Iš ekspertai.eu

Tai ekspertai.eu patvirtino N. Venckienės mama Laimutė Kedienė.

N. Venckienės sūnus Karolis Venckus, kuris dabar taip pat gyvena Jungtinėse Valstijose, taip pat patvirtino, kad prieš pora dienų Čikagos teismas atmetė skundą sustabdyti jo mamos ekstradiciją į Lietuvą.

„Tiems kurie seka mano mamos istorija: prieš pora dienų Čikagos teismas atmetė mano mamos skundą sustabdyti jos ekstradiciją į Lietuvą. Viena iš pagrindinių priežasčių tai yra Lietuvos vyriausybės pateikti melagingi „įrodymai“ ir pasenęs JAV ekstradicijos įstatymas kuris neleidžia mano mamai net pateikti priešingų įrodymų arba argumentuoti politinę bylos esmę. Bet norėčiau užakcentuoti, kad kova nebaigta ne tik Lietuvoje bet ir JAV. Tiesa visados iškyla į dienos šviesą”, – parašė K. Venckus.

Žmonių kurie norėtų prisidėti prie pagalbos mano mamai, norėčiau paprašyti pasirašyti ir išsiūsti šį laišką (arba savo rašytą laišką angliškai) paštu (adresu: 711 Hart Senate Building, Washington, D.C. 20510, United States of America) arba faksu (numeris: +12022280400) į Jungtines Valstijas. Ačiū Jums visiems!

Karolis Venckus

Neringa Venckienė jau 17 mėnesių laikoma Čikagos kalėjime pagal suklastotus Lietuvos prokuratūros kaltinimus

Neringa Venckienė laikoma Čikagos kalėjime nuo pernai vasario mėn., kai Lietuva pareikalavo jos ekstradicijos. JAV valstybės sekretorius pasirašė leidimą ją išduoti Lietuvai, tačiau N. Venckienė apskundė šį sprendimą Čikagos apeliaciniam teismui. Nuo to laiko apie šią bylą – jokių įrašų, nors nuo skundo padavimo praėjo daugiau nei aštuoni mėnesiai. Iš pradžių generalinė prokuratūra N. Venckienei buvo pateikusi virš 40 kaltinimų, dabar liko tik keli – tarp jų ir antstolio reikalavimų nevykdymas. Nors Garliavos šturmo metu Venckienė ragino atidaryti namo duris ir įleisti antstolę, ir šis įrašas aiškiai girdisi vaizdo įraše, tačiau prokuratūra nutarė, kad ji priešinosi antstolei, ir taip neva nevykdė jos nurodymų. Nors buvo priešingai – teismas buvo nurodęs, kad negalima naudoti prievartos prieš mergaitę, tačiau ji buvo išplėšta iš tetos glėbio, prieš Neringą panaudoti sambo kovos veiksmai, jai užlaužiant rankas, o Deimantė buvo išnešta sukryžiuotomis kojomis, prieš tai ją apsvaiginus kažkokiomis cheminėmis medžiagomis.

Beje, pranešimą ESBO (Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos) parlamentinėje asamblėjoje 2019 m. liepos 8 d. pristatė specialusis įgaliotinis žmogaus teisių klausimais Christopher H. Smith. Kalbėdamas apie Lietuvos situaciją išskyrė labai mažas bausmes skiriamas už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus bei tebesitęsiančias valstybės institucijų pastangas susidoroti su Neringa Venckiene, jos artimaisiais, bei bauginti teisingumo siekiančią visuomenės dalį.

C. Smith nurodė, kad Lietuvos vyriausybė kaltina N. Venckienę ir dėl to, kad ji savo dukterėčios vardu rašė skundus teismui ir vaikų teisių apsaugos tarnybai, kalbėjo viešai apie tai žurnalistams, taip pat parašė knygą apie tai, kaip ji, kaip teisėja, matė pedofilijos bylos tyrimo klaidas. Ji taip pat kaltinama „nepagarba teismui”, „nacionalinio himno iškraipymu”, dalyvavimu nesankcionuotuose susirinkimuose, nepaklusnumu teismui ir antstoliams, nenoru gražinti mergaitę. Lietuvos vyriausybė tais pačiais nusikaltimais apkaltino ir Deimantės senelius (jie jau nuteisti).

Labai įdomu, kokį įspūdį Christoferio Smito pranešimas padarė Asamblėjos delegatams iš Lietuvos? Gal nepuolė aiškinti pranešėjui, kaip jis giliai klysta pasidavęs klastingiems N. Venckienės apžavams ? ESBO parlamentinėje asamblėjoje dalyvavo trys Lietuvos atstovai: Rūta Miliūtė, Laurynas Kasčiūnas ir Vytautas Bakas.

Neringos Venckienės advokatas Barry A. Spewack savo skunde rašo, kad Valstybės sekretoriaus sprendimas patenkinti Lietuvos ekstradicijos prašymą yra prieštaraujantys JAV Konstitucijai ir kad du kongresmenai jau pateikė Kongresui įstatymo pataisas, kurios leis Venckienei likti JAV, iki bus išnagrinėtas jos politinio prieglobsčio prašymas.

2018 m. rugsėjo 14 d. Neringa Venckienė užpildė skundą, kurį papildė dviem punktais.  JAV Vyriausybė į juos atsakė, ir dabar pateikiamas atsakymas į vyriausybės išreikštą poziciją.

JAV Vyriausybė nurodė, kad ekstradicijos procedūrą nustato valstybės sekretorius, ir teismai turi mažai galių kištis į ekstradicijos procedūrą. Vyriausybė dar kartą patvirtino, kad ne teismų reikalas kištis į ekstradicijos procedūrą, ir kad tai yra JAV Valstybės sekretoriaus kompetencija.

Toliau advokatas vardina bylas, tačiau nurodo, kad JAV Apeliacinis teismas  (Seventh Circuit) nusprendė, kad ekstradicijos tvarka negali būti taikoma naudojant Konstitucijos draudžiamus  diskriminacinius faktorius, kaip rasė, religija, lytis, kilmės šalis ar politiniai įsitikinimai. Šis teismas taip pat nurodė,  kad ekstradicija negali būti vykdoma „jeigu užsienio šalis ir jos teisės sistema naudoja itin brutalias ir barbariškas procedūras ir bausmes” ( ang. „in accordance with such other exceptional constitutional limitations as may exist because of particularly atrocious procedures or punishments employed by the foreign jurisdiction.”).  Burt, 737 F.3d at 1486.

Pasak advokato,  JAV Valstybės sekretoriaus pozicija „jokio tyrimo” dėl ekstradicijos prieštarauja minėtam Apeliacinio teismo sprendimui, kad žmogus negali būti išduotas užsienio valstybei, kuri naudoja „barbariškus metodus”.

Jis kaip pavyzdį pateikė Burto atvejį ir nurodė, kad Venckienė nežinojo, kad teismas atmetė šį argumentą.

Nors JAV Aukščiausias teismas  Burto byloje nepasisakė dėl JAV Apeliacinio teismo argumento, tačiau, kaip nurodė JAV Vyriausybė, jis pabrėžė, kad tai ne teismų vaidmuo apibrėžti humanitarinius klausimus.

Nors Burto byloje teismas galiausiai patvirtino jo ekstradiciją, tačiau jis apsvarstė, ar ekstradicijos klausimo sustabdymas yra priežastis atmesti ekstradicijos prašymą.

Šioje byloje laikas tarp pareiškėjo atvykimo į JAV ir ekstradicijos prašymo nagrinėjimo yra trumpesnis – penki metai – tačiau, įvertinus aplinkybes,  turi būti teismo įvertintas kaip pagrindas pasilikti JAV, kol toks ilgas ekstradicijos prašymo pateikimas gali būti paaiškintas.

Norėdama atkreipti teismo dėmesį, kad kaip ir Burto byloje, kai JAV teismas nurodė, kad „užsienio šalis naudoja barbariškus metodus”, Venckienė  pateikė kelis pavyzdžius, kaip Lietuva ją persekioja ir tie metodai tikrai yra labai abejotini, kurie tik patvirtina jos abejones, kad ji negalės naudotis tomis teisinėmis priemonėmis, kurios  egzistuoja modernioje teisinėje valstybėje.

