Aušrinė Balčiūnė. Penktosioms Garliavos šturmo metinėms atminti – svečiuose pas Vytautą ir Laimutę Kedžius :: 2017/05/24

Filmas-2017-05-24-2 Ši medžiaga buvo nufilmuota 2014 metų lapkritį viešint pas Laimutę ir Vytautą Kedžius.

Filmuota buvo sau – atminimui.

Tačiau praėjus dar kone trejiems metams ir matant tai, kaip iki šiol persekiojami Laimutė ir Vytautas Kedžiai, Olga Girdauskienė, kiti pilietiški žmonės, buvo nuspręsta tuo pasidalyti.

Taip penktosioms Garliavos šturmo metinėms iš gausios medžiagos gimė filmas – graudus, sunkus. Apie persekiojamą Laimutės ir Vytauto Kedžių šeimą, apie laimingą šeimos gyvenimą IKI ir kančią PO TO.

Šiurpu yra tai, kad net ir dabar, 2017 metais, po penkerių metų, niekas nepasikeitė. Šeima ir toliau trypiama: kurpiamos vis naujos ir vis absurdiškesnės bylos. Kedžių šeima kaltinama net ir už tai, ką padarė ar pasakė jų vaikai ar anūkai.

Apie Deimantę Kedytę – jokių žinių. Seneliams nesuteikiama galimybė susitikti ir pabendrauti su anūke, net psichologinius kursus baigė. Jie to jau nebeprašo. Norėtų tik vieno – pamatyti bent jau filmuotą medžiagą, kaip ji gyvena. Dabar.

Tačiau ir tai jiems UŽDRAUSTA. Nors Lietuvos Aukščiausiasis teismas įpareigojo šį senelių ir anūkės ryšį išsaugoti.

Sunku patikėti, kad 13 metų vaikas, jau įžengęs į paauglystės amžių, šiame informacinių technologijų amžiuje neieškotų jokio kontakto su savo artimaisiais, savo vaikystės, mokyklos, Klonio gatvės draugais, kurių turėjo begales.

Sunku tai įsivaizduoti, tiesa?

Bet taip yra.

Ir apie ką gi tai galėtų byloti? Kol kas atrodo, jog tėra dvi alternatyvos: vaikas štai jau penkeri metai yra visiškai izoliuotas nuo pasaulio, drąsiai galime sakyti – įkalintas, ir tau jau skamba kaip nusikaltimas, arba tai, kad vaikas galimai sužalotas psichiškai, tai irgi skamba kaip nusikaltimas.

O juk Klonio gatvėje ji buvo laisva, laiminga, mylinti ir mylima, apsupta draugų, ją mylinčių žmonių. Tai byloja tūkstančių tūkstančiai nuotraukų, šimtai filmukų. Galų gale – šimtai liudytojų, savo akimis mačiusių laimingo vaiko laimingą gyvenimą. Ir jie tai liudijo ir liudys.

Visa tai – tik apie visai trumpą vaiko gyvenimo laiko tarpą. Ir nė vienos nuotraukos, nė vieno filmo po 2012 metų gegužės 17 dienos. Visiška tuštuma apie ištisus penkerius vaiko gyvenimo metus. O juk penkeri metai vaiko gyvenime – yra labai daug.

Bet grįžkime prie filmo. Mieli skaitytojai, tikimės, jis parodys ne tik tos puikios šeimos gyvenimą, bet ir leis patirti jų skausmą, išgyvenimus. Tai – nuostabi šeima: gniuždomi, bet nesugniuždomi, trypiami, bet nesutrypiami. Verčiami nusikaltėliais, žeminami ir niekinami tiek, kad ima priminti blogo, netalentingo režisieriaus pigų, su juodojo humoro priemaišomis spektaklį.

Tik auksas ir pelenuose žiba.

P.S. Šis filmas buvo sukurtas be V. ir L. Kedžių žinios. Ir, žinoma, jie nedarė jokios įtakos jį kuriant.  Filme pateikiama kiekvieno asmeninė nuomonė.

tiesos.lt

Sveikiname Neringą Venckienę su Gimtadieniu! :: 2017/05/21

DeimanteNeringa

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Anksčiau ar vėliau negandos praeis ir mes vėl galėsime atvirai kalbėti apie viską, kas yra mūsų širdyse. Sveikiname  mūsų  įkvėpėją Neringą Venckienę su Gimtadieniu! švenčiamu gegužės 21-ąją. Linkime stiprybės ir kantrybės.

Teisieji niekada nepralaimi!

„Drąsos kelias”

Verta prisiminti: Kun. Robertas Grigas. Mes vėl neturime savo valstybės :: 2017/05/18

Kunigas Robertas Grigasbernardinai. lt 2012 05 17

Toks jausmas, kad vėl neturime savo valstybės. Ji vėl nepriklauso mums. Ji priklauso kažkam kitam.

Gal teisėjui Kondratjevui. Gal kontrolierei Žiobienei. Gal antstolei Vaicekauskienei. Gal kaukėtiems smogikams. Ar tiems, kas stovi už jų. Bet ne mums, dėl laisvės ir teisingumo Lietuvoje kovojusiems žmonėms.

