Karolis Venckus : „Ar jūs ponai tikrai norite, kad Neringa Venckienė dalyvautų formuojant anti-sisteminę koaliciją 2020 metų Seimo rinkimuose?” :: 2019/07/19

Neringa Venckienė jau 17 mėnesių laikoma Čikagos kalėjime pagal suklastotus Lietuvos prokuratūros kaltinimus

Swamp

Neringa Venckienė laikoma Čikagos kalėjime nuo pernai vasario mėn., kai Lietuva pareikalavo jos ekstradicijos. JAV valstybės sekretorius pasirašė leidimą ją išduoti Lietuvai, tačiau N. Venckienė apskundė šį sprendimą Čikagos apeliaciniam teismui. Nuo to laiko apie šią bylą – jokių įrašų, nors nuo skundo padavimo praėjo daugiau nei aštuoni mėnesiai. Iš pradžių generalinė prokuratūra N. Venckienei buvo pateikusi virš 40 kaltinimų, dabar liko tik keli – tarp jų ir antstolio reikalavimų nevykdymas. Nors Garliavos šturmo metu Venckienė ragino atidaryti namo duris ir įleisti antstolę, ir šis įrašas aiškiai girdisi vaizdo įraše, tačiau prokuratūra nutarė, kad ji priešinosi antstolei, ir taip neva nevykdė jos nurodymų. Nors buvo priešingai – teismas buvo nurodęs, kad negalima naudoti prievartos prieš mergaitę, tačiau ji buvo išplėšta iš tetos glėbio, prieš Neringą panaudoti sambo kovos veiksmai, jai užlaužiant rankas, o Deimantė buvo išnešta sukryžiuotomis kojomis, prieš tai ją apsvaiginus kažkokiomis cheminėmis medžiagomis.

Garliava-mergaites-prievartinis-isnesimas-1e

Beje, pranešimą ESBO (Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos) parlamentinėje asamblėjoje 2019 m. liepos 8 d. pristatė specialusis įgaliotinis žmogaus teisių klausimais Christopher H. Smith. Kalbėdamas apie Lietuvos situaciją išskyrė labai mažas bausmes skiriamas už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus bei tebesitęsiančias valstybės institucijų pastangas susidoroti su Neringa Venckiene, jos artimaisiais, bei bauginti teisingumo siekiančią visuomenės dalį.

C. Smith nurodė, kad Lietuvos vyriausybė kaltina N. Venckienę ir dėl to, kad ji savo dukterėčios vardu rašė skundus teismui ir vaikų teisių apsaugos tarnybai, kalbėjo viešai apie tai žurnalistams, taip pat parašė knygą apie tai, kaip ji, kaip teisėja, matė pedofilijos bylos tyrimo klaidas. Ji taip pat kaltinama „nepagarba teismui”, „nacionalinio himno iškraipymu”, dalyvavimu nesankcionuotuose susirinkimuose, nepaklusnumu teismui ir antstoliams, nenoru gražinti mergaitę. Lietuvos vyriausybė tais pačiais nusikaltimais apkaltino ir Deimantės senelius (jie jau nuteisti).

Smith

Labai įdomu, kokį įspūdį Christoferio Smito pranešimas padarė Asamblėjos delegatams iš Lietuvos? Gal nepuolė aiškinti pranešėjui, kaip jis giliai klysta pasidavęs klastingiems N. Venckienės apžavams :) ? ESBO parlamentinėje asamblėjoje dalyvavo trys Lietuvos atstovai: Rūta Miliūtė, Laurynas Kasčiūnas ir Vytautas Bakas.

ESBO nariai

Neringos Venckienės advokatas Barry A. Spewack savo skunde rašo, kad Valstybės sekretoriaus sprendimas patenkinti Lietuvos ekstradicijos prašymą yra prieštaraujantys JAV Konstitucijai ir kad du kongresmenai jau pateikė Kongresui įstatymo pataisas, kurios leis Venckienei likti JAV, iki bus išnagrinėtas jos politinio prieglobsčio prašymas.

Cikaga1

2018 m. rugsėjo 14 d. Neringa Venckienė užpildė skundą, kurį papildė dviem punktais.  JAV Vyriausybė į juos atsakė, ir dabar pateikiamas atsakymas į vyriausybės išreikštą poziciją.

JAV Vyriausybė nurodė, kad ekstradicijos procedūrą nustato valstybės sekretorius, ir teismai turi mažai galių kištis į ekstradicijos procedūrą. Vyriausybė dar kartą patvirtino, kad ne teismų reikalas kištis į ekstradicijos procedūrą, ir kad tai yra JAV Valstybės sekretoriaus kompetencija.