Venckienė nurodo, kas atsitiko  Lietuvoje iki šiol. Ji kaltinama nusikaltimais, kuriuos, neva, padarė Lietuvoje tuo metu, kai turėjo teisinę neliečiamybę. Ji buvo persekiojama, nors ir turėjo teisinę neliečiamybę. Tada ji tapo Lietuvos parlamento nare, ir vėl įgijo teisinę neliečiamybės, tačiau to vėl buvo nepaisoma.  Lietuvos įstatymai jai negaliojo (The statute of limitations for the offenses lapsed so Lithuania resurrected the statute of limitations).

Tačiau visi šie kaltinimai jos adresu pagal savo prigimtį buvo sąskaitų suvedinėjimas, nukreiptas į vieną asmenį , ir tokie kaltinimai apskritai niekur kitur nėra pareiškiami ( Notably, these changes were in the nature of odious bills of attainder, directed at a specific individual and inapplicable to the public at large).

Lietuva pateikė begalę kaltinimų Venckienei, kuriuos JAV teismas atmetė kaip netinkamus ekstradicijai , nes JAV jie niekada net nebūtų laikomi kriminaliniais nusikaltimais.

Kaip žinia, Lietuvos generalinė prokuratūra iš pradžių į JAV nusiuntė ekstradicijos prašymą dėl, neva, N. Venskienės padarytos 39 nusikalstamos veikos, teismo nutartimi nustatyta, kad N. Venckienė įtariama, padariusi 35 nusikalstamas veikas – 5 nusikalstamos veikos priskiriamos prie apysunkių nusikaltimų, 30 nusikalstamų veikų priskiriamos prie nesunkių nusikalstamų veikų. Teismas nutartyje „nutylėjo” ir dar keletą prokuroro metamų N. Venckienei įtarimų – pagal BK 119 straipsnį „Šnipinėjimas”, 121 straipsnį „Antikonstitucinių grupių ar organizacijų kūrimas ir veikla“, 123 straipsnį „Piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais”.

Paskutinis BK straipsnis pripažįsta kaltu tą, „kas būdamas įgaliotas atstovauti Lietuvos Respublikai palaikant santykius su kita valstybe ar kitos valstybės organizacija ar tarptautinėje viešojoje organizacijoje viršijo įgaliojimus arba sąmoningai neatliko pareigų, arba netinkamai jas atliko ir dėl to padarė Lietuvos Respublikos interesams prieštaraujančią veiką, dėl kurios padaryta ar galėjo būti padaryta didelės žalos”.

Lietuvos teismas nustatė, kad faktinių duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamoji padarė jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakanka, tai – pareiškimai ir pranešimai, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, dokumentai, vaizdo įrašai, teismų sprendimai, informacija viešoje erdvėje, kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai. Visa tai atsispindi ikiteisminio tyrimo medžiagoje, kuri sudaryta iš penkių į vieną sujungtų ikiteisminių tyrimų.

Didžiąją  įtarimų dalį sudaro nusikalstamos veikos, kuriomis N. Venckienė, „veikdama organizuotoje grupėje ir kartu su Audrone Skučiene jai vadovaudama,” nurodydavo asmenims sekti A. Ūsą ir jo artimuosius, L. Stankūnaitę, advokatą G. Černiauską, advokatę L. Kraujutaitienę, Milinių šeimos narius, antstolė S. Vaicekauskienę ir kitus asmenis, rikti apie juos informaciją, o vėliau kai kuriuos duomenis viešai paskelbti. Nemažai nusikalstamos veikos epizodų N. Venckienei inkriminuojama už tai, kad ji apšmeižė mirusį (taip rašoma teismo nutartyje) teisėją J. Furmanavičių, V. Milinį ir A. Ūsą.

Buvusi teisėja ir Seimo narė kaltinama ir piktnaudžiavimu tarnyba, padarant didelę – 7 327,76 Lt žalą valstybei, kai savo veiksmais trukdė vykdyti teismo sprendimą, bei organizavimu Seimo nario Ryto Kupčinsko padėjėjos Ramintos Baltuškienės piktnaudžiavimą tarnyba, kai, siekdama sutrukdyti teismo sprendimo vykdymą, davė nurodymus kreiptis į įvairias valstybės institucijas, o gautus atsakymus perduoti jai. Iš teismo nutarties neaišku, ar Seimo nario R. Kupčinsko padėjėjai R. Baltuškienei yra pareikšti kaltinimai piktnaudžiavimu tarnyba, kurį suorganizavo N. Venckienė (taip rašoma teismo nutartyje).

Lietuvos prokuroras teigia, kad savo viešais pasisakymais įvairiose transliuojamose laidose, kaip antai, „Akistata”, „Paskutinė instancija” ir kt., bei savo knygoje „Drąsiaus viltis – išgelbėti mergaitę”, N. Venckienė menkina mūsų valstybės autoritetą, žemina prokurorus, teisingumą vykdančius teismus, tuo pakirsdama žmonių pasitikėjimą mūsų valstybės teisine sistema.

Už tai, kad keli organizuotos asmenų grupės nariai viešai pasisakė, jog Lietuvoje reikia pučo-perversmo, Maidano, visas vyriausybes ir parlamentus reikia susprogdinti ir pastatyti iš naujo,  N. Venckienė yra įtariama viešais raginimais smurtu pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą.

2010 m. vasario 10 d. nesankcionuoto mitingo metu prie Kauno apygardos prokuratūros pastato N. Venckienės mažametis sūnus Karolis Venckus su nenustatytais mažamečiais asmenimis sugiedojo iškraipytą Lietuvos Respublikos himno tekstą. Dėl šio fakto N. Venckienei reiškiami įtarimai dėl valstybės simbolių išniekinimo – aut. pastaba).

Todėl Venckienė ir mano, kad Lietuvos valdžia jos atžvilgiu naudoja  „barbariškas procedūras” („atrocious procedures.”). Ir ji įsitikinusi, kad tokios pačios „barbariškos procedūros” bus taikomos jos atžvilgiu, jeigu ji bus sugražinta į Lietuvą. Ir ją teis ta pati teismų sistema, kuri vieną kartą ją jau pavadino „teisinės sistemos pūliniu” ir „visos  valstybės problema”.

Savo skunde Venckienė nurodė, kad yra persekiojama ir visa jos šeima, tačiau JAV Vyriausybė atsako, kad tie kaltinimai vargu ar gali būti traktuojami kaip „procedūros ar bausmės’.

Tačiau tie faktai kaip tik ir parodo, kad Neringa Venckienė negali tikėtis Lietuvoje objektyvaus teismo ir negali tikėtis, kad vietos (Lietuvos) valdžia atsižvelgs į jos skundus.

Faktai įrodo priešingus dalykus. Venckienė nurodė, kad ji buvo puiki valstybės pareigūnė ir neturėjo jokių nuobaudų iki pat 2010 m., kol nepradėjo kritikuoti teismų sistemos dėl 2008 m. prasidėjusios pedofilijos istorijos.

Ir tik po to, kai Venckienė viešai sukritikavo teismų sistemą ir korupciją joje, Teismų tarybos pirmininkas pradėjo prieš ją drausmės bylą dėl „nepagarbos teismui”.

Lietuvo Respublikos Seimo nariai nurodė, kad Venckienę Lietuvoje teis ta pati teismų sistema, kuri ją jau pasmerkė.

Todėl minėti faktai rodo, kad Venckienė nesulauks Lietuvoje teisingo ir objektyvaus teismo.

JAV Vyriausybė nurodo, kad minėti faktai ir skundai prieš Lietuvą nėra „barbariškos bausmės”, kaip Burto byloje, ir kad jie nėra „kankinimai”, kuriuos draudžia Konvencija prieš kankinimus, ir kuriuos savo skunde mini Venckiene.

Venckienė teigė, kad tai netiesa, jog ji nepateikė įrodymų, kad Lietuvoje ji gali būti kankinama. Atvirkščiai, Venckienė pateikė faktus ir įrodymus iš kitų bylų ir tribunolų nutarčių, kuriuose kritikuojamos labai žiaurios Lietuvos kalėjimų sąlygos.

