Ar seneliui bus leista matyti anūkę? :: 2018/08/12

aNŪKĖŠių metų Liepos mėnesį po įvairių pasisakymų viešojoje erdvėje dėl kraujo ryšių, vaikų bendravimus su artimais giminaičiais, Andrius Vytautas Kedys kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentę, Seimo Pirmininką, Seimo narę Dovilę Šakalienę, bei vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą, kad šie padėtų išspręsti klausimą dėl susitikimų su vaikaite, Deimante Kedyte.  Savo kreipimesi senelis išdėstė kiekvienam iš mūsų svarbius argumentus apie norą bendrauti su anūke, kuri yra vienintelė jo mirusio sūnaus palikuonė. Seneliui yra svarbu matytis ir bendrauti su vaikaite, kuris padėjo ją auginti, kuria rūpinosi nuo mažų dienų, leido į mokyklą, kuri mokinosi groti fleita ir išmoktus kūrinius grojo savo seneliui. Anūkės mama, Laimutė Stankūnaitė, kategoriškai atsisako anūkei leisti bendrauti su seneliais. Nors anūkė yra keturiolikos metų jos nuomonės niekas neklausia. Pagal galiojančias įstatymines normas senelis nėra teistas už jokias veikas susijusias su nusikalstama veika. Nėra pripažintas kaltu dėl poveikio anūkei ar neigiamos įtakos darymu mažamečiui vaikui. Tačiau visi šie argumentai valdžios atstovams nei motais, niekas nesiima jokių veiksmų, kad sulaukus garbingo amžiaus (80 metų) seneliui būtų suteikta ir užtikrinta teisė žinoti kaip gyvena jam brangus ir artimas žmogus, jo auginta ir mylima anūkė, Deimantė Kedytė. Žemiau yra pateikiama ištrauka iš kreipimosi į atsakingus valdžios atstovus:

„Nuo 2012 metų gegužės 17 dienos aš, Vytautas Kedys, nesu matęs ir bendravęs su savo anūke, kuriai šiuo metu jau suėję 14 metų. Anūkės tėtis yra miręs, o anūkės mama neleidžia bendrauti su anūke. Europos žmogaus teisių teismas ne kartą yra pasisakęs, kad kraujo ryšys yra labai svarbus vaikui ir iš vaiko negali būti atimta teisė matytis su artimaisiais giminaičiais. Nesu teistas dėl poveikio anūkei, nesu pripažintas kaltu dėl kokių nors veikų, kurios darytų įtaką nepilnamečiui vaikui. Mergaitės mama kategoriškai atsisako leisti bendrauti su anūke, o taip pat atsisako skiriamų dovanų anūkei ir jų nepriima ir neperduoda. Įstatymai saugantys vaikus aiškiai pasako, kad „Vaikas turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus giminystės, emocinius ir socialinius ryšius bei jų išsaugojimą, teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius, tradicijas ir teisę į religijos laisvę. Kai ši vaiko teisė pažeidžiama, valstybė suteikia vaiko interesus atitinkančią apsaugą ir paramą, kuri reikalinga, kad vaikas galėtų atkurti prarastus identiškumo elementus. Vaikui turi būti užtikrinta teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais, taip pat su kitais vaiko giminaičiais…” Prašau Jūsų padėti išspręsti susiklosčiusią situaciją. Ji yra vienintelis likęs man brangus asmuo po mano sūnaus mirties. Norisi ją matyti, norisi, kad ji žinotų kur ilsisi jos tėtis, noriu jai papasakoti apie jos tėvelio vaikystę, pomėgius. Galbūt jie turi kažką bendro. Pamenu kaip būdama maža ji puikiai grojo fleita, norėčiau sužinoti ar ji tebegroja, kaip jai sekasi mokykloje, kas patinka, kuo užsiima. Tačiau nuo visos šios informacijos esu atribotas, man jos niekas nesuteikia. Į visus mano prašymus yra pateikiamas vienas vienintelis atsakymas „mama nenori”.”

Į tokį kreipimosi turinį atsakė tik vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, atsakymo turinys lakoniškas.