Toliau advokatas vardina bylas, tačiau nurodo, kad JAV Apeliacinis teismas  (Seventh Circuit) nusprendė, kad ekstradicijos tvarka negali būti taikoma naudojant Konstitucijos draudžiamus  diskriminacinius faktorius, kaip rasė, religija, lytis, kilmės šalis ar politiniai įsitikinimai. Šis teismas taip pat nurodė,  kad ekstradicija negali būti vykdoma „jeigu užsienio šalis ir jos teisės sistema naudoja itin brutalias ir barbariškas procedūras ir bausmes” ( ang. „in accordance with such other exceptional constitutional limitations as may exist because of particularly atrocious procedures or punishments employed by the foreign jurisdiction.”).  Burt, 737 F.3d at 1486.

Pasak advokato,  JAV Valstybės sekretoriaus pozicija „jokio tyrimo” dėl ekstradicijos prieštarauja minėtam Apeliacinio teismo sprendimui, kad žmogus negali būti išduotas užsienio valstybei, kuri naudoja „barbariškus metodus”.

Jis kaip pavyzdį pateikė Burto atvejį ir nurodė, kad Venckienė nežinojo, kad teismas atmetė šį argumentą.

Nors JAV Aukščiausias teismas  Burto byloje nepasisakė dėl JAV Apeliacinio teismo argumento, tačiau, kaip nurodė JAV Vyriausybė, jis pabrėžė, kad tai ne teismų vaidmuo apibrėžti humanitarinius klausimus.

Nors Burto byloje teismas galiausiai patvirtino jo ekstradiciją, tačiau jis apsvarstė, ar ekstradicijos klausimo sustabdymas yra priežastis atmesti ekstradicijos prašymą.

Šioje byloje laikas tarp pareiškėjo atvykimo į JAV ir ekstradicijos prašymo nagrinėjimo yra trumpesnis – penki metai – tačiau, įvertinus aplinkybes,  turi būti teismo įvertintas kaip pagrindas pasilikti JAV, kol toks ilgas ekstradicijos prašymo pateikimas gali būti paaiškintas.

Norėdama atkreipti teismo dėmesį, kad kaip ir Burto byloje, kai JAV teismas nurodė, kad „užsienio šalis naudoja barbariškus metodus”, Venckienė  pateikė kelis pavyzdžius, kaip Lietuva ją persekioja ir tie metodai tikrai yra labai abejotini, kurie tik patvirtina jos abejones, kad ji negalės naudotis tomis teisinėmis priemonėmis, kurios  egzistuoja modernioje teisinėje valstybėje.

Venckienė nurodo, kas atsitiko  Lietuvoje iki šiol. Ji kaltinama nusikaltimais, kuriuos, neva, padarė Lietuvoje tuo metu, kai turėjo teisinę neliečiamybę. Ji buvo persekiojama, nors ir turėjo teisinę neliečiamybę. Tada ji tapo Lietuvos parlamento nare, ir vėl įgijo teisinę neliečiamybės, tačiau to vėl buvo nepaisoma.  Lietuvos įstatymai jai negaliojo (The statute of limitations for the offenses lapsed so Lithuania resurrected the statute of limitations).

Tačiau visi šie kaltinimai jos adresu pagal savo prigimtį buvo sąskaitų suvedinėjimas, nukreiptas į vieną asmenį , ir tokie kaltinimai apskritai niekur kitur nėra pareiškiami ( Notably, these changes were in the nature of odious bills of attainder, directed at a specific individual and inapplicable to the public at large).

Lietuva pateikė begalę kaltinimų Venckienei, kuriuos JAV teismas atmetė kaip netinkamus ekstradicijai , nes JAV jie niekada net nebūtų laikomi kriminaliniais nusikaltimais.

Kaip žinia, Lietuvos generalinė prokuratūra iš pradžių į JAV nusiuntė ekstradicijos prašymą dėl, neva, N. Venskienės padarytos 39 nusikalstamos veikos, teismo nutartimi nustatyta, kad N. Venckienė įtariama, padariusi 35 nusikalstamas veikas – 5 nusikalstamos veikos priskiriamos prie apysunkių nusikaltimų, 30 nusikalstamų veikų priskiriamos prie nesunkių nusikalstamų veikų. Teismas nutartyje „nutylėjo” ir dar keletą prokuroro metamų N. Venckienei įtarimų – pagal BK 119 straipsnį „Šnipinėjimas”, 121 straipsnį „Antikonstitucinių grupių ar organizacijų kūrimas ir veikla“, 123 straipsnį „Piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais”.