JAV Vyriausybės atsakyme visi tie faktai pateikiami kaip mažareikšmiai, o Lietuva pažadėjo pataisyti kalėjimų sąlygas, tačiau jokių įrodymų tuo klausimu nepateikė.

Venckienė nurodė, kad, kai dingo jos brolis Drąsius Kedys, Lietuvos valdžia bandė nuslėpti faktą, kad jis buvo nužudytas, ir pateikė šį nužudymą kaip nelaimingą atsitikimą.

Venckienė taip pat nurodė, kad ji, jos šeima ir sūnus sulaukė grasinimų nužudyti, vieną iš kurių beveik viešai pasiuntė vienas politiškai su pedofilais susijęs žmogus, net nesibaimindamas pasekmių.

Buvo bandoma ją nužudyti, atsukant automobilio ratą, tačiau Lietuvos valdžia į tai nekreipė jokio dėmesio.

Venckienė tvirtina, kad Lietuvos valdžia norėjo ją užčiaupti, ir dabar bando ją nubausti už tai, kad jis kovojo su politiškai korumpuota sistema. Ji taip pat tvirtina, kad Lietuvoje yra pedofilų tinklas, kurio auka tapo ir jos dukterėčia, ir kad pedofilai Lietuvoje yra susiję su pedofilijos skandalu Latvijoje, kuris prasidėjo 2000 m.

Venckienė bijo, kad bus nužudyta, nes buvo nužudytas jos brolis ir daug kitų žmonių.

Advokatas Spewack taip pat nurodo, kad tokiam terminui, kaip „barbariškos procedūros ir bausmės“ (“atrocious procedures and punishments.”) nėra apibrėžimo.

Todėl pareiškėja teigia, kad visos šios paminėtos aplinkybės  JAV vyriausybei turėtų būti patvirtinimas, jog negalima perduoti Neringos Venckienės šaliai, kuri taip elgiasi su žmonėmis, t.y. naudoja „barbariškus metodus ir bausmes“.

„Mes negalime užsimerkti ir nematyti, kas bus toliau su Neringa Venckiene, – teigia advokatas. Jis lygina kitus ekstradicijos atvejus, ir sako, kad „turi būti pasverta, ar ekstradicija nebus fundamentaliai neteisinga“.

Ką patyrė Neringa Venckienė ir ką ji patirs ateityje Lietuvoje, yra priešinga JAV teismų sistemos sąžiningumui ir pažeidžia pagrindinius sąžiningo teismo principus.

Venckienė pripažįsta, kad JAV Valstybės sekretorius sprendžia, ar ekstradiciją prašanti šalis atitinka bent minimalius Jungtinėse Amerikos Valstijose keliamus standartus, tačiau jo sprendimas nėra galutinis.

Turi būti bent viešas posėdis, kuris nuspręstų, ar Lietuva atitinka minimalius JAV keliamus reikalavimus, nes kitose bylose JAV Teismas pasisakė, kad „labiau tikėtina, nei netikėtina, kad prašanti šalis elgsis su asmeniu necivilizuotai“.

JAV Vyriausybė teigia, kad pareiškėja nepateikia naujų faktų, kurie pagrįstų, kad jai pateikti politiniai kaltinimai.

Tačiau kitoje byloje teismas nusprendė, kad reikia žiūrėti, ar tuo metu šalyje vyko sukilimas ar kiti smurtiniai politiniai neramumai.

Neringa Venckienė sako, kad ji dalyvavo šiame politiniame sukilime prieš Lietuvos korumpuotą teisinę ir politinę sistemą dėl to, kad buvo išprievartauta jos dukterėčia ir nužudytas brolis.

Ji sukūrė politinę partiją, kuri bandė pradėti minėtų įvykių tyrimą.

Jau 86-eri mėnesiai praėjo nuo oficialios, valdiškos Lietuvos padarytos skriaudos prieš 8-erių metų mergaitę Deimantę Kedytę. Skriauda tuomet, 2012-ųjų gegužės 17-osios rytą, Garliavoje buvo įvykdyta ir prieš kelias dešimtis niekuo nekaltų žmonių, kurie iki šiol tampomi po teismus ir nėra reabilituoti. Todėl laukiame naujojo Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos konkrečios reakcijos.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė šiandien nueina į istoriją neatsakiusi į klausimą Laisvės premijos laureatei sesei vienuolei Nijolei Sadūnaitei. Disidentė Nijolė Sadūnaitė iš LR Seimo tribūnos 2018 m. sausio 13 d. klausė Prezidentės D. Grybauskatės, LR Premjero S. Skvernelio ir LR Seimo pirmininko V. Pranckiečio:

„Šiandieną, sausio 13-ą, Laisvės gynėjų ir Laisvės premijos įteikimo dieną, man nėra nieko svarbiau, kaip sužinoti atsakymą į ne vienerius metus mano širdį, ir ne tik mano širdį, draskantį neatsakytą ir nuo visuomenės visomis valstybės išgalėmis slepiamą klausimą.

Visa kalba:

Iš tiesos.lt

Pirmąją dalį – „Šiaulių Apygardos teisme paskelbtas nuosprendis pilietiškiems Garliavos mergaitės gynėjams: kas jį surašė?” – skaitykite ČIA, antrąją – „Nuteisti negalima išteisinti…” – ČIA, trečiąją dalį – „Aukščiausios prabos teisėsaugos cinizmas” – ČIA.

Šiaulių Apygardos teismas vadinamosios Garliavos organizuotos grupės byloje savo nuosprendžiu tarsi patvirtino ikiteisminio tyrimo fantazijas: neva organizuota pasipriešinimo stovykla Klonio gatvėje „veikė” ir jai „vadovavo” moterys – Audronė Skučienė bei „asmuo N.V.”, kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas. Kiti šeši nuteistieji, tos „organizuotos grupės” nariai, neva klusniai vykdė vadovaujančių asmenų nurodymus. Jeigu Garliavos įvykių piko metu pati nebūčiau ten buvusi, gal ir aš tikėčiau teisėsaugos pasakėlėmis. Bet aš ten buvau… Ir didžiojoje dalyje Šiaulių Apygardos teismo posėdžių lankiausi, liudytojų parodymus girdėjau, kaltinamųjų bei jų advokatų ginamąsias kalbas išklausiau.

Diskusijos socialiniuose tinkluose bei telefoniniai plepalai – kiečiausias įrodymas?

Ikiteisminio tyrimo objektu, be to, kas išvardinta įžangoje, tapo ir žiniasklaidos aptarinėjimai, ir, pasak liudininko Sigito Martinavičiaus, Klonio gatvėje sklandę budėjusiųjų plepalai bei gandai. Regis vėliau visa tokia „faktinė medžiaga” šios bylos rezgimo procese tapo „neginčijamais įrodymais”, kuriais vadovaujantis sudarkyti ir toliau griaunami pilietiškų žmonių gyvenimai. Vieša žiniasklaidos, socialinių tinklų informacija, sklandę gandai ir masiniai to aptarinėjimai [facebooke ar telefoniniuose pokalbiuose] tyrėjų meistriškai buvo „sudėlioti” į klausimus ikiteisminio tyrimo liudytojams. Taip buvo suformuota liudytojų teikiamos informacijos „kryptis”, prasidedanti apklausos protokoluose įrašytais magiškais žodžiais „man yra žinoma”. Sąmoningai ar dėl išsaugotų prosovietinių pareigūnų darbo tradicijų, liudytojų nebuvo paklausta „O iš kur tu žinai: girdėjai, matei, dalyvavai ar pan.?” Šiaulių Apygardos teismas nepasivargino bent matematiškai paskaičiuoti, kiek ikiteisminiame tyrime tokių duotų parodymų teisme buvo paneigta, atsisakyta ir pan.

Renaldas Ščiglinskas savo kaltinimus „susiformavo” pats?

