tai pamatyti ir išgirsti vaizdo įraše – aš kelis kartus sakau, kad „atrakinkite duris”.

2) Aš nespyriau Stankūnaitei – tai melagingi kaltinimai, Lietuvos vyriausybei perduoti JAV.

3) Lietuvos vyriausybė nuslėpė faktą, Lietuvos policijos pareigūnai pirma mane sužeidė, aš negalėjau eiti į darbą 12 dienų. Mano dešinys petys ir ranka buvo sužaloti.

 4) Teismo sprendimo nebuvo galima įvykdyti, nes mano brolio dukra, maža mergaitė, buvo seksualiai išnaudojama su jos motinos žinia (tai paliudijo pati mergaitė), ir todėl mergaitė atsisakė eiti gyventi su savo motina. Aš pasiūliau atsakingoms institucijoms, kad mergaitė galėtų susitikinėti su motina, ir mergaitės motina galėtų pasiimti dukrą. Stankūnaitė daug kartų buvo atvažiavusi į mano namus, tačiau mergaitė nesutiko su ja eiti. Noriu pabrėžti, kad mano namuose Stankūnaitė susitikdavo su savo dukra be manęs ir mano tėvų, jos buvo vienos. Noriu pabrėžti, kad teismo sprendime buvo parašyta, kad prieš mergaitę negalima naudoti jėgos. Tačiau fizinė jėga prieš mergaitę buvo panaudota, o antstolė ir policijos pareigūnai stebėjo, kaip ji velkama žeme. Ant mergaitės galvos buvo užmesta antklodė, kuri buvo apipurkšta kažkokia chemine medžiaga. Tuo metu, kai mano buvo pateikti minėti keturi kaltinimai, aš buvau apygardos teismo teisėja. O išvykdama iš Lietuvos aš buvau parlamento nare.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Kryževičius mane viešai pavadino „visos teismų sistemos pūliniu” – tai įrodo, kad jokio sąžiningo teismo Lietuvoje aš negaliu tikėtis.

Aš tik norėjau išgelbėti mažą mergaitę, o dabar už tai esu kalėjime.

Prašau paleisti mane į laisvę už užstatą

Dėkoju už skirtą laiką mano pareiškimui perskaityti.

Su pagarba Neriga Venckienė”

Neringos Venckienės prašymo rankraštinis foto variantas teisėjui perduotas 2018 m. balandžio 30 d.:

Čikagoje JAV teismas 10-čiai dienų stabdo Neringos Venckienės ekstradiciją į Lietuvą. Priminsime, kad iki gegužės 15 d. teismas turi nuspręsti Neringos Venckienės išleidimo į laisvę už užstatą klausimą. Laikinai sulaikyta Ji yra nuo 2018 m. vasario 22 d.

Pati Neringa, duodama interviu JAV žiniasklaidai, yra sakiusi, kad „kitų priežasčių mane susigrąžinti jie neturi – tik kad mane nužudytų”.

JAV Valstybės departamentas balandžio 26 d. pareiškė, kad nesikiš į ekstradicijos bylą. N. Venckienės advokatas Michael Monico į tai suregavo „Tai labai didelį nerimą keliantis dalykas”. Po antradienio sprendimo atsiranda vilties, kad JAV teismas suvoks, jog Neringos Venckienės išdavimas į Lietuvą pagal pateiktus Jai kaltinimus – tai atidavimas nekalto žmogaus į rankas tų, kurie visais būdais susidoroja su jos artimaisiais Lietuvoje. To paties siekiama ir pačios Neringos Venckienės atžvilgiu.

Iš „The Washington post”

2018 m. balandžio 21 d. vyko Neringos Venckienės palaikymo akcija Čikagoje.

Vaizdo įrašas.