Sava valstybė nenaudoja smurto prieš vaikus. Sava valstybė paryčiais nesiveržia su ginkluota jėga į taikių civilių namus. Nedaužo langų. Nelaužia durų.

Paryčiais į Lietuvos piliečių namus išskirti artimųjų ir naikinti jų turto verždavosi trėmimų vykdytojai. Stribai ir okupantai.

Valdžia, kuri naudoja smurtą prieš vaiką, pačiu tokiu savo veikimu tampa nelegitimi.

Valdžia, kuri smurtauja prieš taikiai protestuojančius piliečius, automatiškai praranda įgaliojimus būti tautos valios reiškėja.

Valdžia, kuri fiziniu smurtu susidoroja su žmogumi, dėl Lietuvos laisvės siekio keliolika metų kalintu okupantų, kovoje netekusiu rankos, savu krauju nusipelniusiu Vyčio kryžių – tokia valdžia neatstovauja savanorių, partizanų ir Sąjūdžio atkurtam valstybingumui.

Kol teroras prieš vaiką nesustabdytas ir kaltieji nenubausti, mes neturime Seimo. Neturime Vyriausybės. Neturime Prezidentės. Visa tai tėra tuščiavidurės dekoracijos be turinio. Nes tikros, ne butaforinės valstybės testas vienas – ji privalo turėti įrankių apginti vaikui nuo smurto.

Kol tai nebus pasiekta, kviečiu žmogaus ir tautos teises branginančią Lietuvą į visuotinį taikų valdžios boikotą. Menininkai, visuomenininkai, dori politikos ir viešojo gyvenimo atstovai gali kūrybingai daugybe būdų Mahatmos Gandhi pavyzdžiu parodyti, kad ignoruoja, atmeta ir niekaip nedalyvauja tokiose valdymo formose ir procesuose, kokių juodąja žyme jau tapo 2012 m. gegužės 17 d.

Pažiūrėkime – gal valdžiai nelabai ir reikia mūsų, Tėvynės skausmui neabejingų piliečių? Gal jai užteks jos teisėjų, kontrolierių ir įsakymus klusniai vykdančių jėgos struktūrų?

Bet žinokite, ponai – pusšimtį metų jūsų nebuvo, o Lietuva buvo. Giriose ir širdyse. Lietuva atsilaikys. O jums gali tekti atsakyti už vaiko ašaras. Istorijoje kartais nutinka ir teisingų dalykų.

Dieve, padėk Lietuvai !

Autorius yra Laisvės kovų dalyvis

bernardinai. lt 2012 05 17

To negalima pamiršti! :: 2017/05/18

Ziaurus ryt geg 2012 05 17 12012 m. gegužės 17 d. filmuoti vaizdai apie tai, kaip Lietuvos Valstybė grobia vaiką iš gimtųjų namų…

Šiandien, 2017 m. gegužės 17 d., 12.00 val. minime 5-eris besitęsiančius metus Valstybės šturmo prieš jautrią žmogaus sąžinę, gailestingą širdį ir Vaiko nekaltumą… :: 2017/05/09

2012 05 17 Valiusaicio paskutiniojiKaip ir kasmet renkamės Klonio gatvėje liūdnam minėjimui – prisiminti, kad valdžia gali būti neįtikėtinai pavojinga savo tautos piliečiams, kad valdža nesidrovi mušti, šturmuoti savo piliečių jų pačių namuose, kad valdžia nesidrovi išspirti namų duris ir savo didele, stambia, plaukuota ranka atplėšti nuo krūtinės verkiantį vaiką, jį pagrobti. išnešti basą, pusnuogį į Nežinią.

Tad, kviečiame visus sąžinės žmones į 5-erių metų minėjimo renginį Garliavoje, Klonio g. 5. Laimutės ir Vytauto Kedžių sodybos kieme šiandien, 2017 m. gegužės 17 d., trečiadienį.

Minėjimo pradžia: 12 val.

Minėjimo laikas: 2017 m. gegužės 17 d., trečiadienis.

Bus galimybė pasivaišinti kava ir sumuštiniais.

„Drąsos kelias”

Su Mamos diena, Brangiosios mamos! :: 2017/05/07

Orchideja

Apkabiname kiekvieną Mamą, verkusią ir verkiančią skausmo ašaromis  gegužės 17-ąją, jau beveik penkeris metus nuo 2012 -ųjų… tą dieną, įsirėžusią į mūsų atmintį nekalto Garliavos Vaiko klyksmu dėl „įstatymais” ginkluotų žmonių žaurumo.

Mes meldžiame atsivertimo motinoms, prasilenkusioms su savo šventu pašaukimu.

Mes laiminame kiekvieną moterį, atsiskleidžiančią motinystei!

Mes dėkingi jums, Mamos, kad išugdėte mumyse jautrumą!

Su Mamos diena, Brangiosios mamos!