Susipažinusi su man pasiekiama šios bylos medžiaga supratau dar vieną dalyką – Garliavos mergaitės ginti rinkosi neįtikėtino nuoširdumo žmonės. Tarkime, Renaldas Ščiglinskas nuolat savo iniciatyva filmavo įvykius Klonio gatvėje, juos viešino, kartais šio vyro turima medžiaga naudojosi didžioji žiniasklaida, socialinių tinklų dalyviai. Tačiau tyrėjai, vėliau surinkę jo įrangą, „sukūrė“ baisų nusikaltėlį. Iš esmės pilietiškas asmuo viešino savo pastebėjimus, nieko neslėpė, negudravo, neklastojo ir „surinko įrodymus prieš save”… Taip buvo sužlugdytas R. Ščiglinsko verslas, nes be kompiuteriuose buvusios darbinės medžiagos jo įmonė ilgai negalėjo vykdyti jokios veiklos.

Taigi, faktiškai kaltinimus susiformavęs pats ir juos tarsi „ant lėkštutės” pateikęs tyrėjams, R.Ščiglinskas Šiaulių Apygardos teismo buvo pripažintas kaltu ir nuteistas:

„pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d. ir 167 str. 1 d. – 80 MGL [3012, 80 Eur] bauda,
Pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d. ir 168 str.1 d. – 90 MGL [3389,40 Eur] bauda.
Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu jas iš dalies sudedant ir paskirti galutinę bausmę – 100 MGL [3766 Eur] baudą.
Renaldą Ščiglinską pagal Lietuvos Respublikos BK 122 str. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.”

Taigi, R.Ščiglinskas už pilietinį aktyvumą bei neabejingumą nubaustas, nes neva rinko ir paviešino informaciją apie privatų asmens gyvenimą, veikdamas moterų suburtoje „organizuotoje grupėje”, apie kurios buvimą teisme įrodymų nepateikta. Priešingai, teisme liudiję asmenys mažne vieningai tvirtino, kad Garliavos įvykių piko metu jokios organizuotos grupės ten nebuvo.

Aktyvų kaunietį turėtų paguosti tik tai, kad jis nesikėsino sugriauti Nepriklausomos Lietuvos pamatus, nes ikiteisminio tyrimo jam mesti kaltinimai, neva jis kvietė „viešais raginimais smurtu pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą”, net Šiaulių Apygardos teismo teisėjams pasirodė neturintys pagrindo.

Andrejus Lobovas sistemai naudingesnis izoliuotas ar „apribotas”?

Ne vienas Šiaulių Apygardos teisme liudijęs asmuo sakė, kad A.Lobovą pažįsta kaip garsiai rėkiantį, tačiau išrėktų veiksmų nesiimantį žmogų. Tiesa, kovodamas prieš vaikų skiepus ar už blaivią Lietuvą jis kartais savo žodžius iliustruoja konkrečiais veiksmais. Tarkime, nuplėšia vyras svaigalų reklamą ir ją sugadina ar taip puola gelbėti skiepų bijančio vaiko, kad įkliūna teisėsaugai ir gauna eilinį teistumą. Todėl Šiaulių Apygardos teismo nuosprendis tarsi patvirtino jau susiklosčiusią teismų praktiką – A.Lobovas „naudingesnis” sistemai izoliuotas ar turintis šiek tiek apribotą veikimo laisvę:

„Andrejų Lobovą pripažinti kaltu padarius nusilstamas veikas, ir nuteisti:
pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3. Ir 167 str. 1 d. – laisvės apribojimu atėmimu 1 metams 3 mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1d. – laisvės apribojimu 1 metams.
Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu jas iš dalies sudedant ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 metams 6 mėnesiams.
Andrejų Lobovą pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3d ir 168 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Andrejų Lobovą pagal Lietuvos Respublikos BK 122 str. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.”

Ilgai galvojau, kaip trumpai apibūdinti R.Lobovo „bausmę”: irgi dalyvavo nežinia ar buvusioje moterų suburtoje grupėje, kurios bent įrodymų užuomazgos byloje nerasta? Rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą? Bet išteisintas už tos informacijos skleidimą ar panaudojimą? Tai, ką, negi toje organizuotoje grupėje A. Lobovas turėjo privačių interesų ir rinko informaciją sau asmeniškai? Jo linkėjimai pareigūnei saldaus miego ir nepaskęsti balutėje – greičiau prevencija negu grasinimas, tačiau verkiant reikėjo teisėsaugai tą nenuoramą A. Lobovą apriboti ar izoliuoti. Kitaip veltui baudimai – pinigų neturi, o baudų, kitose bylose ir taip jau daug priskirta, bet… nesumokėta. Be to, apribojus laisvę triukšmingas vyras neturės galimybių ieškoti mergaitės Deimantės, kad DNR testu įsitikintų ir kitiems įrodytų, kad galimai tai jo dukra pradanginta.

Pasisekė A.Lobovui, kad jis išteisintas dėl kaltinimo pasikėsinus „smurtu pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą”. Žmogui rusiška pavarde tokio kaltinimo patvirtinimas suponuotų bendradarbiavimą kone su pačiu V. Putinu…

Keturiems nuteistiesiems bausmės – vienodos, baudos – pagal turtinę padėtį?

Gediminas Aidukas, Darius Kaminickas, Gintaras Banaitis ir Violeta Banaitienė Šiaulių Apygardos teismo yra pripažinti kaltais dalyvavę A. Skučienės nežinia kaip, kur ir kada suburtoje kažkokioje grupėje bei rinkę informaciją apie asmens privatų gyvenimą [Lietuvos Respublikos BK 167str. 1d.] ir nežinia, kur tą informaciją dėjo ir kam ji buvo reikalinga ar naudinga.

Tačiau piniginės baudos 90 jau diferencijuotos: G. Aidukas ir D. Kaminickas turės sumokėti po 80 MGL [3012,80 Eur], o vieni iš turtingesnių kaltinamųjų – Violeta ir Gintaras Banaičiai – atitinkamai turėtų sumokėti 90 MGL [3389,40 Eur] ir 100 MGL [3766 eur].

Beje, D. Kaminickas už mažne analogiškus kaltinimus ir Kaišiadorių teismo sprendimą jau yra išteisintas Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo.

Ir šį Šiaulių Apygardos teismo nuosprendį aukštesnės instancijos teismui žadėjo skųsti visi nuteistieji. Tad laukime tęsinio.

Ir dar – kad N. Venckienę ginantiems JAV kongresmenams būtų pateikta objektyvi informacija, Šiaulių teismo nuosprendis [visa apimtimi, t.y. ir su visomis gėdingomis klaidomis] yra išverstas į anglų kalbą ir stebina kitų valstybių teisininkus.

Taigi dar ne pabaiga.

Iš tiesos.lt

Valstybė – tai jūs, Lietuvos žmonės, padedantys kitam varge. Su Valstybės diena!Su mūsų ir jūsų diena,  Brangieji! 

Kai esi jautrus kitam – esi žmogus.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau — VMI prie FM) parengė projektą, pagal kurį už 2019 m. ir vėlesnius mokestinius laikotarpius prašymą pervesti pajamų mokesčio dalį paramos gavėjams (vienetams ir (ar) meno kūrėjams, turintiems teisę gauti paramą), profesinėms sąjungoms arba profesinių sąjungų susivienijimams bei politinėms partijoms (toliau — Prašymą) bus galima pildyti tik elektroniniu būdu per VMI prie FM elektroninio deklaravimo sistemą, o popieriniai Prašymai atsiųsti paštu ar pateikti tiesiogiai mokesčių administratoriui nebus nagrinėjami.

Projektas šiuo metu pateiktas derinimui visuomenei Teisės aktų informacinėje sistemoje adresu

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/859b7ea0931411e98a8298567570d639?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=9dc46efd-42be-4251-9bbd-c23e65e642d2.

VMI prie FM kviečia pastabas ir pasiūlymus dėl projekto pateikti iki liepos 5 d.

Valstybinė mokesčių inspekcija

Download (PDF, Unknown)

DARBININKŲ BALSAS – 2019 m. birželio numeris.