Paskutinis BK straipsnis pripažįsta kaltu tą, „kas būdamas įgaliotas atstovauti Lietuvos Respublikai palaikant santykius su kita valstybe ar kitos valstybės organizacija ar tarptautinėje viešojoje organizacijoje viršijo įgaliojimus arba sąmoningai neatliko pareigų, arba netinkamai jas atliko ir dėl to padarė Lietuvos Respublikos interesams prieštaraujančią veiką, dėl kurios padaryta ar galėjo būti padaryta didelės žalos”.

Lietuvos teismas nustatė, kad faktinių duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamoji padarė jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakanka, tai – pareiškimai ir pranešimai, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, dokumentai, vaizdo įrašai, teismų sprendimai, informacija viešoje erdvėje, kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai. Visa tai atsispindi ikiteisminio tyrimo medžiagoje, kuri sudaryta iš penkių į vieną sujungtų ikiteisminių tyrimų.

Didžiąją  įtarimų dalį sudaro nusikalstamos veikos, kuriomis N. Venckienė, „veikdama organizuotoje grupėje ir kartu su Audrone Skučiene jai vadovaudama,” nurodydavo asmenims sekti A. Ūsą ir jo artimuosius, L. Stankūnaitę, advokatą G. Černiauską, advokatę L. Kraujutaitienę, Milinių šeimos narius, antstolė S. Vaicekauskienę ir kitus asmenis, rikti apie juos informaciją, o vėliau kai kuriuos duomenis viešai paskelbti. Nemažai nusikalstamos veikos epizodų N. Venckienei inkriminuojama už tai, kad ji apšmeižė mirusį (taip rašoma teismo nutartyje) teisėją J. Furmanavičių, V. Milinį ir A. Ūsą.

Buvusi teisėja ir Seimo narė kaltinama ir piktnaudžiavimu tarnyba, padarant didelę – 7 327,76 Lt žalą valstybei, kai savo veiksmais trukdė vykdyti teismo sprendimą, bei organizavimu Seimo nario Ryto Kupčinsko padėjėjos Ramintos Baltuškienės piktnaudžiavimą tarnyba, kai, siekdama sutrukdyti teismo sprendimo vykdymą, davė nurodymus kreiptis į įvairias valstybės institucijas, o gautus atsakymus perduoti jai. Iš teismo nutarties neaišku, ar Seimo nario R. Kupčinsko padėjėjai R. Baltuškienei yra pareikšti kaltinimai piktnaudžiavimu tarnyba, kurį suorganizavo N. Venckienė (taip rašoma teismo nutartyje).

Lietuvos prokuroras teigia, kad savo viešais pasisakymais įvairiose transliuojamose laidose, kaip antai, „Akistata”, „Paskutinė instancija” ir kt., bei savo knygoje „Drąsiaus viltis – išgelbėti mergaitę”, N. Venckienė menkina mūsų valstybės autoritetą, žemina prokurorus, teisingumą vykdančius teismus, tuo pakirsdama žmonių pasitikėjimą mūsų valstybės teisine sistema.

Už tai, kad keli organizuotos asmenų grupės nariai viešai pasisakė, jog Lietuvoje reikia pučo-perversmo, Maidano, visas vyriausybes ir parlamentus reikia susprogdinti ir pastatyti iš naujo,  N. Venckienė yra įtariama viešais raginimais smurtu pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą.

2010 m. vasario 10 d. nesankcionuoto mitingo metu prie Kauno apygardos prokuratūros pastato N. Venckienės mažametis sūnus Karolis Venckus su nenustatytais mažamečiais asmenimis sugiedojo iškraipytą Lietuvos Respublikos himno tekstą. Dėl šio fakto N. Venckienei reiškiami įtarimai dėl valstybės simbolių išniekinimo – aut. pastaba).

Todėl Venckienė ir mano, kad Lietuvos valdžia jos atžvilgiu naudoja  „barbariškas procedūras” („atrocious procedures.”). Ir ji įsitikinusi, kad tokios pačios „barbariškos procedūros” bus taikomos jos atžvilgiu, jeigu ji bus sugražinta į Lietuvą. Ir ją teis ta pati teismų sistema, kuri vieną kartą ją jau pavadino „teisinės sistemos pūliniu” ir „visos  valstybės problema”.