Šiandien, balandžio 24 d., Šiaulių apygardos teisme vėl nagrinėjama nekaltai apkaltintų Garliavos žmonių byla. :: 2017/04/24

neteisingumasNumatyti posėdžiai Šiaulių apygardos teisme.
Balandžio 24d.,
Gegužės 29d.,
Birželio 19, 20, 27 dienomis,
Rugsėjo 4d.
Teisiamieji: Audronė Skučienė, Raminta Baltuškienė, Tatjana Borovec, Gediminas Aidukas, Darius Kaminickas, Rimantas Stanislovas Rimkevičius, Gintaras Banaitis, Violeta Banaitienė, Andrejus Lobovas, Renaldas Ščiglinskas.

Reikalingas žmonių palaikymas.

Leonas Merkevičius. Pažeisdamas Europos Žmogaus Teisių konvenciją teismas iš naujo nagrinėja Garliavos šturmo liudytojo Dariaus Kaminicko bylą. Posėdis Kaišiadorių apylinkės teisme rytoj, balandžio 25 d., 10 val. :: 2017/04/24

geguzes 17 plesia zmogutiesos.lt
Numatyti posėdžiai Kaišiadoriu apylinkės teisme.
Balandžio 25d.,
Geguzės 11d.,
Birželio 8, 28 dienomis.
Visų posėdžių laikas 10.00 val.

Iš straipsnio teksto: „Kitas posėdis – balandžio 25 d. 10 val. Jis bus skirtas išklausyti dar trijų likusių jau išteisintų Dariaus Kaminicko „bendrininkų” – jie privalo atvykti į teismą liudyti, bet liudyti neprivalo.”

Kovo 28 d. Kaišiadorių apylinkės teisme įvyko įdomus Dariaus Kaminicko, vieno iš Garliavos šturmo liudytojų, teismo posėdis: prieš pusmetį tame pačiame teisme išteisinti kartu su juo teisti „bendrininkai”, kuriems prieš penkias dienas turėjo būti paskelbtas nuosprendis jau antrojoje instancijoje, gavę šaukimus, atvyko liudyti savo „atsilikėlio” draugo teisme.

Teisiamasis Darius Kaminickas trejus metus uoliai kartu su kitais 15, o vėliau – 14, teisiamų „bendrininkų“ važinėjo į Kaišiadorių teismą; pernai vasarą, likus vienam posėdžiui iki proceso pabaigos ir nuosprendžio paskelbimo, neaiškiomis aplinkybėmis – tebevyksta ikiteisminis tyrimas – patyrė sužalojimą ir negalėjo dalyvauti pačiuose baigiamuosiuose posėdžiuose.

Todėl jo byla išskirta į atskirą, ir tuometinės teismo pirmininkės Editos Dambrauskienės, išgarsėjusios savo nesėkmingu mėginimu užimti Generalinio prokuroro vietą, nurodymu, nieko apie Europos Žmogaus Teisių konvenciją nenutuokiantis teismo kompiuteris parinko naują teisėją (kompiuterio „nusikaltimo” įkalčius ir „nusikalsti” paskatinusių sprendimų įrodymą rasite ČIA).

Primename: Konvencijos kertiniu akmeniu laikomas 6 straipsnis numato reikalavimą teismui bylą nagrinėti per įmanomai trumpiausią laiką.

Byloje, kurioje visiems „bendrininkams” surašyti vienodi kaltinimai, buvo galimybė skirti bylą tam pačiam teisėjui G. Kaulakiui, kuris bylą jau buvo praktiškai bebaigiąs išnagrinėti – tuo metu jam tetrūko vieno posėdžio, kad galėtų paskelbti, kaip ir visiems bendrininkams, tapatų išteisinamąjį nuosprendį.

Visiškai perteklinis ir niekuo nemotyvuotas naujo teisėjo skyrimas reiškia, kad visas trejus metus trukęs teisminio persekiojimo procesas pradedamas nuo pradžių ir tai rodo akivaizdžią teisingumo vykdytojų valią pažeisti Konvenciją. (more…)

Praėjo 7-eri, kai palaidojome drąsų Tėtį Drąsių Kedį… :: 2017/04/22

Kedzio kapas2017 m. balandžio 22 d. 13.00 val. rinksimės prie a.a. Drąsiaus Kedžio kapo Garliavos Jonučių kapinėse uždegti žvakes ir su vilties malda lūpose paminėti septynerių metų mirties metines. Drąsius Kedys yra Lietuvos XXI amžiaus kankinys, dėl savo dukrelės Deimantės saugumo nuo pedofilų išnaudojimo sumokėjęs savo gyvybe.
Kviečiame dalyvauti atminime.

Svarbiausia išdrįsti!

Drąsius Kedys (1972 09 04 – 2010 04 16). Priminsime, kad dėl pasipriešinimo pedofilų tinklui iki šiol persekiojami artimiausi a.a. Drąsiaus Kedžio žmonės: garbingo amžiaus tėvai Laimutė ir Vytautas Kedžiai, sesuo Neringa Venckienė, teta Audronė Skučienė, pusbrolis Tadas Skučas ir eilė kitų geros valios visiškai nekaltų žmonių, užtampytų po teismus. Stiprybė ir mūsų palaikymas Jiems!