„2019 metų birželio 17-ąją atėjome paskutinįjį kartą priminti postą paliekančiai prezidentei, kad neužmiršome valstybės veidą sutepusio veiksmo. Kad istorija, virtusi neužgyjančia piktžaizde, nepamiršta.
Net septynerius metus buvo atkakliai belstasi į aukščiausios valdžios sąžinę. Visi mūsų laiškai ir prašymai skriejo tarytum į tuštumą. Šūsnys valdiškų atsirašinėjimo tekstų nieko neįtikino. Į klausimus taip ir liko neatsakyta.
Belieka tik viltis, jog išrinktajam Prezidentui užteks drąsos ir ryžto nurodyti iš esmės peržiūrėti visuomenę sukrėtusių įvykių bylas ir pareikalauti neginčijamų įrodymų, kad pagrobtoji Deimantė Kedytė yra gyva ir sveika. O jeigu ne… Negi mes ir toliau murkdysimės niekšybių ir melo pelkėje? – rašoma leidinyje

Iš tiesos.lt

Pirmąją dalį skaitykite ČIA ir ČIA

Aš, Jūs, Garliavos mergaitės gynėjai, jos prigimtinė šeima, įvykių stebėtojai bei teroro prieš Kedžius ir Venskus liudininkai, kablelį, jei būtų jų sprendžiamoji galia, rašytų po „nuteisti negalima”, nes tiesiog nėra už ką. Šiaulių Apygardos teismo teisėjai, prokurorai, keli kaltinimo liudytojai, sisteminė žiniasklaida nusprendė priešingai.
Audronė Skučienė – kažkokio darinio steigėja ir vadė?

Moterį Šiaulių Apygardos teismas nuteisė už tai, kad ji tiksliai nežinia, KADA, KAIP, KUR „subūrė organizuotą žmonių grupę”. Vadinasi, jei stoji ginti savo giminę, šeimą, tai jau susidaro nemenka grupė žmonių, kurie susivieniję prieštarauja jų interesus pažeidžiančiai sistemai, ir jie visi jau gali būti pavadinti organizuota grupe, bendrininkais ar net nusikalstamu susivienijimu? Na, o jei kiekvienas giminaitis turi draugų, kaimynų, sekėjų, tai, vadovaujantis geometrinės progresijos metodu, ikiteisminis tyrimas gali suformuoti kone armiją? Juolab kad Garliavos įvykių metu visa žiniasklaida, politikai, socialinių tinklų žinios „dirbo” vienam tikslui – informuoti visuomenę ir sutelkti vaiko gynybai dar neatbukusius svetimam skausmui žmones. Tuometiniuose TV informaciniuose ar publicistinių laidų siužetuose regėjome garsius visuomenės atstovus, kurie komentavo įvykius ? Garliavoje, matėme ten drauge su budėtojais besimeldžiančius kunigus.

Taigi Šiaulių Apygardos teismo nuosprendyje rašoma, kad tai įvyko „tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku”, nors teisme „feisbukines” versijas palaikė tik trys liudytojai ir to ikiteisminio tyrimo baigiamojo akto „rezgėja” A. Gecevičienė, teisėjai visiškai nekreipė dėmesio į tai, kad proceso metu bent tris kartus daugiau liudytojų sakė, kad jokių organizuotų grupių Garliavoje nebuvo. (more…)

Iš tiesos.lt

Nuosprendį kaltinamiesiems Audronei Skučienei, Ramintai Baltuškienei, Tatjanai Borovec, Gediminui Aidukui, Dariui Kaminickui, Vitalijui Keršiui, Rimantui Stanislovui Rinkevičiui, Gintarui Banaičiui, Violetai Banaitienei, Andrejui Lobovui, Renaldui Ščiglinskui Lietuvos Respublikos vardu pasirašė Šiaulių Apygardos teismo teisėjai Raimundas Jurgaitis [pirmininkas], Nijolė Matuzevičienė, Virginija Žindulienė.

Kaltinimui atstovavo prokurorai Rita Poškienė, Linas Vitkus.

Kaltinamuosius gynė advokatai: Zoja Kastėnienė, Danius Svirinavičius, Kęstutis Ragaišis, Rolandas Tamašauskas, Sofija Kručienė, Vanda Laukevičienė, Mindaugas Jonaitis, Arnoldas Blaževičius, Vilmantas Poškus, Petras Rimantas Brazys.

Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai: Marija Milinienė, nukentėjęs Albertas Milinis, nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai Gintaras Černiauskas, Sonata Vaicekauskienė, Guoda Sakalinskaitė-Ūsienė, nukentėjusio Alberto Milinio, nukentėjusių ir civilinių ieškovų Marijos Milinienės, Simonos Milinytės, Nojaus Arnoldo Milinio atstovė advokatė Teresėlė Kazlauskienė.

[Informacija iš 2019 m. gegužės 30 d. Šiaulių Apygardos teismo nuosprendžio – aut.past.]
* * *

Kaip Tiesos.lt skaitytojai gerai žino, bylos nagrinėjimas Šiauliuose tęsėsi tris su puse metų. Mažne visus teismo posėdžius stebėjau bei aprašiau. Man tai nebuvo sunku, nes pati nuo 2010 m. iki 2012 m. gegužės sistemingai lankiausi Garliavoje, asmeniškai mačiau kai kuriuos dabar jau nuteistus mažamečio vaiko saugotojus ir jų veiklą.

Kai šią savaitę sulaukiau daugybės skambučių, kodėl nieko nerašau apie baigiamąjį Šiaulių Apygardos teismo posėdį ir priimtą nuosprendį, mano atsakymas buvo paprastas: o kur skubėti? Šitiek metų delsta, kiek visokiausių sunkiai pamanomų versijų prikurpta ir kiek nervų visiems pritampyta… Ir štai dabar dedamas neva taškas… kurį tuoj tuoj pakeis daugtaškis, juolab kad tai tokia byla, kurioje, labai tikėtina, dar ne kartą viskas keisis… (more…)

Praėjo 85-eri mėnesiai po nusikaltimo prieš aštuoniametę našlaitę Deimantę Kedytę ir taikius žmones, sugojusius tą mergaitę nuo bet kokios prievartos, Garliavoje 2012-aisiais.

240 (du šimtai keturiasdešimt) vien uniformuotų Lietuvos pareigūnų dalyvavo pagrobiant Deimantę Kedytę iš gimtųjų namų Garliavoje. Nuo kraupaus 2012-ųjų gegužės 17-osios ryto praėjo jau 7-eri metai ir mėnuo. Artimiausi žmonės nieko nežino apie Deimantės Kedytės likimą. Tiesa, teismuose, kur ši mergaitė vis dar aptarinėjama, Ji vadinama Deimante Stankūnaite. Tačiau viešoje socialinėje erdvėje jokia penkiolikmetė neapsireiškia (Jai dabar turėtų būti 15 metų ir 4 mėnesiai). Todėl kyla natūralus klausimas šiame informacinių technologijų amžiuje: kokiame kalėjime yra ši aštuntokė? Arba, koks suluošinimo laipsnis yra įvykdytas prieš Ją, kad, būdama aštuntokė ji niekaip nebendrauja su žmonėmis, kurie ištikimai ją mylėjo? Gal Ji visai nėra aštuntokė, kokie yra Jos bendraamžiai? Arba kyla klausimas, kurį disidentė, Laisvės premijos laureatė sesė vienuolė Nijolė Sadūnaitė (80 metų amžiaus) uždavė viešai LR Prezidentei, Premjerui ir Seimo Pirmininkui

„Kur yra mergaitės kapelis?

Kad mes galėtume visi ją mylėjusieji, kartu su Deimantėlės seneliais, iki šiol persekiojamais, po devynias bylas, kitais artimaisiais, mergaitės užtarėjais ir laisvės bendraminčiais aplankyti, padėti gėlių, nusilenkti, kartu pasimelsti, apraudoti ir atsiprašyti, kad nesugebėjome tavęs, Deimantėle, išsaugoti.

Dieve, mums atleisk.” (s. Nijolė Sadūnaitė, LR Seimas, 2018 01 13).