Savo skunde Venckienė nurodė, kad yra persekiojama ir visa jos šeima, tačiau JAV Vyriausybė atsako, kad tie kaltinimai vargu ar gali būti traktuojami kaip „procedūros ar bausmės’.

Tačiau tie faktai kaip tik ir parodo, kad Neringa Venckienė negali tikėtis Lietuvoje objektyvaus teismo ir negali tikėtis, kad vietos (Lietuvos) valdžia atsižvelgs į jos skundus.

Faktai įrodo priešingus dalykus. Venckienė nurodė, kad ji buvo puiki valstybės pareigūnė ir neturėjo jokių nuobaudų iki pat 2010 m., kol nepradėjo kritikuoti teismų sistemos dėl 2008 m. prasidėjusios pedofilijos istorijos.

Ir tik po to, kai Venckienė viešai sukritikavo teismų sistemą ir korupciją joje, Teismų tarybos pirmininkas pradėjo prieš ją drausmės bylą dėl „nepagarbos teismui”.

Lietuvo Respublikos Seimo nariai nurodė, kad Venckienę Lietuvoje teis ta pati teismų sistema, kuri ją jau pasmerkė.

Todėl minėti faktai rodo, kad Venckienė nesulauks Lietuvoje teisingo ir objektyvaus teismo.

JAV Vyriausybė nurodo, kad minėti faktai ir skundai prieš Lietuvą nėra „barbariškos bausmės”, kaip Burto byloje, ir kad jie nėra „kankinimai”, kuriuos draudžia Konvencija prieš kankinimus, ir kuriuos savo skunde mini Venckiene.

Venckienė teigė, kad tai netiesa, jog ji nepateikė įrodymų, kad Lietuvoje ji gali būti kankinama. Atvirkščiai, Venckienė pateikė faktus ir įrodymus iš kitų bylų ir tribunolų nutarčių, kuriuose kritikuojamos labai žiaurios Lietuvos kalėjimų sąlygos.

JAV Vyriausybės atsakyme visi tie faktai pateikiami kaip mažareikšmiai, o Lietuva pažadėjo pataisyti kalėjimų sąlygas, tačiau jokių įrodymų tuo klausimu nepateikė.

Venckienė nurodė, kad, kai dingo jos brolis Drąsius Kedys, Lietuvos valdžia bandė nuslėpti faktą, kad jis buvo nužudytas, ir pateikė šį nužudymą kaip nelaimingą atsitikimą.

Venckienė taip pat nurodė, kad ji, jos šeima ir sūnus sulaukė grasinimų nužudyti, vieną iš kurių beveik viešai pasiuntė vienas politiškai su pedofilais susijęs žmogus, net nesibaimindamas pasekmių.

Buvo bandoma ją nužudyti, atsukant automobilio ratą, tačiau Lietuvos valdžia į tai nekreipė jokio dėmesio.

Venckienė tvirtina, kad Lietuvos valdžia norėjo ją užčiaupti, ir dabar bando ją nubausti už tai, kad jis kovojo su politiškai korumpuota sistema. Ji taip pat tvirtina, kad Lietuvoje yra pedofilų tinklas, kurio auka tapo ir jos dukterėčia, ir kad pedofilai Lietuvoje yra susiję su pedofilijos skandalu Latvijoje, kuris prasidėjo 2000 m.

Venckienė bijo, kad bus nužudyta, nes buvo nužudytas jos brolis ir daug kitų žmonių.

Advokatas Spewack taip pat nurodo, kad tokiam terminui, kaip „barbariškos procedūros ir bausmės“ (“atrocious procedures and punishments.”) nėra apibrėžimo.

Todėl pareiškėja teigia, kad visos šios paminėtos aplinkybės  JAV vyriausybei turėtų būti patvirtinimas, jog negalima perduoti Neringos Venckienės šaliai, kuri taip elgiasi su žmonėmis, t.y. naudoja „barbariškus metodus ir bausmes“.

„Mes negalime užsimerkti ir nematyti, kas bus toliau su Neringa Venckiene, – teigia advokatas. Jis lygina kitus ekstradicijos atvejus, ir sako, kad „turi būti pasverta, ar ekstradicija nebus fundamentaliai neteisinga“.

Ką patyrė Neringa Venckienė ir ką ji patirs ateityje Lietuvoje, yra priešinga JAV teismų sistemos sąžiningumui ir pažeidžia pagrindinius sąžiningo teismo principus.