 

Praėjo 59 eri mėnesiai po smurto Garliavoje prieš Mergaitę, Drąsiaus Kedžio Dukrą, ir taikius žmones. :: 2017/04/17

Ziaurus-rytasMergaitės skriaudėjai, kamuojami neišvengiamų sąžinės priekaištų, be reikalo laukia Dievo teismo…

Su Šventomis Velykomis, Brangūs ir Drąsūs Lietuvos žmonės! :: 2017/04/15

Prisikelimas-1

Generalinis prokuroras prašo panaikinti Seimo nario Gintaro Steponavičiaus teisinę neliečiamybę (svarbus patikslinimas!) :: 2017/04/14

Kysistiesos.lt

Jūsų dėmesiui siūlome Generalinės prokuratūros mįslingai surašytą pranešimą spaudai apie tai, kuo grindžiamas kreipimasis į Seimą dėl leidimo patraukti Seimo narį Gintarą Steponavičių baudžiamojon atsakomybėn. Pasirodo, „[...] Gintaras Steponavičius, priešingais Seimo nario tarnybos interesais, piktnaudžiaudamas Seimo nario tarnybine padėtimi ir turimais konstituciniais įgaliojimais, asmeniškai ne kartą bendraudamas su vieno verslo koncerno vienu iš vadovų, tarėsi dėl lėšų, kuriomis neteisėtai buvo finansuota G. Steponavičiaus atstovaujama politinė partija, viena viešoji įstaiga, Gintaro Steponavičiaus paramos fondas bei šio Seimo nario rinkiminė kampanija.“

Vykstant praėjusių metų gegužės 11 d. pradėtam ikiteisminiam tyrimui dėl korupcinių veikų, tarp kurių tiriamas ir itin stambaus masto kyšininkavimas, generalinis prokuroras Evaldas Pašilis pasirašė kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Seimą dėl leidimo patraukti Seimo narį Gintarą Steponavičių baudžiamojon atsakomybėn, ketvirtadienį buvo paskelbta svetainėje prokuraturos.lt.

Šiame ikiteisminiame tyrime surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad 2012–2016 metų kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo narys, parlamentinės politinės partijos „Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis“ pirmininko pavaduotojas ir šios politinės partijos Seime frakcijos seniūno pavaduotojas Gintaras Steponavičius, priešingais Seimo nario tarnybos interesais, piktnaudžiaudamas Seimo nario tarnybine padėtimi ir turimais konstituciniais įgaliojimais, asmeniškai ne kartą bendraudamas su vieno verslo koncerno vienu iš vadovų, tarėsi dėl lėšų, kuriomis neteisėtai buvo finansuota G. Steponavičiaus atstovaujama politinė partija, viena viešoji įstaiga, Gintaro Steponavičiaus paramos fondas bei šio Seimo nario rinkiminė kampanija. Turimi duomenys taip pat leidžia pagrįstai manyti, kad šis Seimo narys yra balsavęs dėl koncernui naudingų teisės aktų priėmimo

Patikslinimas:

Piniginės lėšos 2016 m. pradžioje buvo pervestos į su politine partija susijusių vienos viešosios įstaigos ir paramos fondo sąskaitas. Turimais duomenimis, dalis šių lėšų buvo panaudotos padengti įsiskolinimams už politinės partijos ir Seimo nario veiklos viešinimui skirtus renginius, kita dalis buvo skirta kandidato į 2016–2020 m. kadencijos Lietuvos Respublikos Seimą veiklos viešinimui skirtiems renginiams finansuoti. (more…)

Lidžita Kolosauskaitė. Teisė – realybė ar fikcija? :: 2017/04/07

Teises svarstykles ligita.lt

Vis dažniau girdžiu į mano profesiją apeliuojančius klausimus, tarsi tai, kad esu teisininkė, savaime reikštų kai ką ypatingo. Lyg dėl to žinočiau visus atsakymus ir suprasčiau visus dėsnius.

Taip nėra.

Iš principo teisė yra ne ką tikslesnis mokslas nei dailė. Jokių griežtai apibrėžtų, visuotinių ir amžinai galiojančių taisyklių nėra.

Ir čia kalba ne tik apie skirtingas teisės sistemas (šariato teisė, kontinentinė teisė ar bendroji teisė) ir net ne apie skirtingus periodus, bet apie tai, kad didžiojoje Europos dalyje praktikuojama kontinentinė teisė, kuri bent jau Lietuvoje iš esmės persimaišiusi su bendrąja teise, yra tokia nepastovi, nenuosekli ir neapibrėžiama, kad jokių aiškių atsakymų neduoda.

Savo esme teisė yra ne kas daugiau kaip visuotinis susitarimas, kaip tvarkytis gyvenimą.

Lietuvoje, kaip ir kitose demokratinėse valstybėse, tas susitarimas pasiekiamas per Tautos išrinktus atstovus (Seimą). Bent jau teoriškai.

Nedemokratiškose valstybėse tą susitarimą padiktuoja koks nors vadovas (diktatorius, karalius ir pan.).