Yra daug žmonių, kurie su ciniška neapykanta tebeluošinami, persekiojant, baudžiant piniginėmis baudomis, apribojant laisvę. Net po septynerių metų tebevyksta teisminiai procesai susidorojant su žmonėmis, kurie 2012-ųjų gegužės 17-osios rytą buvo kraupaus nusikaltimo prieš vaiką liudininkai. Visi šie įvykiai tiesiog verčia daryti išvadą, kad pedofilija yra iš paties pragaro kylanti sodomiška nuodemė, kuriai pateisinti mesta ciniškiausio melo mašina, valdoma „gauruotos rankos”…

Jau vien toks faktas, kaip pagal protu nesuvokiamus kaltinimus, kuriuos iškėlė Lietuvos prokuratūra, be kaltės suliakyta ir Lietuvai išduoti prašoma Neringa Venckienė nuo 2018 m. vasario 22-os laikoma Čikagos kalėjime.

Kada gi, prasidės neteisingai apkaltintų žmonių reabilitacija?..

Turime Viltį, kad neteisingumo gedulas praeis.

Turime Viltį, kad Tiesa nugalės melą ir visi melo vaikai gaus savo atlygį pagal savo pasirinktus darbus.

Turime Viltį, kad nebus pamiršta, ką mes patys esame nuveikę dėl pačio mažiausiojo, dėl savo artimo!

Tos Vilties drąsinami ištvėrmingai pasiliekame teisingame kelyje…

Nes mes „Drąsos kelias”

Iš laisvaslaikrastis.lt

Vakar pirmą kartą gyvenimą buvau į įleistas į prezidentūroje vykstančią spaudos konferenciją, ir uždaviau išrinktam prezidentui Gitanui Nausėdai tris klausimus. Į visus klausimus gavau aiškius ir „nesurepetuotus” atsakymus.

Nors atsakymas į mano klausimą apie „Snoro” užgrobimą ir banko turto išvogimą man nepatiko : prezidentas atsisakė gilintis į tai, ar jo uždarymas buvo geras ar blogas, tepasakė, kad šis bankas buvo nemokus dar 2009 m., su kuo aš niekaip negaliu sutikti – bankas „Snoras” veikė iki tos sekundės, kai grybauskaitės šturmo burrys įsiveržė į banko operacijų ir atjungė jį nuo swift sistemos, tačiau dėl garliavos pedofilijos bylos Gitanas Nausėda pasakė labai aiškiai.

T.y. jam buvo užduotas trečias klausimas:

Trečias klausimas, paskutinis – ką jūs galvojate apie vadinamąją Garliavos istoriją, kurioje buvo nužudyta labai daug žmonių, o prokuratūra tai „nuleido” kaip pvz. – „paskendo baloje”, „užspringo žolės lapu” ir pan. Ar jūs turėsite stuburą pareikalauti atsakomybės už visus šiuos neišaiškintus nusikaltimus?

Į ką prezidentas atsakė : Trečiasis klausimas – aš tikrai dabar nesileisiu į Garliavos įvykių analizę, tačiau aš tikrai noriu pasakyti, kad tokie nusikaltimai, kurie vyksta ir šiuo metu, neturėtų būti stebimi pro pirštus, tačiau mano apsilankymas pas mergaitę Kauno klinikose, kuri patyrė žvėriškus sumušimus, pirmiausiai buvo mano empatijos ir mano užuojautos išreiškimas, tačiau tai taip pat reiškia, kad aš, kaip ir dauguma Lietuvos žmonių, tikrai stebiu šį procesą, ir tikrai nesu jam abejingas. Ir visos kalbos apie tai, kad vėl kažkas kažką išsuks (nuo atsakomybės – aut. Pastaba), tai tokio termino mūsų teisinėje kalboje neturėtų būti. Niekas neturi nieko išsukti, visi turi gauti pagal nuopelnus. Tokia ir turėtų būti teisinės valstybės vizija, nes ko labiausiai mes pasigendame, ir kuo labiausiai yra nusivylę Lietuvos žmonės – jei nemato teisingumo mūsų valstybėje. Kitą kartą žmonės nusivylę ne dėl to, kad jų pajamos mažos, tačiau dėl to, kad Lietuvoje nėra teisingumo. Turime atsakyti teisingumą mūsų valstybėje.

Kitaip sakant, G.Nausėda, kalbėdamas apie tai, kad prokuratūra nuslėpė labai daug sunkių nusikaltimų Garliavos byloje (t.y. nuleido kaip pvz., „paskendo baloje” arba „užspringo lapu”, atsakė, kad „tokie nusikaltimai vyksta ir šiuo metu ir į juos neturėtų būti žiūrima pro pirštus”.

tačiau visi delfiia, lrytai, kaunos dienos tai išvertė savaip, visai nepaminėdami mano užduoto klausimo

pvz., kaunodiena parašė, kad neva G.Nausėda pasakė, kad visi turi gauti pagal nuopelnus

https://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/g-nauseda-apie-sumustos-merginos-situacija-visi-turi-gauti-pagal-nuopelnus-917794?fbclid=IwAR0mCtL3jdWB_HnNX7mka-Ffm40S7_bzWC6CIiFA3lZ-KQ8v6CnURMxxqF4

lygiai tą patį parašė ir delfiai

https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/nauseda-apie-sumustos-jurbarkietes-situacija-visi-turi-gauti-pagal-nuopelnus.d?id=81442481

Išrinktojo LR Prezidento Gitano Nausėdos spaudos konferencijos vaizdo įrašas (2019 06 12).

Iš laisvaslaikrastis.lt

Iš laisvaslaikrastis.lt

Šioje byloje paaiškėjo, kad kriminalinės policijos biuras (KPB) Kedžių namuose Garliavoje prikaišiojo „blakių“ dar 2009 m. rudenį, iš karto, kai buvo nužudyti J.Furmanavičius ir V.Naruševičienė.
Policija neva tikėjosi išsiaiškinti, kad Kedžiai išsiduos, kur slepiasi jų sūnus Drąsius Kedys. Tačiau abu Kedžiai apie tai nieko nežinojo, ir KPB nieko nepešė.

Tačiau praėjus šešiems metams, nusprendė tuos įrašus panaudoti byloms sukurpti prieš Laimą Kedienė – nors iš tų namuose darytų garso įrašų buvo akivaizdu, kad garbingo amžiaus moteris tik piktinasi nusikaltėliais, kurie prievartavo jos anūkę, „teisinė sistema” padarė iš močiutės “priekabiautoją”.

Tai pirma byla Lietuvoje, kai teismas nuteisia anūkę mylinčią močiutę vien už tai, kad ji bjaurisi nusikaltėliais.

Nuopsrendyje rašoma :

“Laima Kedienė nuteista pagal BK 153 straipsnį už tai, kad nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2010 m. liepos 16 d. gyvenamuosiuose namuose Klonio g. 5 ir Klonio g. 7, Teleičių k., Garliavos šen., Kauno r., ir šių namų aplinkoje, vartodama vulgarius vyriško lytinio organo reikšmę turinčius žodžius „pimpalas”, „sysalas” ir žmogaus seksualinę orientaciją apibūdinantį žodį „pyderas” bei seksualinį nukrypimą apibūdinančius žodžius „pedofilija”, „pedofilas”, sistemingai amoraliais išsireiškimais pasakojo nukentėjusiajai mažametei D. Stankūnaitei, gim. 2004 m. vasario 19 d., klausinėjo jos ir jos akivaizdoje kalbėjo apie vyriškus lytinius organus, vyriškų lytinių organų kišimą į burną ir kitas kūno vietas, „skysčio išbėgimą” iš vyriškų lytinių organų, „pedofilų” veiksmus, nukentėjusiosios nuvedimą pas „pedofilus”, „prievartavimą“, taip, žinodama, kad nukentėjusioji yra mažametė, atliko veiksmus, galinčius sukelti šios per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, nesveiką, iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą ir sutrikdyti fizinį bei psichologinį vystymąsi, tai yra amoraliais pasakojimais apie seksualinio potraukio tenkinimą intelektualiai tvirkino mažametį asmenį, t. y. padarė nusikalstamą veiką, nurodytą BK 153 straipsnyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija).