Venckienė pripažįsta, kad JAV Valstybės sekretorius sprendžia, ar ekstradiciją prašanti šalis atitinka bent minimalius Jungtinėse Amerikos Valstijose keliamus standartus, tačiau jo sprendimas nėra galutinis.

Turi būti bent viešas posėdis, kuris nuspręstų, ar Lietuva atitinka minimalius JAV keliamus reikalavimus, nes kitose bylose JAV Teismas pasisakė, kad „labiau tikėtina, nei netikėtina, kad prašanti šalis elgsis su asmeniu necivilizuotai“.

JAV Vyriausybė teigia, kad pareiškėja nepateikia naujų faktų, kurie pagrįstų, kad jai pateikti politiniai kaltinimai.

Tačiau kitoje byloje teismas nusprendė, kad reikia žiūrėti, ar tuo metu šalyje vyko sukilimas ar kiti smurtiniai politiniai neramumai.

Neringa Venckienė sako, kad ji dalyvavo šiame politiniame sukilime prieš Lietuvos korumpuotą teisinę ir politinę sistemą dėl to, kad buvo išprievartauta jos dukterėčia ir nužudytas brolis.

Ji sukūrė politinę partiją, kuri bandė pradėti minėtų įvykių tyrimą.

86-ą kartą minime gegužės 17-ąją, skaičiuodami mėnesius, kada bus atšauktas žiaurus neteisingumas, įvykdytas 2012 metais Garliavoje. :: 2019/07/17

Jau 86-eri mėnesiai praėjo nuo oficialios, valdiškos Lietuvos padarytos skriaudos prieš 8-erių metų mergaitę Deimantę Kedytę. Skriauda tuomet, 2012-ųjų gegužės 17-osios rytą, Garliavoje buvo įvykdyta ir prieš kelias dešimtis niekuo nekaltų žmonių, kurie iki šiol tampomi po teismus ir nėra reabilituoti. Todėl laukiame naujojo Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos konkrečios reakcijos.

2012 05 17 Valiusaicio paskutinioji su z

Prezidentė Dalia Grybauskaitė šiandien, liepos 12 d., nueina į istoriją neatsakiusi į klausimą. :: 2019/07/12

Prezidentė Dalia Grybauskaitė šiandien nueina į istoriją neatsakiusi į klausimą Laisvės premijos laureatei sesei vienuolei Nijolei Sadūnaitei. Disidentė Nijolė Sadūnaitė iš LR Seimo tribūnos 2018 m. sausio 13 d. klausė Prezidentės D. Grybauskatės, LR Premjero S. Skvernelio ir LR Seimo pirmininko V. Pranckiečio:

„Šiandieną, sausio 13-ą, Laisvės gynėjų ir Laisvės premijos įteikimo dieną, man nėra nieko svarbiau, kaip sužinoti atsakymą į ne vienerius metus mano širdį, ir ne tik mano širdį, draskantį neatsakytą ir nuo visuomenės visomis valstybės išgalėmis slepiamą klausimą.

Todėl stovėdama šioje aukštoje Seimo tribūnoje pirmą kartą ir paskutinį gyvenime, tiesiogiai kreipiuosi į jus, pirmuosius valstybės asmenis. Ponia Prezidente, Pone Premjere, [už mano nugaros] Pone Seimo Pirmininke, ir prašau jūsų iki vasario 16-os, Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo dienos, man ir visuomenei viešai asmeniškai atsakyti bei pateikti neginčijamus įrodymus, kad mūsų visų taip labai mylėta ir daug mėnesių sergėta Deimantė Kedytė, kuriai už mėnesio, vasario 19-ą, sukaks 14 metų, yra gyva ir sveika.
O jei ji jūsų valia ir valstybės vardu 2012 m. gegužės septynioliktą dieną atplėšta nuo artimųjų ir apsiimta saugoti… Saugok Viešpatie, net liežuvis neapsiverčia tai ištarti, galimai yra mirusi, nužudyta, prašau tai nedelsiant viešai pripažinti ir prisiimti atsakomybę, bet svarbiausia, jei tai nėra vien iš nežinios kilę besisielojančių žmonių įtarimai, ir tokia baisi nelaimė iš tikrųjų atsitiko, pasakyti, kur yra mergaitės kapelis.
Kad mes galėtume visi ją mylėjusieji, kartu su Deimantėlės seneliais, iki šiol persekiojamais, po devynias bylas, kitais artimaisiais, mergaitės užtarėjais ir laisvės bendraminčiais aplankyti, padėti gėlių, nusilenkti, kartu pasimelsti, apraudoti ir atsiprašyti, kad nesugebėjome tavęs, Deimantėle, išsaugoti.
Dieve, mums atleisk.”
Tai labai sunkias pasekmes lemsiantis jai pačiai ponios Dalios Grybauskaitės pasirinkimas. Čia nieko naujo po saule. Tokie jau yra tie dvasiniai dėsniai. Gaila, kad žmogus pasirenka sau sunkesnį atgailos kelią, nei žmogui siūlė pats Dievas. Per Jo žmones.