Michael’o Tarm’o straipsnis (2018 04 18) anglų k.: 

„APNewsBreak: Lithuanian claims pedophile ring in extradition”

Iš laisvaslaikrastis.lt

Neringa Venckienė davė pirmą savo interviu agentūrai AP, kurį išspausdino vienas didžiausių JAV dienraščių „New York Times” (NYT)

Šiame sptaripsnyje rašoma : „Buvusi teisėja ir parlamento narė Lietuvoje yra įkalinta Čikagoje jos gimtosios šalies prašymu, tačiau bijo būti nužudyta, jeigu bus išsiųsta atgal į Lietuvą. nes ji atskleidė labai įtakingų pedofilų tinklą šioje šalyje. Tai N. Venckienė teigė jos pirmame interviu Associated Press nuo to laiko, kai tapo bėgle.
Jeigu D.Trampo administracija neįsikiš, N.Venckienė gali būti išsiųsta namo per kelias savaites.

„Noriu niekada negrįžti į Lietuvą”, – N.Venckienė teigė AP interviu telefonu iš kalėjimu, pridurdama, kad ji pasirengusi būti JAV piliete.

Neįtikėtina N.Venckienė gyvenimo istorija – kažkada ji buvo auganti teisės žvaigždė Lietuvoje, tačiau dabar baigė federaliniame kalėjime Čikagoje. Ši drama smarkiai suskaldė šią Baltijos valstybės tautą.

Tai istorija apie N.Venckienė kolegą teisėją, nužudytą ir apkaltintą jos ketverių metų dukterėčios prievartavimu; jos brolį, kuris iškėlė šiuos kaltinimus ir vėliau buvo apkaltintas nužudymais; pagaliau N.Venckienės politinės antipedofilinės partijos susikūrimą ir  sėkmę parlamento rinkimuose.

Po to, kai 2013 m. pabėgo iš Lietuvos, N.Venckienė ramiai gyveno Čikagos priemiestyje  Crystal Lake  kartu su savo paaugliu sūnumi Karoliu. Ji dirbo slaugės padėjėja, o vėliau floriste. N.Venckienė turi dokumentus, leidžiančius jai gyventi ir dirbti JAV, tačiau ji pati prisistatė vasario 13 d., kai sužinojo, kad JAV valdžia jos ieško dėl Lietuvos kaltinimų.

Katleen Miller, N.Venckienės draugė iš Crystal lake, ją apibūdina kaip šviesią asmenybę ir gerą žmogų. Per susitikimus ji dažnai pasakojo apie tai, kas jai buvo nutikę Lietuvoje.

„Visa mūsų šeima ją myli, – pasakojo Katleen, – kai sužinojome, kad Neringa suimta, visi buvome šokiruoti”.

Kalėjime, kuriame yra laikoma, N.Venckienė kasdien išleidžiama vienai valandai į lauką. Ji žaidžia krepšinį, meldžiasi ir daug skaito. Šiuo metu ji skaito knygą “Anos Frank dienoraštis” apie žydų mergaitę, kuri slėpėsi nuo gestapo.

Nors Holivudo įvaizdis apie kalėjimus ją trikdė, tačiau šiame kalėjime visi su N.Venckienė elgiasi gerai.

„Čia geriau, negu parodyta filmuose, – sakė ji, – nors aš vis tiek nenoriu sėdėti kalėjime už nusikaltimus, kurių nepadariau”. (more…)

Iš laisvaslaikrastis.lt

Čikagos teisme toliau nagrinėjami tik 4 kaltinimai iš 37, Lietuvos pateiktų Neringai Venckienei, kiti atmesti

Čikagos teisme toliau nagrinėjami tik 4 kaltinimai iš 37, Lietuvos pateiktų Neringai Venckienei, kiti atmesti
“Lrytas ir Delfi skaito teismo dokumentus bet pamiršta paminėti, kad iš 37 kaltinimų, liko tik 4, – stebisi Karolis Venckus, – visi kiti panaikinti arba Lietuva jų net nepateikė”.