Taigi, nepriklausomai nuo to, kas nustato taisykles, jos yra subordinuotos tam tikrų asmenų valiai, užtat kintančios ir neapibrėžtos.

Teisė nekyla iš Dievo, teisė kyla iš žmonių. Dėl to ji gali būti nemorali, neteisinga, nepriimtina ir netgi smerktina.
(more…)

Ir vėl stumiama Stambulo konvencija. Premjeras S. Skvernelis skubina reikalą. :: 2017/04/04

Stambulo k tiesos.lt

Kovo 23 d. kalbėdamas per Vyriausybės valandą Seime premjeras Saulius Skvernelis vienu iš prioritetinių Vyriausybės darbotvarkės klausimų nurodė Stambulo konvencijos (Konvencija) ratifikavimą. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis taip pat teigė, jog Vyriausybė sieks ratifikuoti Stambulo konvenciją, nors pripažino, kad Lietuvoje reikalinga vidinė diskusija, savo naujienlaiškyje praneša Laisvos visuomenės institutas.

Stambulo konvencijos šalininkai nurodo, jog pagrindinis konvencijos tikslas yra smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencija. Tačiau visos Konvencijoje numatytos kovos su smurtu priemonės Lietuvoje jau egzistuoja. Esminė naujovė, kurią Konvencija įneštų į Lietuvą, yra „socialinės lyties” sąvokos įteisinimas. Konvencijoje numatytas draudimas diskriminuoti „dėl socialinės lyties tapatybės” ribotų asmenų teisę vadovautis prigimtinės, biologinės lyties samprata.

Stambulo konvencijos 14 straipsnis įpareigoja Konvenciją ratifikavusias šalis į vaikų švietimą įtraukti mokymo programas apie „nestereotipinius lyčių vaidmenis”. Tai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 26 straipsnyje įtvirtintai tėvų ar globėjų teisei nevaržomai auklėti vaikus pagal savo dorovinius ir religinius įsitikinimus. Daugiau argumentų, kodėl Lietuva neturėtų ratifikuoti Stambulo konvencijos rasite (ČIA).

Svarbu ir tai, jog šios Konvencijos taip pat neatitinka Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) rinkiminės „Darnios Lietuvos”  programos, kurioje nurodoma: „Lygiai taip pat kova su smurtu negali tapti pretekstu į Lietuvos teisės sistemą integruoti tokias normas, kurios, įtvirtindamos „socialinės lyties” kategoriją, keltų pavojų nuosekliai šeimos politikai”. Toliau LVŽS programoje kalbama ir apie formalių ugdymo įstaigų bendradarbiavimą su mokinių tėvais, tačiau ratifikavus Stambulo konvenciją, tėvai nebegalėtų tikėti ir šiuo rinkiminiu įsipareigojimu, nes netektų galimybės reikalauti, kad jų vaikai nebūtų mokomi apie „nestereotipinius lyčių vaidmenis”.  Dėl to nenuostabu, kad daugelį LVŽS frakcijos Seime narių premjero pozicija šokiravo ir papiktino.

Negana to, S. Skvernelio vadovaujama Vyriausybė Sveikatos apsaugos ir Teisingumo ministerijas įpareigojo iki 2017 m. rugsėjo 1 d.  parengti teisės aktus dėl gydymo paslaugų teikimo asmenims, turintiems lyties tapatumo sutrikimų. Ministras pirmininkas Seimo posėdyje konstatavo: „Ar­ba tu­ri bū­ti įsta­ty­mas, ar­ba tu­ri bū­ti pa­tai­sy­tas Ci­vi­li­nis ko­dek­sas”.

Teisės aktų projektus parengti įpareigotas LVŽS deleguotas Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga abejoja lyties keitimo įteisinimo prasmingumu: „Man, kaip psichikos sveikatos specialistui, čia yra labai įdomi diskusija. Sakoma ir dabar formuojamas supratimas, kad tai nėra sutrikimas. Jeigu tai nėra sutrikimas, ir mes to nelaikome liga, tai ką mes tada gydome ta procedūra? Koks yra gydymo tikslas? Jeigu žmogus yra nepatenkintas savo išvaizda, nori ją keisti, kažką su savimi daryti, ar tai iš tikrųjų yra ligos gydymas? Ir ar valstybė turėtų už tai mokėti? Ar vis dėlto tai turėtų būti vertinama taip, kaip, pavyzdžiui, plastikos chirurgijos procedūros? Jeigu žmogus yra nepatenkintas savo išvaizda, kur yra riba?” – svarstė A. Veryga.

Šiuo metu Civilinis Kodeksas numato, kad nesusituokęs, pilnametis asmuo turi teisę medicininiu būdu pasikeisti lytį, bet realios įstatyminės bazės, reglamentuojančios lyties keitimo procedūros tvarką nėra. Dėl šio neatitikimo Europos Žmogaus Teisių Teismas (Teismas) pripažino, jog Lietuva pažeidė savo tarptautinius įsipareigojimus. Tačiau Lietuva nebuvo įpareigota įteisinti lyties keitimo procedūrų. Tam, kad Teismo sprendimas būtų įgyvendintas, nebūtina priimti Lyties keitimo įstatymą. Užtenka panaikinti Civilinio kodekso nuostatą, kuri lyties tapatumo sutrikimus turintiems asmenims sukuria nepagrįstus lūkesčius.