Cituojame atsakymo turinį: ” Paaiškiname, kad tėvai (nagrinėjamu atveju mama) turi teisę ir pareigą auklėti savo vaiką ir atsakingi už jo auklėjimą, vystymąsi ir kt. Tėvai turi sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su artimaisiais giminaičiais, jeigu tai atitinka vaiko interesus. Nagrinėjamu atveju, mamai atsisakant sudaryti sąlygas dukrai bendrauti su Jumis, vadovaujantis Civilinio kodekso 3,176 straipsnio nuostatomis, Jūs turite teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos su anūke nustatymo. Teismas atsižvelgdamas į vaiko interesus, įvertinęs visas aplinkybes vaiko teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo aspektu, priimtų sprendimą dėl įpareigojimų mamai sudaryti sąlygas dukrai bendrauti su Jumis.”

Remiantis pateiktu atsakymu galima pasakyti tik vieną, Lietuvoje vaiko teisės dirba taip kaip joms patogiau, jeigu jos nenori padėti, tai ir nepadės, kaip sakoma viską perduoda teismui. O sulaukus garbaus amžiaus žmogus dėl noro matytis su savo šeimos nariu turi minti Lietuvos teismų slenksčius. Žinant kiek trunka teisminiai procesai ir kaip viskas vyksta, kyla klausimas: „ar esant tokiam amžiui seneliui pavyks pamatyti anūkę”? Juk šiose bylose aiški tendencija…procesas vyksta daugelį metų. Nejaugi tik Lietuvos teismai gali priimti sprendimus dėl galimybės matytis su anūke, kuri augo seneliui ant rankų, kuria rūpinosi senelis, o ne mama?

Nejaugi Lietuvos institucijos, ginančios vaikus, yra tokios abejingos ir nenori padėti, nors jų rankose suteikta didelė galia spręsti vaikų likimus?

Editos Žiobienės atsakymas

Seimo Teisės ir Teisėtvarkos komiteto atsakymas

Seimo kanceliarijos atsakymas

Dar galime pasirašyti peticiją dėl paramos Neringai Venckienei. :: 2018/08/10

N Venckiene 2NEBŪKIME ABEJINGI SVETIMAM SKAUSMUI IR RŪPESČIUI. KIEKVIENAS JŪSŲ PARAŠAS YRA AUKSO VERTĖS TIESOS PAIEŠKOSE.

Prašome pasirašyti šią peticiją JAV Kongresui dėl Neringos Venckienės.

Įeiti į peticją ČIA.

Instrukcija, kaip pasirasyti peticiją:
Atsidarykite peticiją, dešinėje pusėje reikia įvesti vardą (first name), pavardę (last name), ir el. paštą (email), paskui reikėtų pažymėti rutuliuką (No), o tada patvirtinti peticiją – spausti „sign the petition”.
Taip pat reikia nueiti į savo el. paštą ir patvirtinti parašą (confirm signiture).

Manome, kad iš vieno kompiuterio ID galima pasirašyti vieną kartą.

Aurimas Drižius. Kongresmenas Ch.Smith skubina įstatymo dėl Neringos Venckienės negražinimo Lietuvai priėmimą JAV Kongrese. Svarstymas numatytas liepos 28 d., atidėtas vėlesniam laikui. :: 2018/07/25

laisvaslaikrastis.lt

Neringa Venckienė jau turi savo atstovą Kongrese – juo pasisiūlė kongresmenas respublikonas Randy Hultgren

Neringos Venckienės ekstradicijos byloje tarp kitų įdomių dokumentų yra ir JAV Atstovų rūmų nario Christopher H.Smith laiškas  imigracijos advokatui Mark Davidson, kuris turi garsią JAV advokatų kontorą, kuri specializuojasi imigracijos bylose.
SmithSavo laiškė Ch. Smith rašo : „Kaip jūs tur būt žinote, aš jau pateikiau įstatymo projektą “H.R 6218 The Give Judge Venckiene Her Day in Court Act”, kuris atleistų Neringą Venckienę nuo ekstradicijos pagal JAV ir Lietuvos Respublikos ekstradicijos sutartį.  Šis mano pasiūlytas įstatymo projektas taip pat leis jai užbaigti politinio prieglobsčio JAV suteikimo procesą, kurį ji pradėjo dar 2013 m., o taip pat leis jai laisvai gyventi ir dirbti JAV tol, kol bus svarstomas jos prašymas.