Kedienė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 15 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nutarties dalis dėl jos nuteisimo pagal BK 153 straipsnį ir baudžiamąją bylą jai nutraukti. Kasatorė skunde nurodo:

objektyvieji tvirkinimo veiksmai paprastai pasireiškia demonstruojant mažamečiam asmeniui lytinius organus, jį nurengiant, glostant vaiko kūną ar jo lytinius organus, taip pat ir lytiškai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrą tokio asmens akivaizdoje; ši veika padaroma aktyviais veiksmais.

L.Kedienės veiksmuose nėra BK 153 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių ir teismų praktikoje nėra nė vieno teismo sprendimo, kur būtų analogiška ar panaši situacija, kai asmuo būtų nuteistas už vaiko intelektualų tvirkinimą vien dėl šalia jo arba jam per metus laiko pavieniui pasakytų panašaus turinio kelių žodžių (frazių). (more…)

Iš laisvaslaikrastis.lt

Birželio 6 d. taip vadinamas aukščiausias teismas paskelbė dar vieną nuosprendį Laimai Kedienei.

Šio teismo kolegijai pirmininkavo tok teisėjas Eligijus Gladutis, kuris pasižymėjo jau suklastodamas pedofilijos bylos nutartį Panevėžio apygardos teisme
Lietuvos aukščiausiojo teismo (Lat) atstovė žiniasklaidai Dovilė Bružaitė perdavė šio teismo vadovų atsakymą “Laisvo laikraščio” redakcijai į klausimus, kodėl šio teismo teisėjas Elidijus Gladutis labai grubiai klastojo savo nutartis, nutraukdamas vadinamąją Garliavos pedofilijos bylą.
T.y. Lat buvo nusiųsti tokie paklausimai šio teismo teisėjui E.Gladučiui

Jūs pirmininkavote kolegijai Panevėžio apygardos teisme, kuri 2010 m. nutraukė vadinamąją Garliavos pedofilijos bylą ir nurodė, kad “kad išanalizavus ikiteisminio tyrimo metu gautus A Ūso, V. Naruševičienės, L Stankūnaitės ir J. Furmanavičiaus telefoninių pokalbių duomenis, nebuvo nė vieno tiesioginio ar per kitus asmenis kontakto telefonu, kuris leistų teigti buvus ryšį tarp nurodytų asmenų ir J. Furmanavičiaus“

Tačiau tokių pokalbių išklotinių minėtoje byloje apskritai nebuvo, todėl jūs negalėjote analizuoti to, ko nebuvo.

Klausimas – ką jūs analizavote ir kodėl taip grubiai suklastojote savo nutartį?

Kas jūsų prašė to daryti arba privertė parašyti tokią nesąmonę?

Nejaugi galvojate, kad už savo veiklą neteks atsakyti?

Ar būtent už tokią veiklą jūs ir buvote paskirtas LAT teisėju?

Nekantrai laukiam jūsų paaiškinimu

pagarbiai – Aurimas Drižius, Laisvo laikraščio redaktorius
Vakar gavome jau minėtos Bružaitės atsakymą:

„Laba diena, (more…)

„Lietuvos rytas” 2019 m. gegužės 30 d. rašo:

Pusketvirtų metų. Tiek užtruko Šiaulių apygardos teismo teisėjų kolegija, kol padėjo tašką buvusios Kauno teisėjos ir Seimo narės Neringos Venckienės parankinių byloje. Vadinamąją garliavinių bylą sudarė 46 tomai, o vienuolika teisiamųjų buvo pateikta įvairių kaltinimų puokštė – nuo šmeižto, mirusiojo atminimo išniekinimo iki neteisėto informacijos apie asmenį rinkimo, trukdymo pareigūnams. Dėl teisiamųjų ligų, kitų trukdžių strigusią bylą pavyko išnagrinėti tik dabar. Tarp teisiamųjų nebuvo N.Venckienės – jos byla išskirta į atskirą. Nuosprendžio išklausyti atvyko tik keli iš vienuolikos teisiamųjų.
Bausmės vykdymą atidėjo Teisėjas Raimundas Jurgaitis nė vienam nuteistajam neskyrė įkalinimo bausmės, o kai kuriuos išvis išteisino, nes nepakako arba nebuvo jų kaltės įrodymų. Nusikalstamą grupę subūrusiai ir jai vadovavusiai kirpėjai Audronei Skučienei už šmeižtą, neteisėtą informacijos apie asmenį rinkimą, piktnaudžiavimą organizuotoje grupėje paskirta 2 metų ir 6 mėnesių bausmė, bet jos vykdymas atidėtas 2 metams. Į JAV pabėgusios N.Venckienės giminaitė įpareigota be leidimo nekeisti gyvenamosios vietos, per metus sumokėti 565 eurus į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teismas buvo gailestingas Seimo nario padėjėja dirbusi Raminta Baltuškienė pripažinta kalta dėl piktnaudžiavimo ir trukdymo valstybės pareigūno veiklai organizuotoje grupėje. 77 metų kaunietei skirtas 1 metų laisvės apribojimas. 41 metų Gediminas Aidukas ir 31 metų Darius Kaminickas pripažinti kaltais dėl neteisėto informacijos apie asmenį rinkimo organizuotoje grupėje. Abiem skirtos baudos po 3012 eurų, jas nuteistieji turės sumokėti per metus. Už tą patį nusikaltimą nuteisti 58 metų Gintaras Banaitis ir 53 metų Violeta Banaitienė turės sumokėti atitinkamai 3766 eurų ir 3389 eurų baudas. Neteisėtai informaciją apie asmenį organizuotoje grupėje rinkęs ir antstolei grasinęs 45 metų Andrejus Lobovas nuteistas 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Teismas jį išteisino dėl neteisėto informacijos apie asmenį panaudojimo ir viešo raginimo pažeisti Lietuvos suverenitetą. (more…)

7-eri metai po aštuoniametės Deimantės Kedytės pagrobimo ir smurto prieš taikius žmones. Minėjimas Garliavoje (Kauno rajone), Klonio gatvėje, kur kalbėjusieji dalinosi savo mintimis. 2019 m. gegužės 17 d. Minėjimo vaizdo įrašas:

Kviečiame!

2019 m. gegužės 17 d., šį penktadienį, 12 val. Deimatės Kedytės pagrobimo minėjimas Klonio gatvėje Garliavoje, Kauno raj.

Prėjo 7-eri nežinios metai. Tie metai mums, kurie tebelaukiame, labai ilgi. Laukiame, pirmiausia, aiškių žinių apie prievarta Lietuvos valstybės pradangintą mūsų mylimą Deimantę. O antra, visi mes tebelaukiame teisingumo atstatymo. Būrys žmonių po 2012-ųjų gegužės 17-osios buvo teisiami. Jų buvo virš 30 žmonių. Vieniems vyko administracinės bylos. Žmonės, pareiškę tą žiaurų rytą savo pilietiškumą vien buvimu privataus namo privačiame kieme, buvo baudžiami labai didelėmis piniginėmis baudomis. Kita 17-os žmonių grupė buvo apkaltinti, taikant jiems baudžiamąją atsakomybę. O tada metų metai užtampyti po teismus, kur vieni teismai išteisino, o kiti, aukštesni teismai, vėl tyčiojosi iš tų nekaltų žmonių, uždėdami jiems jokios logikos neturinčias slibininio dudžio baudas.

Mes per 7-eris metus patyrėme eilę nesąžiningai keliamų kaltinimų, pagrįstų melu. Net ir dabar, po 7-erių metų, laukia teismo nuosprendžio grupė Klonio gatvės įvykių liudininkų, absurdiškai vadinamų „maištininkais”, Šiaulių apygardos teisme.

O artimiausi aštuoniametės Deimantės Kedytės artimieji? Tiek seneliai, tiek giminaičiai, net kaimynė nuteisti absoliučiai be jokio pagrindo, pritaikant ekonomiškai žlugdančias bausmes, kurias nepriklausomos Lietuvos prokuratūra su pasimėgavimu prašo iš teismų. Čia vertėtų prisiminti ir išskirtinės sąžinės gydytoją onkologę Laimą Bloznelytę-Plėšnienę, nuteistą milžiniška bauda už tiesos liudijimą.