Daugiau apie lyties keitimo procedūros teisinį, antropologinį bei bioetinį vertinimą bei galimus kitus sprendimo būdus kviečiame pasiklausyti ČIA.

tiesos.lt

Bus pasirūpinta ir Gintaro Kryževičiaus karjera? Negi ir to nori Lietuva? :: 2017/03/29

tiesos.lt

neteisingumasPirmadienį buvo pranešta, kad Pretendentų į teisėjus atrankos komisija (toliau – PTAK)  pripažino, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Gintaras Kryževičius ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Ramūnas Gadliauskas yra tinkamiausi kandidatai eiti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pareigas.

Iš viso kandidatų buvo keturi. G.Kryževičius surinko beveik 97 balus ir gavo visų 7 atrankos komisijos narių balsus, o R. Gadliauskas – daugiau nei 85 balus ir už jį balsavo vienu komisijos nariu mažiau.

Beje, spaudos pranešime teigiama, jog „PTAK savo sprendimus priima įvertinusi pretendentų turimas profesines žinias ir įgūdžius, duomenis apie pretendentų teisinio darbo stažą, kiekybinius ir kokybinius teisinės veiklos rodiklius, mokslinę ir pedagoginę veiklą, juos charakterizuojančius dokumentus, viešą informaciją apie pretendentus, motyvaciją užimti pareigas, į kurias pretenduoja, bei pokalbio metu pateiktus pretendentų atsakymus į PTAK narių klausimus”.

Tačiau susipažinus su PTAK išvadomis (ČIA), pavyzdžiui, šia – „pretendentas G.Kryževičius charakterizuojamas kaip profesionalus, pareigingas, sąžiningas, objektyvus, kruopštus, principingas, gebantis išlaikyti savitvardą įvairiose kritinėse situacijoje bei supratingas žmogus; iniciatyvi, motyvuota, veikli, kūrybinga, turi platų interesų ratą asmenybė” – sukirba ne viena ir net labai pagrįsta abejonė. Visų pirma, tokio PTAK įvertinimo pagrįstumą neigia išties gėdingas G. Kryževičiaus biografijos faktas, kai 2012 m. jis, tuometis Teisėjų tarybos pirmininkas, savo buvusią kolegę Neringą Venckienę išvadino ir teisinės, ir politinės Lietuvos sistemos bėda ir pūliniu (ČIA). (more…)

Rusijoje kovo 26 d. vyko masiniai protestai prieš korupciją. Suimtas valdžios korupciją atskleidęs Aleksejus Navalnas. :: 2017/03/26

Medvedevo-darbai-2017-03-26Peržiūrėjus šią vaizdo medžiagą, supranti, kaip visose šalyse veikia korupcijos mechanizmas. Nors kalbama tik apie Rusiją ir jos premjerą Medvedevą, bet šis korupcijos modelis parazituoti visuomenės sąskaita yra, ko gero, užkrečiamas.

Verta peržiūrėti iki galo. Tuomet daugiau aiškumo, kodėl dešimtys tūkstančių žmonių 2017 m. kovo 26 d. visoje Rusijoje išėjo į gatves.

Taip pat, peržiūrėjus šį įrašą, darosi aišku, kodėl tyli samdomoji žiniasklaida.

Atidaus žiūrėjimo! Pastaba: dok. filmo tekstas yra originalia rusų kalba. Subtitrai anglų ir rusų kalbomis.

Peticija dėl politinio prieglobsčio Jungtinėse Amerikos Valstijose suteikimo teisininkei, parlamentarei Neringai Venckienei :: 2017/03/25

Neringa1Gerbiamieji, labai prašome pasirašykite ir pasidalinkite šia peticija su kolegomis. Persiųskite peticiją kitiems adresatams, painformuokite žmones. Tai yra labai svarbu. Ši peticija bus siunčiama į JAV ir skirta Amerikos administracijai.

PETICIJA pasirašoma ČIA.

Pagarbiai, „Drąsos kelias” politinė partija

Sveikiname. Ir tuo pačiu prisimename 2012-ųjų kovo 23-ąją… :: 2017/03/23

Rozes

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Šiandien, kovo 23-ąją, sveikiname „Drąsos kelias” politinės partijos Pirmininką Joną Varkalą ir Pirmininko pavaduotoją Audronę Skučienę su Gimtadieniu! Linkime sveikatos ir ištvermės Tiesos liudijimo kelyje!