Aš tikiuosi, kad projektas HR6218 bus priimtas greičiau, nei įprastas tipinis privates įstatymo projektas.  Tokie įstatymų projektai dažniausiai siekia pagreitinti įprastą imigracijos procesą ir suteikti asmeniui nuolatinį teisinį status. Tačiau įstatymo projektas HR6218 nesuteikia teisėjai Venckienei nuolatinio teisinio status JAV, o greičiau suteikia jai galimybę pereiti imigracijos politinio prieglobsčio keliu procesą, kas būtų žymiai paprasčiau, nei tipišku įstatymo pakeitimu. Aš pateikiau šį projektą Atstovų rūmų pirmininkui ir šiuo metu dirbu su Teisės komitetu bandydamas pagreitinti šio įstatymo priėmimą.

Nors bendra sponsorytė nėra leidžiama teikiant privačius įstatymo projektus, tačiau respublikonas Randy Hultgren, kuris yra teisėjos Venckienės atstovas Kongrese, pateikė identišką įstatymo projektą tam, kad pademonstruotų šsavo paramą šiam projektui, kad abu įstatymo projektai būtų Kongrese priimti kaip įmanoma greičiau”.

laisvaslaikrastis.lt

Jonas Vaiškūnas. Lietuvos Sąžinė – Nijolė Sadūnaitė švenčia 80-metį (nuotraukos, video) :: 2018/07/22

N Sadunaite 2018 01 13alkas.lt

2018 m. liepos 22 d. laisvės gynėjai, politinei kalinei, vienuolei, Laisvės simboliui, 2017-ųjų Laisvės premijos laureatei, Lietuvos Sąžinei – Nijolei Felicijai Sadūnaitei sukanka 80 metų.

Ta proga 12 val. sukaktuvininkė maloniai kviečia bendrai maldai Vilniaus Išganytojo (Joanitų) bažnyčioje (Antakalnio g. 27). O po apeigų 13 val. N. Sadūnaitė, norinčius ją pasveikinti, pakvies paragauti pyrago ir pabendrauti restorane „Kino studija” (Nemenčinės pl. 2, IKI parduotuvės pastate).

Nijolė Felicija Sadūnaitė gimė 1938 m. liepos 22 d. Kaune. 1955 m., baigė Anykščių Jono Biliūno vidurinę mokyklą. 1956 m. tapo Švč. Nekaltai Pradėtosios Mergelės Marijos tarnaičių kongregacijos nare. Nenorėdama išsižadėti religinės praktikos, dirbo sekretore mašininke, gamyklos darbininke, skaičiavimo centro perforuotoja, baigusi medicinos kursus – Vilniaus kūdikių namuose.

1974 m. suimta, 1975 m. nuteista už „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos” dauginimą ir platinimą. Šešerius metus kalėjo Mordovijoje, ištremta gyveno Rytų Sibire. 1980 m. grįžusi į Lietuvą vėl įsitraukė į „Kronikos” leidybą: rinko žinias, pristatydavo jas redaktoriui, redagavo, daugino, gabeno leidinį į Maskvą, iš kur jis pasiekdavo Vakarus. Dėl KGB persekiojimo vienuolė nuolat slapstėsi, ne kartą buvo suimta ir tardoma.