Nekaltai apkaltinatas Drąsius Kedys. Absurdiškiausi kaltinimai Jo sesei Neringai Venckienei, Dar absurdiškesni kaltinimai Deimantės Kedytės garbingo amžiaus seneliams Vytautui ir Laimutei Kadžiams…

Taigi, tebelaukiame masinių reabilitacijų prieš eilę žmonių, kurių jau yra ir išėjusių į Amžinybės tolius. Todėl smurtininkų atgaila diena iš dienos darosi vis sunkesnė ir vis labiau vedanti į visišką pražūtį…

Susirinkime gegužės 17 d., šį penktadienį, 12 val., į Klonio g. 5, Garliavoje Kauno rajone kiemą vėl prisiminti tų dienų, kai Deimantė žaidė ir vakarais važinėdavo dviračiu po tą saugų kiemą ir labai aiškiai pasakyti, kad rinkimų karštligei vykstant, naujasis Lietuvos Respublikos Prezidentas šalia Prezidento regalijų nuo šių metų liepos 12 d. ant savo kaklo užsidės labai sunkų akmenį, kuriame neišdildomai įrėžti paskutinieji plėšiamo vaiko klyksmo žodžiai „Žmonės jūs, at ne žmonės!?” Tai atsakomybės už neapgintą, bejėgį našlaitį akmuo. Jo našta vis sunkės, jei į istorinį Laisvės premijos laureatės sesės vienuolės Nijolės Sadūnaitės klausimą, viešai iš LR Seimo tribūnos užduotą, apie Deimantės likimą taip ir nebus atsakyta.

Iki liepos 12-osios dar yra truputis laiko palengvinti to akmens naštą ir veikiančiajai Prezidentei…

Mes susirinksime.

„Drąsos kelias”

„Drąsos kelio” žmonės, mes žinome istoriją, kurios epicentre buvo vaikas – mažametė mergaitė Deimantė Kedytė. Tai istorijai yra jau 10 metų. Jei tai yra tuo pačiu ir jūsų gyvenimo istorija – tai jums gyvenime yra lengviau, kai reikia atskirti melą nuo tiesos. Jei tai yra ir jūsų gyvenimo dalis – tai jums nereikia patarti, kaip elgtis lemtingais gyvenimo atvejais. Jūs pats ar pati tampate tais patariančiais žmonėmis, kai kitas ieško teisingiausio sprendimo.

Žmonių, kurie nesivadovauja sąžine, visada bus. Tačiau teneatima tai jums vilties, formuojant mūsų krašto lemtį. Nenusivilkite. Darykite tą sprendimą, kuris jums suteikia gyvenimo prasmę. Atsivertimas į gerą, į žmogšką jautrumą, atsivertimas į Dievo Tiesą yra skirtas visiems. Tačiau nevisi tai pasirinks. Bet mes džiaukimės tuo, kad, netgi, jei platus kelias veda į pražūtį – mes nesirenkame tokio kelio, net jei būtume ciniškai išpuikusios visuomenės mažuma.

Nuo dvylikos būrelio prasidėjo lemiamas pasaulio pasikeitimas. Kai tas dvyliktukas prieš porą tūkstantmečių per vieną Asmenį ir Jo Gyvenimą pažino esmių Esmę – joks pasaulio melagis jų nebepajėgė apgauti. Jokie vilkai ėriuko kailiuose.

„Drąsos kelio” žmonės, Jums per vieno nekalto vaiko skausmą, atskirtį, klyksmą ir paskutiniuosius žodžius yra duota galimybė pakeisti Lietuvos likimą. Nors esate lašas vandenyne, bet nuo to lašo ir prasideda vandenynas…

Iš tiesos.lt

Balandžio 29 dieną Šiaulių Apygardos teisme bus užversta daugiatomė Garliavos mergaitės gynėjų byla. Teisėjų kolegija – Raimundas Jurgaitis [pirmininkas] bei jo kolegės Virginija Žindulienė ir Nijolė Matuzevičienė – paskelbs verdiktą Gediminui Aidukui, Dariui Kaminickui, Vitalijui Keršiui, Andrejui Lobovui, Rimantui-Stanislovui Rinkevičiui, Tatjanai Borovec, Renaldui Ščiglinskui, Violetai Banaitienei, Gintarui Banaičiui, Ramintai Baltuškienei ir Audronei Skučienei. Visi vienuolika išvardytųjų kaltinami subūrę organizuotą asmenų grupę, kurie kėsinosi į Nepriklausomos valstybės pamatus, sekė kai kuriuos žmones, domėjosi jų asmeniniais gyvenimais it t.t., ir pan.

Beveik visi teisme liudijusieji atsisakė ikiteisminiame tyrime duotų parodymų. Rezonansine vadinama Garliavos mergaitės gynėjų byla bei prokuratūros kaltinamajame akte surikiuoti kaltinimai pagrįsti pokalbių socialinių tinklų profiliuose nuotrupomis, telefoninių pokalbių fragmentais ir panašiais netiesioginiais ar net sufantazuotais neva įrodymais.

Prokurorė Rita Poškienė „perversmininkams” bei sekliams siūlo skirti lygtines laisvės atėmimo bausmes bei baudas. Tarsi pilietiški, nepilnametį vaiką bei jos artimuosius gynę žmonės dar nebūtų nubausti. Pačius drąsiausius byla žudikė pasiuntė į kapus, kai kurie kaltinamieji prarado sveikatą, sužlugo jų šeimos ir verslai.

Kol Šiauliuose vyko sisteminė parodomosios pavadinimą pelniusi taikaus pilietinio pasipriešinimo užkardymo byla, kitose Garliavos procesuose kaltinamieji Lietuvos Aukščiausiajame teisme buvo išteisinti.

Todėl kuo toliau, tuo sunkiau yra prieštarauti žurnalistei Rūtai Janutienei, kuri liudydama Šiaulių Apygardos teisme pasakė: „Jei ne šluba Lietuvos teisėsauga ir kvaili žurnalistai, šitos bylos nebūtų…”

Pradedame skelbti kaltinamųjų baigiamąsias kalbas.

Audronės Skučienės baigiamoji kalba

Aš, Audronė Skučienė, šioje baudžiamojoje byloje esu nepagrįstai kaltinama įvykdžiusi nusikalstamas veikas, t.y. šmeižimą, neteisėtą informacijos apie asmens privatų gyvenimą rinkimą, atskleidimą ar panaudojimą, mirusio asmens paniekinimą, piktnaudžiavimą ir trukdymą teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno, advokato ar antstolio veiklai.

Pabrėžiu, jog neįvykdžiau nei vienos nusikalstamos veikos, už kurią esu teisiama. Apskritai šios bylos inicijavimas yra niekuo nesusijęs su teisingumo užtikrinimu valstybėje – tai tėra politinis susidorojimas su asmenimis, kurie vienokiu ar kitokiu būdu buvo susiję su valstybę sukrėtusia rezonansine pedofilijos byla. (more…)

Viešai paskelbta informacija dėl paramos, visus susidomėjusius, besikreipiančius ir klausiančius informacijos, pranešame, kad skelbiama informacija yra tikra ir ją paskelbęs asmuo yra informacijos skelbėjas.

Karolis Venckus, Neringos Venckienės sūnus, organizavo paramos rinkimą savo motinai nuo neteisingumo apginti.

Video kreipimasis.

Galite paremti Neringą Venckienę: https://www.gofundme.com/neringa

Nesibaigiantys teismai, išieškojimai ir toliau persekioja 2012 m. gegužės 17 dienos įvykių dalyvius. Šiuo metu yra įsiteisėjęs galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas, kuriuo Olgai Girdauskienei yra paskirtas namų areštas, ir dar priteista sumos už atstovavimą teismuose, advokatų patirtos išlaidos ir t.t.

Valstybė visu pajėgumo nukreipia savo „teisingumą” į žmogų, kuris buvo tik įvykių stebėtojas. Visus galinčius ir neabejingus įvykiams prašome padėti Olgai Girdauskienei išsaugoti namus ir susimokėti išieškotas sumas L. Stankūnaitei.
Swedbank AB, banko kodas BIC – HABALT22,

Olgos Girdauskienės sąskaitos Nr. LT56 7300 0101 5181 2584.

„Drąsos kelias” politinė partija