 

Laisvės premijos laureatės s.Nijolės Sadūnaitės kalba LR Seime 2018 m. sausio 13 d.

 

Visa kalba:

Sadunaites-foto-buciuojant-Sv-Rasta-2

Irena Vasinauskaitė. Garliavos epopėja tęsiasi [4] :: 2019/07/08

I Vasinauskaite 2tiesos.lt

Pirmąją dalį – „Šiaulių Apygardos teisme paskelbtas nuosprendis pilietiškiems Garliavos mergaitės gynėjams: kas jį surašė?” – skaitykite ČIA, antrąją – „Nuteisti negalima išteisinti…” – ČIA, trečiąją dalį – „Aukščiausios prabos teisėsaugos cinizmas” – ČIA.

Šiaulių Apygardos teismas vadinamosios Garliavos organizuotos grupės byloje savo nuosprendžiu tarsi patvirtino ikiteisminio tyrimo fantazijas: neva organizuota pasipriešinimo stovykla Klonio gatvėje „veikė” ir jai „vadovavo” moterys – Audronė Skučienė bei „asmuo N.V.”, kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas. Kiti šeši nuteistieji, tos „organizuotos grupės” nariai, neva klusniai vykdė vadovaujančių asmenų nurodymus. Jeigu Garliavos įvykių piko metu pati nebūčiau ten buvusi, gal ir aš tikėčiau teisėsaugos pasakėlėmis. Bet aš ten buvau… Ir didžiojoje dalyje Šiaulių Apygardos teismo posėdžių lankiausi, liudytojų parodymus girdėjau, kaltinamųjų bei jų advokatų ginamąsias kalbas išklausiau.

Diskusijos socialiniuose tinkluose bei telefoniniai plepalai – kiečiausias įrodymas?

Ikiteisminio tyrimo objektu, be to, kas išvardinta įžangoje, tapo ir žiniasklaidos aptarinėjimai, ir, pasak liudininko Sigito Martinavičiaus, Klonio gatvėje sklandę budėjusiųjų plepalai bei gandai. Regis vėliau visa tokia „faktinė medžiaga” šios bylos rezgimo procese tapo „neginčijamais įrodymais”, kuriais vadovaujantis sudarkyti ir toliau griaunami pilietiškų žmonių gyvenimai. Vieša žiniasklaidos, socialinių tinklų informacija, sklandę gandai ir masiniai to aptarinėjimai [facebooke ar telefoniniuose pokalbiuose] tyrėjų meistriškai buvo „sudėlioti” į klausimus ikiteisminio tyrimo liudytojams. Taip buvo suformuota liudytojų teikiamos informacijos „kryptis”, prasidedanti apklausos protokoluose įrašytais magiškais žodžiais „man yra žinoma”. Sąmoningai ar dėl išsaugotų prosovietinių pareigūnų darbo tradicijų, liudytojų nebuvo paklausta „O iš kur tu žinai: girdėjai, matei, dalyvavai ar pan.?” Šiaulių Apygardos teismas nepasivargino bent matematiškai paskaičiuoti, kiek ikiteisminiame tyrime tokių duotų parodymų teisme buvo paneigta, atsisakyta ir pan.

Renaldas Ščiglinskas savo kaltinimus „susiformavo” pats?

Susipažinusi su man pasiekiama šios bylos medžiaga supratau dar vieną dalyką – Garliavos mergaitės ginti rinkosi neįtikėtino nuoširdumo žmonės. Tarkime, Renaldas Ščiglinskas nuolat savo iniciatyva filmavo įvykius Klonio gatvėje, juos viešino, kartais šio vyro turima medžiaga naudojosi didžioji žiniasklaida, socialinių tinklų dalyviai. Tačiau tyrėjai, vėliau surinkę jo įrangą, „sukūrė“ baisų nusikaltėlį. Iš esmės pilietiškas asmuo viešino savo pastebėjimus, nieko neslėpė, negudravo, neklastojo ir „surinko įrodymus prieš save”… Taip buvo sužlugdytas R. Ščiglinsko verslas, nes be kompiuteriuose buvusios darbinės medžiagos jo įmonė ilgai negalėjo vykdyti jokios veiklos.