„KGB Nijolę Sadūnaitę vadino viena didžiausių sovietinės santvarkos priešų. Buvo išbandyti įvairūs būdai ją palaužti: įkalinimas, grasinimai, švitinimas, apdorojimas cheminiais preparatais, smurtas, tačiau ji atsilaikė, daugeliui kitų žmonių įkvėpė stiprybės ir tapo pasipriešinimo melo režimui simboliu”, – rašoma knygoje „Laisvė ir tikėjimas. Krikščioniški trileriai sovietmečiu”, 2013 m.).
1987 m. rugpjūčio 23 d. su Antanu Terlecku, Vytautu Bogušiu ir Petru Cidziku surengė valdžios nesankcionuotą mitingą Vilniuje prie Adomo Mickevičiaus paminklo. Mitingas buvo skirtas paminėti sovietinei Lietuvos okupacijai kelią atvėrusiam Ribentropo-Molotovo paktui. Pirmą kartą po ilgų priespaudos dešimtmečių buvo viešai sugiedotas Lietuvos himnas. N. Sadūnaitės kalba šiame mitinge buvo pirmoji vieša nepaklusnumo sovietinei okupantų valdžiai demonstracija padrąsinusi Lietuvos šviesuomenę prabilti apie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo galimybę ir davė pradžią plačiam tautos pakilimui peraugusiam į Sąjūdį. 1988 m. rugpjūčio 23 d. Sąjūdžio mitinge Vingio parke jau susirinko šimtai tūkstančių žmonių.

Už šią kalbą N. Sadūnaitė buvo užpulta ir primušta, jai ir kitiems mitingo rengėjams buvo paskirti namų areštai. N. Sadūnaitė buvo tardoma KGB rūmuose ir, manoma, kad buvo kažkuo apnuodyta, nes po to sunkiai susirgo.

Nuo 1988 m. N. Sadūnaitė buvo Lietuvos Helsinkio grupės narė. Ji yra išleidusi knygų apie KGB metodus ir kovą už tikinčiųjų pamintas teises Lietuvoje. 1989 m. ji buvo viena iš Lietuvos katalikiškojo moterų sambūrio „Caritas” steigėjų.

Ir nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje N. Sadūnaitė tebekovoja už žmogaus teises, slaugo ligonius, dirba labdaringus darbus. Neliko ji abejinga ir 2012 m. Lietuvą drebinusiems Garliavos įvykiams – nuolat rūpinosi Garliavos mergaitės likimu.
2017-aisiais Lietuvos Respublikos Seime iškilmingai minint Sausio 13 d. 27-ąsias Laisvės gynėjų dienos metines ir atsiimdama jai valdžios paskirtą 2017 m. Laisvės premiją, N. Sadūnaitė pasakė dabar jau nepriklausomos Lietuvos valdžią išgąsdinusią antrą savo istorinę kalbą.
Sadunaites-foto-buciuojant-Sv-Rasta-2Nuo 45:35 min.

(more…)

Po Lietuvos valstybės įvykdyto Garliavos Mergaitės pagrobimo praėjus 6-eriems metams ir 2 mėnesiams, žinomi visuomenės veikėjai prašo JAV neišduoti N. Venckienės, pagrobtosios Deimantės tetos ir globėjos, Lietuvos teisėsaugai (video). :: 2018/07/18

Neringa Foto Juozoalkas.lt
JAV teismui liepos 12 d. paskelbus, kad Neringa Venckienė turėtų būti išduota Lietuvai, JAV teismas sulaukė 43-jų visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų bei ankstesnių kadencijų Seimo narių laiško iš Lietuvos, kuriame įtikinamai prašoma to nedaryti.

Šį liepos 14 d. datuotą laišką pasirašė tokie žinomi asmenys kaip kunigas Robertas Grigas, laisvės kovotojai Nijolė Sadūnaitė ir Antanas Terleckas, filosofai Vytautas Rubavičius, Antanas Andrijauskas, aktoriai Gediminas Storpirštis, Ramūnas Cicėnas, Rimantė Valiukaitė,  rašytojai Vidmantė Jasukaitytė, Liudvikas Jakimavičius, Seimo narys Naglis Puteikis ir kiti.