Taip pat mūsų puslapio skaitytojams primename, kad šiandien, kovo 23-ąją, praėjo lygiai penkeri metai po valdžios įsakyto smurto prieš Deimantę Kedytę. Apie tai liudija 2012 metų kovo 23 d. nufilmuoti skaudūs įvykiai Klonio gatvėje Garliavoje. Galite įsivaizduoti, koks tuo metu buvo Gimtadienis Audronei Skučienei, kuri buvo sumušta kaukėtų pareigūnų, ir Jonui Varkalai, kuris buvo neįleistas į namo vidų, kur kaukėti pareigūnai, naudodami jėgą bandė išplėšti aštuoniametę Deimantę, prisiglaudusią prie močiūtės Laimutės Kedienės…

1-as video,

2-as video,

3-as video

Beje, Kauno apygardos teismas toliau vargins penkiolika išteisintų žmonių Garliavos šturmo byloje.

„Drąsos kelias” politinė partija šiandien, kovo 19 d., švenčia savo Penkmetį! :: 2017/03/19

DK-zenklas-1„Drąsos kelias” politinė partija šiandien, kovo 19 d., švenčia savo Penkmetį!

Politinė partija „Drąsos kelias” įsteigta 2012 m. kovo 19 d.

 Sveikiname visus partijos narius ir visus „Drąsos kelio” bičiulius.

Ačiū, kad esate!

Praėjo 58-eri mėnesiai nuo valdžios smurto Garliavoje prieš Mergaitę ir taikius žmones…Mes nepamiršome! :: 2017/03/17

Rytas 05 12 6 Deimantele 2012 03 23 su znkl Š. m. kovo 23 d., ketvirtadienį, 15 val., Kauno apygardos teismas (teisėjų kolegija – pirmininkas Rimas Švirinas, nariai Viktoras Preikšas, Algirdas Jaliniauskas) skelbs nuosprendį penkiolikai žmonių, kurie beveik penkeris metus po 2012-ųjų gegužės 17-osios žiauraus šturmo Garliavoje buvo varginami baudžiamosios bylos teismuose. Labai simboliška data pasirinkta nuosprendžiui. Kovo 23-oji. Jei dar turite atmintį – tai prisiminsite, kad būtent 2012-ųjų kovo 23-ąją buvo surengtas pirmasis aštuoniamečio Vaiko grobimo aktas. Tuomet tebuvo 40 policijos pareigūnų. Todėl, išgyvenę „nesėkmę”, gegužės 17-ąją jie surinko dar du šimtus viršaus ginkluotų pareigųnų, pasitelkė garsinius grąsinimus ir ašarines dujas, kurias, kaip rodo neginčijami vaizdiniai įrodymai, gausiai naudojo prieš tuos, kuriuso teismuose užtampė 5-eris metus, ir pagrobė klykiantį dėl uniformuotų žmonių žiaurumo Vaiką. Mergaitę..

Niekas neužmiršta. Melas netampa tiesa, bėgant metams. O išgąsdinto ir pravirkdyto Vaiko skausmas garantuoja slibininę nekalto žmogaus skriaudos neigiamą pasekmę. Ir ta pasekmė yra prakeikimo vaisiai. Jie niekur neišnyksta, jei neįsijungia skriaudėjo atgaila. Taigi, raginame nekaltų žmonių skriaudėjus, kurie kovo 23-ąją ir gegužės 17-ąją prieš penkeris metus vienaip ar kitaip yra nuskriaudę Našlaitę mergaitę ryžtis pradėti judėti atgailos link. Jei manoma, kad laikas užgydis žaizdas – tai esame didžioje iliuzijoje. Laikas be konkretaus atgailos veiksmo negydo nieko!

Esame ir liekame mintimis ir malda su Laimutės ir Vytauto Kedžių Anūke, su Dukra, už kurią Jos Tėtis sumokėjo savo gyvybę.

„Drąsos kelias” politinės partijos pranešimas dėl Kristinos Sulikienės. :: 2017/03/14

DK-Violetinis_Pv.png-1„Drąsos kelias” politinė partija dienraščio „Lietuvos rytas” redakcijai išsiuntė pranešimą, kuriuo prašoma paneigti klaidinančią informaciją dėl Kristinos Sulikienės, kuri nuo 2016 m. spalio 15 d.nėra „Drąsos kelias” politinės partijos narė.

Iš „Drąsos kelias” politinės partijos Koordinacinės tarybos  2016-10-13 d. protokolo Nr.15:

„už „Drąsos kelias” politinės partijos įstatų punktų pažeidimus Kristinos Sulikienės narystė politinėje partijoje nutraukiama.

Koordinacinei tarybai pateiktas Etikos ir Drausmės komisijos posėdžio protokolas. Protokole 2016-09-30 d. išdėstyta rekomendacija pašalinti Kristiną Sulikienę iš partijos narių.”

Download (PDF, Unknown)

Pranešimas dėl K. Sulikienės

„Drąsos kelias” dar prieš pusę metų atsiribojo nuo Kristinos Sulikienės. :: 2017/03/11

Norime priminti, kad dar 2016 m rugsėjo mėn. „Drąsos kelias” politinė partija viešu pareiškimu atsiribojo nuo Kristinos Sulikienės viešų pasisakymų. Taigi, bet kokie minėto asmens pasisakymai dėl Lietuvą sukrėtusio brutalaus Ievos Strazdauskaitės nužudymo niekaip nesietini  su „Drąsos kelias” politinės partijos  pažiūromis, ypatingai šio rezonansinio nusikaltimo klausimu.