Taigi, faktiškai kaltinimus susiformavęs pats ir juos tarsi „ant lėkštutės” pateikęs tyrėjams, R.Ščiglinskas Šiaulių Apygardos teismo buvo pripažintas kaltu ir nuteistas:

„pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d. ir 167 str. 1 d. – 80 MGL [3012, 80 Eur] bauda,
Pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d. ir 168 str.1 d. – 90 MGL [3389,40 Eur] bauda.
Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu jas iš dalies sudedant ir paskirti galutinę bausmę – 100 MGL [3766 Eur] baudą.
Renaldą Ščiglinską pagal Lietuvos Respublikos BK 122 str. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.”

Taigi, R.Ščiglinskas už pilietinį aktyvumą bei neabejingumą nubaustas, nes neva rinko ir paviešino informaciją apie privatų asmens gyvenimą, veikdamas moterų suburtoje „organizuotoje grupėje”, apie kurios buvimą teisme įrodymų nepateikta. Priešingai, teisme liudiję asmenys mažne vieningai tvirtino, kad Garliavos įvykių piko metu jokios organizuotos grupės ten nebuvo.

Aktyvų kaunietį turėtų paguosti tik tai, kad jis nesikėsino sugriauti Nepriklausomos Lietuvos pamatus, nes ikiteisminio tyrimo jam mesti kaltinimai, neva jis kvietė „viešais raginimais smurtu pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą”, net Šiaulių Apygardos teismo teisėjams pasirodė neturintys pagrindo.

Andrejus Lobovas sistemai naudingesnis izoliuotas ar „apribotas”?

Ne vienas Šiaulių Apygardos teisme liudijęs asmuo sakė, kad A.Lobovą pažįsta kaip garsiai rėkiantį, tačiau išrėktų veiksmų nesiimantį žmogų. Tiesa, kovodamas prieš vaikų skiepus ar už blaivią Lietuvą jis kartais savo žodžius iliustruoja konkrečiais veiksmais. Tarkime, nuplėšia vyras svaigalų reklamą ir ją sugadina ar taip puola gelbėti skiepų bijančio vaiko, kad įkliūna teisėsaugai ir gauna eilinį teistumą. Todėl Šiaulių Apygardos teismo nuosprendis tarsi patvirtino jau susiklosčiusią teismų praktiką – A.Lobovas „naudingesnis” sistemai izoliuotas ar turintis šiek tiek apribotą veikimo laisvę:

„Andrejų Lobovą pripažinti kaltu padarius nusilstamas veikas, ir nuteisti:
pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3. Ir 167 str. 1 d. – laisvės apribojimu atėmimu 1 metams 3 mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1d. – laisvės apribojimu 1 metams.
Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu jas iš dalies sudedant ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 metams 6 mėnesiams.
Andrejų Lobovą pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3d ir 168 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Andrejų Lobovą pagal Lietuvos Respublikos BK 122 str. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.”

Ilgai galvojau, kaip trumpai apibūdinti R.Lobovo „bausmę”: irgi dalyvavo nežinia ar buvusioje moterų suburtoje grupėje, kurios bent įrodymų užuomazgos byloje nerasta? Rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą? Bet išteisintas už tos informacijos skleidimą ar panaudojimą? Tai, ką, negi toje organizuotoje grupėje A. Lobovas turėjo privačių interesų ir rinko informaciją sau asmeniškai? Jo linkėjimai pareigūnei saldaus miego ir nepaskęsti balutėje – greičiau prevencija negu grasinimas, tačiau verkiant reikėjo teisėsaugai tą nenuoramą A. Lobovą apriboti ar izoliuoti. Kitaip veltui baudimai – pinigų neturi, o baudų, kitose bylose ir taip jau daug priskirta, bet… nesumokėta. Be to, apribojus laisvę triukšmingas vyras neturės galimybių ieškoti mergaitės Deimantės, kad DNR testu įsitikintų ir kitiems įrodytų, kad galimai tai jo dukra pradanginta.

Pasisekė A.Lobovui, kad jis išteisintas dėl kaltinimo pasikėsinus „smurtu pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą”. Žmogui rusiška pavarde tokio kaltinimo patvirtinimas suponuotų bendradarbiavimą kone su pačiu V. Putinu…

Keturiems nuteistiesiems bausmės – vienodos, baudos – pagal turtinę padėtį?