„Jaučiame pareigą pasidalyti savo abejonėmis dėl Lietuvos pilietės Neringos Venckienės ekstradicijos bylos, – rašoma laiške, – Gyvename Lietuvoje ir visą laiką – nuo 2009 m. iki dabar – sekėme pedofilijos bylos vystymąsi. Mes liudijame: pedofilijos byla buvo ištirta neskaidriai, šališkai, nusižengiant esminiams teisinės valstybės principams. Nė viena mirtis ar nužudymas šioje byloje nėra ištirti. Du pagrindiniai veikėjai – Andrius Ūsas ir Drąsius Kedys – rasti mirę įtartinomis aplinkybėmis. 2012 m. gegužės 17 d. Deimantės Kedytės paėmimas buvo šiurkštus prievartos aktas – tuo JAV Kongreso nariai gali įsitikinti ir patys:

Ziaurus-rytas

https://www.youtube.com/watch?v=75Pv8jLGpvY

Mergaitė yra padaryta valstybės paslaptimi ir pradanginta nežinia kur, jos seneliams ir kitiems artimiesiems atimta bet kokia teisė net sužinoti apie jos būklę, nekalbant apie pasimatymą su ja”.

Laiško autoriai teigia, kad „Valstybė šioje byloje sulaužė socialinį kontraktą su visuomene ir prievarta įtvirtino savo versiją” ir prašo suteikti N. Venckienei JAV prieglobstį.

„Mes vertiname Lietuvos institucijų prašymą dėl Neringos Venckienės ekstradicijos kaip politinio susidorojimo tąsą. Visos aplinkybės rodo, kad nešališko teismo Neringa Venckienė Lietuvoje nesulauks. Mes sutinkame su mūsų valstybės Nepriklausomybės sąjūdžio lyderio Vytauto Landsbergio žodžiais, kad šioje byloje regėjome „teisingumą be žmogaus”. Išreiškiame nepasitikėjimą šią bylą tyrusiomis ir prievartą naudojusiomis valstybės institucijomis. Nenorime, kad pasikartotų neteisėto baudžiamojo persekiojimo atvejis po to, kai JAV Teismas kartą jau atsisakė išduoti Lietuvai Šarūną Paberalių (2011m.) [3]. Ir stojame amerikiečių nacijos lyderio Thomas Jeffersono išsakyto principo pusėje: „Kuomet neteisybė tampa įstatymu, pasipriešinimas tampa pareiga”, – rašo kolektyvinio laiško autoriai solidarizuodamiesi su JAV kongresmenų Kriso Smito (Chris Smith) ir Randy Huldgren iškeltomis abejones dėl N. Venckienės išdavimo motyvų ir galimų pasekmių.

Skelbiame visą laišką parašytą lietuvių ir anglų kalbomis:

Lietuvos žmogaus teisių gynėjų ir Seimo narių laiškas JAV Kongreso nariams dėl Neringos Venckienės ekstradicijos (more…)

Aurimas Guoga. Trumpa laisvė – Venckienės byla – teisingos Lietuvos viltis :: 2018/07/16

laisvaslaikrastis.lt N Venckiene 2

Kaip pedofilijos byla veikia kiekvieno iš mūsų gyvenimą? Ar verta jaudintis dėl šios istorijos, gal tai manęs visai neveikia? Šis klausimas dar nepakankamai aptartas.

Mūsų teisėsauga, leiskite pastebėti, nebuvo reformuota dar nuo Stalino laikų. Per šį laiką sistemoje niekuomet nebuvo jokių valymų, jokie viršininkai ar pavaldiniai nebuvo baudžiami dėl piktnaudžiavimų tarnyba ar netgi nusikalstamų veikų teisėsaugos vardu. Niekas neabejoja, kad sovietmečiu tokių būta per akis. (more…)

JAV teisėjos Virginijos Kendall nutartis, paskelbtos 2018 m. liepos 12 d., dėl Neringos Venckienės ekstradicijos (anglų k.) :: 2018/07/14

JAV teisėjos Virginijos Kendall nutartis, paskelbtos 2018 m. liepos 12 d., dėl Neringos Venckienės ekstradicijos (anglų k.).

JAV Teisėjos Virginijos Kendll nutartis anglų kalba – 2018 07 12

Download (PDF, Unknown)