DK pareiškimas

Download (PDF, Unknown)

LRT ir „Lietuvos Ryto” numylėtas apžvalgininkas girtas ir be šviesų naktį automobiliu važinėjosi po Panevėžį. :: 2017/03/10

Bruverio autoBruveris ligonineje

 

 

 

 

 

 

 

Girtas vairuotojas naktį už automobilio vairo be šviesų važinėjasi po miestą… Kas gali būti pavojingiau? Kiekvienas pasakytų, kad toks žmogus, kuris taip elgiasi, yra potencialus žudikas. Na, o kaip sureguotumėte, jei sužinotumėte, kad tas vairuotojas su „tokia istorija” yra iš LRT ekranų neišlipantis visažinis politikos apžvalgininkas Vytautas Bruveris?

Įpūtė V. Bruveris 1,8 promilės. Kovo 9 d. Panevėžyje. Taigi, įsigaliojus naujiems įstatymams (virš1,5 promilės), apžvalgininkui teismas taikys baudžiamąją atsakomybę.

Tokią diktorę Reginą Jokubauskaitę LRT iš savo eterio pašalino jau sekančią dieną už tai, kad girta pavažiavo „už kampo”. Tai įvyko lygiai prieš metus. Taip pat kovo 9-osios vakarą.

Tad, palauksime, pažiūrėsime, su kokiu trukšmu V. Bruverį LRT išmes į gatvę iš eterio. Nes LRT juk nori būti švari ir nepriekaištinga. Negi leisi tiesioginiuose nesuskaičiuojamuose eteriuose protingomis mintimis su žiūrovu dalintis tam, kuris policijos stabdomas, sustoja užlėkęs ant šaligatvio.

Na, praleis V.Bruveris Lietuvos 27-metį Panevėžio belangėje ir pirmadienį vėl galės „Lietuvos Ryte” apžvelginėti Karbauskį arba pasityčioti iš pamirštųjų violetinių… Negi gali ir „Lietuvaos Rytas” Bruverio atsisakyti!?

Negi yra kas nors pranašesnis už nepakeičiamą teisuolį politikos žinovą vytautą Bruverį?

Ką čia bepridėti?

Atgailauk, Bruveri. Atgailauk. Tiki Tu ar ne – iš deklaracijos neaišku, iš darbų -aišku. Bet tai, kas įvyko, yra Bruveri, Tavo atgaila. Nes, jei turi kiek nors nuovokos ir sveiko proto – tai turėjai pastebėti, kad už Tavo, kaip vairuotojo, sėdynės vaikiška kėdutė įtvirtinta…

Gaila, kad kiti, skaudūs Lietuvai šios savaitės įvykiai ir Lietuvos šventė visiškai nustumia šį Panevėžio įvykį į kitus planus. Tai, kad „Lietuvos Rytas” ar Edmundas Jakilaitis nepaskelbs Lietuvai apie V. Bruverio girtumą už vairo nereiškia, kad žlugimas neprasidėjo… Tokia yra tarnavimo melui kaina.

Šaltinis: 15min

Kovo 5 d. vakarą pagrobtoji Ieva Strazdauskaitė buvo nužudyta. Linas Pernavas apie žudikus: „Mane stebina, apskritai, kaip tokie žmonės žemėje vaikšto”. :: 2017/03/07

Ieva Strazdauskaite

A.a. Ieva Strazdauskaitė 1991 – 2017

Kovo 5 d. , sekmadienio vakarą, dingo 26 metų Ieva Strazdauskaitė. Ji automobiliu išvyko iš Plungės į Vilnių, bet, pravažiavus Kauną, jos telefonas buvo išjungtas ir į Vilnių mergina neatvažiavo.

Automobilis atrastas nuošaliuose miškuose prie Žeimių miestelio.

Penktą paieškos dieną, t.y. kovo 10 d., penktadienį, rastas užkastas nužudytos Ievos Strazdauskaitės kūnas Kėdainių rajone. Nusikaltėliai sulaikyti. Žudikai yra keturi asmenys 23-26 metų amžiaus ir du vyresnio amžiaus. Jie šeši vyrai. Visi čigonai. Jie Kėdainių gyventojai, praeityje pasižymėję plėšimais ir vagystėmis. Šių žudikų bendrininkų, kurie bus suimti, yra ir daugiau. Taip, kabėdamas apie įžulaus nusikaltimo bendrininkus, pažadėjo Lietuvos policijos generalinis komisaras Linas Pernavas.

Į žurnalistės klausimą „Komisare, ar jūsų nestebina, kad nusikaltėliai nužudė automobilio vairuotoją dėl norimo pagrobti prabangaus automobilio, kuris turi įmontuotą susekimo įrangą?” Lietuvos policijos generalinis komisaras Linas Pernavas atsakė labai trumpai ir aiškiai: „Mane stebina, apskritai, kaip tokie žmonės žemėje vaikšto”.