Gediminas Aidukas, Darius Kaminickas, Gintaras Banaitis ir Violeta Banaitienė Šiaulių Apygardos teismo yra pripažinti kaltais dalyvavę A. Skučienės nežinia kaip, kur ir kada suburtoje kažkokioje grupėje bei rinkę informaciją apie asmens privatų gyvenimą [Lietuvos Respublikos BK 167str. 1d.] ir nežinia, kur tą informaciją dėjo ir kam ji buvo reikalinga ar naudinga.

Tačiau piniginės baudos 90 jau diferencijuotos: G. Aidukas ir D. Kaminickas turės sumokėti po 80 MGL [3012,80 Eur], o vieni iš turtingesnių kaltinamųjų – Violeta ir Gintaras Banaičiai – atitinkamai turėtų sumokėti 90 MGL [3389,40 Eur] ir 100 MGL [3766 eur].

Beje, D. Kaminickas už mažne analogiškus kaltinimus ir Kaišiadorių teismo sprendimą jau yra išteisintas Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo.

Ir šį Šiaulių Apygardos teismo nuosprendį aukštesnės instancijos teismui žadėjo skųsti visi nuteistieji. Tad laukime tęsinio.

Ir dar – kad N. Venckienę ginantiems JAV kongresmenams būtų pateikta objektyvi informacija, Šiaulių teismo nuosprendis [visa apimtimi, t.y. ir su visomis gėdingomis klaidomis] yra išverstas į anglų kalbą ir stebina kitų valstybių teisininkus.

Taigi dar ne pabaiga.

Iš tiesos.lt

Valstybė – tai mes, Lietuvos žmonės. Su Valstybės diena! Brangieji. :: 2019/07/06

Musu veliava

Valstybė – tai jūs, Lietuvos žmonės, padedantys kitam varge. Su Valstybės diena!Su mūsų ir jūsų diena,  Brangieji! 

Kai esi jautrus kitam – esi žmogus.

Dėl prašymo skirti pajamų mokesčio dalį pateikimo būdo. :: 2019/07/05

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau — VMI prie FM) parengė projektą, pagal kurį už 2019 m. ir vėlesnius mokestinius laikotarpius prašymą pervesti pajamų mokesčio dalį paramos gavėjams (vienetams ir (ar) meno kūrėjams, turintiems teisę gauti paramą), profesinėms sąjungoms arba profesinių sąjungų susivienijimams bei politinėms partijoms (toliau — Prašymą) bus galima pildyti tik elektroniniu būdu per VMI prie FM elektroninio deklaravimo sistemą, o popieriniai Prašymai atsiųsti paštu ar pateikti tiesiogiai mokesčių administratoriui nebus nagrinėjami.

Projektas šiuo metu pateiktas derinimui visuomenei Teisės aktų informacinėje sistemoje adresu

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/859b7ea0931411e98a8298567570d639?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=9dc46efd-42be-4251-9bbd-c23e65e642d2.

VMI prie FM kviečia pastabas ir pasiūlymus dėl projekto pateikti iki liepos 5 d.

Valstybinė mokesčių inspekcija

„Drarbininkų balsas” – 2019 m. birželio numeris – apie Deimantę Kedytę. :: 2019/07/05

Download (PDF, Unknown)

DARBININKŲ BALSAS – 2019 m. birželio numeris.

„2019 metų birželio 17-ąją atėjome paskutinįjį kartą priminti postą paliekančiai prezidentei, kad neužmiršome valstybės veidą sutepusio veiksmo. Kad istorija, virtusi neužgyjančia piktžaizde, nepamiršta.
Net septynerius metus buvo atkakliai belstasi į aukščiausios valdžios sąžinę. Visi mūsų laiškai ir prašymai skriejo tarytum į tuštumą. Šūsnys valdiškų atsirašinėjimo tekstų nieko neįtikino. Į klausimus taip ir liko neatsakyta.
Belieka tik viltis, jog išrinktajam Prezidentui užteks drąsos ir ryžto nurodyti iš esmės peržiūrėti visuomenę sukrėtusių įvykių bylas ir pareikalauti neginčijamų įrodymų, kad pagrobtoji Deimantė Kedytė yra gyva ir sveika. O jeigu ne… Negi mes ir toliau murkdysimės niekšybių ir melo pelkėje? – rašoma leidinyje