Čikagos teismo nutarime nurodoma, kad “pagal sutarties tarp Lietuvos ir JAV 2 straipsnį apibrėžiama pagal kokius nusižengimus bėglys gali būti patraukiamas atsakomybėn ir už kuriuos gali būti išduotas: trukdymas antstolio veiklai; teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymas; fizinio skausmo sukėlimas; pasipriešinimas pareigūnui: Teismas nurodo, kad kiti kaltinimai, kaip neteisėtas informacijos rinkimas apie žmogaus privaų gyvenimą pagal JA įstatymus nėra laikomas nusikalstama veikla”.
Kaip žinia, prokuratūra prikūrė kaltinimų Neringai Venckienei net pagal 37 BK straipsnius:

KAUNO APYGARDOS PROKURATŪRA

PIRMASIS BAUDŽIAMOJO PERSEKIOJIMO SKYRIUS

Kauno apylinkės teismui

PAREIŠKIMAS

DĖL KARDOMOSIOS PRIEMONĖS SUĖMIMO SKYRIMO

2015 m. gegužės 24 d.

Kaimo apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Darius Jakutis, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylaNr. 01-2-00103-11 dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 str. 3 d. ir 167 str. 1 d. ,(14 epizodų), 25 str. 3 d. ir 313 str. 2 d., 25 str. 3 d. ir 154 str. 2 d., 25 str. 3 d. ir 168 str. 1 d., 25 str. 3 d. ir 228 str. 2 d., 25 str. 3 d. ir 122 str., 228 str. 2 d., 236 str. 1 d., 154 str. 2 d. (3 epizodai), 313 str. 2 d. (4 epizodai), 153 str. (redakcija iki 2010-07-20), 163 str. (2 epizodai), 232 str., 245 str., 231 str. 1 d., 140 str. 1 d., 286 str., 236 str. 1 d., 155 str. 1 d., 231 str. 1 d., 127 str., prašau skirti kardomąją priemonę suėmimą, įtariamąja!:

Vardas ir pavardė: NERINGA VENCKIENĖ (more…)

Viešai paskelbta informacija dėl paramos, visus susidomėjusius, besikreipiančius ir klausiančius informacijos, pranešame, kad skelbiama informacija yra tikra ir ją paskelbęs asmuo yra informacijos skelbėjas.

Karolis Venckus, Neringos Venckienės sūnus, organizavo paramos rinkimą savo motinai nuo neteisingumo apginti.

Video kreipimasis.

Galite paremti Neringą Venckienę: https://www.gofundme.com/neringa

Vertas dėmesio pašnekesys, reaguojant į žurnalistės Liepos Želnienės frazę „koks jums skirtumas, gyva ji ar negyva”, išsakytą Žinių radijo laidoje, kai žiūrovas priminė s. Nijolės Sadūnaitės sausio 13 d. valdžiai užduotą klausimą apie Deimantę Kedytę. Žinių radijo laida buvo transliuojama vasario 26 d. (Žiūtėti ČIA).

O kovo 1 d. „Press Jazz” studijoje įvyko toks pokalbis, reaguojant į šia žiauriai cinišką naujos kartos žurnalistės frazę. Kalbėjosi Krescencijus Stoškus, Šarūnas Puidokas ir Audrius Nakas.

„Nieko nelieka per vieną nekaltą klausimą”. Iš ekspertai.eu

Nesibaigiantys teismai, išieškojimai ir toliau persekioja 2012 m. gegužės 17 dienos įvykių dalyvius. Šiuo metu yra įsiteisėjęs galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas, kuriuo Olgai Girdauskienei yra paskirtas namų areštas, ir dar priteista sumos už atstovavimą teismuose, advokatų patirtos išlaidos ir t.t.

Valstybė visu pajėgumo nukreipia savo „teisingumą” į žmogų, kuris buvo tik įvykių stebėtojas. Visus galinčius ir neabejingus įvykiams prašome padėti Olgai Girdauskienei išsaugoti namus ir susimokėti išieškotas sumas L. Stankūnaitei.
Swedbank AB, banko kodas BIC – HABALT22,

Olgos Girdauskienės sąskaitos Nr. LT56 7300 0101 5181 2584.

„Drąsos kelias” politinė partija