Praėjo 88-eri mėnesiai po nežmonių smurto prieš žmones 2012-ųjų gegužės 17 d. Garliavoje. :: 2019/09/17

2012-05-17

„Žmonės Jūs, ar ne žmonės?!” – šitoks anų, 2012-ųjų pavasario paskutinis aštuoniametės Deimantės Kedytės klyksmas skamba atmintyje. Taip Ji šaukė Lietuvos policijos pareigūnams, kurie pasijuokė iš jos vaikiško prašymo palikti mylimą dieduką gimtųjų namų kambaryje. Bet akmeniniai Lietuvos policininkai nesudrebėjo nuo vaikiško riksmo ir išplėšė iš anūkės akivaizdos ne tik dieduką, bet išnešė ir suėmė močiutę, atlaužė nuo Deimantėlės kaklo rankas tetai Neringai, ant kurios kelių, virpėdama iš siaubo dėl milžiniško grobuonių skaičiaus, Deimantė Kedytė sėdėjo. Paskutinį kart.

Junginėse Valstijose nuo 2018 m. vasario 22 d. jau daugiau kaip pusantrų metų be kaltės kalinama Neringa Venckienė, iki paskutiniųjų nuo smurto ir prievartos gynusi savo nužudyto brolio dukrą Deimantę, iki šiol patiria 2012-ųjų pavasario Garliavoje įvykdyto klaninės Lietuvos nusikaltimo prieš žmoniškumą pasekmes.

Jei Jungtinės Valstijos išduos nekaltą asmenį mūsų Lietuvos institucijoms, kurios turi tik vieną tikslą – žūt būt nuslėpti nusikaltimo prieš Deimantę Kedytę padarinius – tuomet Jungtinės Valstijos pasielgs lygiai taip pat, kaip tai jau padarė 1970-metais, kai Sovietų sąjungos susidorojimui atidavė lietuvį, civilinio laivo jūreivį Simą Kudirką (skaitykite čia), kurio istorija akivaizdžiai liudija, kaip veikia  vienos valstybės melagingas kaltinimas asmeniui, prašant jį išduoti, ir kas keičiasi pasaulyje, kai laisva šalis išduoda absoliučiai nekaltą žmogų siaubingam užsakovų susidorojimui.

Mes nepamiršome! Mes nieko nepamiršome. Ir liksime tie, kurie priminsime. Niekas savaime nepraeina!

N. Venckienės advokato skundas JAV Aukščiausiam teismui : „Tai politinė byla”, G.Nausėdai liepta tylėti. :: 2019/09/16

Cikaga1laisvaslaikrastis.lt

Cikagos-TV-Neringai-paremti su z

 

Nerigos Venckienės advokatas Mike Monico pateikė skundą JAV Aukščiausiam teismui dėl N.Venckienės ekstradicijos. Nors neaišku, ar minėtas skundas apskritai bus priimtas nagrinėti, tačiau N.Venckienės advokatai atkakliai įrodinėja „Tai politinė byla, kuri slepia pačią baisiausią korupcijos istoriją Rytų Europoje” – sako advokatas.
Pateikiame šios skundo trumpą vertimą į lietuvių kalbą.

Apeliantė Neringa Venckienė per savo advokatus MONICO & SPEVACK prašo teismo sustabdyti ekstradicijos procesą, kad būtų galima parengti skundą (Writ of Certiorari) iki rugsėjo 5 d.

Kad pagrįsti savo skundą, apeliantai nurodo:

Lietuvos respublika paprašė išduoti Neringą Venckienė į Lietuva, kuri ji būtų teisiama už kriminalinius nusikaltimus. Teisėjas Daniel Martin patenkino šį prašymą ir JAV valstybės sekretorius patvirtino šį sprendimą. Venskienė pateikė skundą, nurodydama, kad jos politinio prieglobsčio prašymas dar nėra išnagrinėtas, Atstovų rūmuose pateiktas įstatymo projektas dėl jos ekstradicijos. Apygardos teismas atmetė jos skundą ir prašymą pasilikti JAV.
Kai apygardos teismas atmetė jos skundą, Venckienė pateikė prašymą pateikti skundą JAV Aukščiausiam teismui, ir suteikti jai laiko pateikti šį skundą.
Pagal Aukščiausiojo teismo taisykles, apeliantas turi 90 dienų pateikti skundą. Šis terminas baigiasi spalio 14 d., todėl ji vis dar turi nemažai laiko pateikti skundą. Tačiau jeigu byloje atsakovas yra JAV, tai skundas gali būti pateiktas per 45 dienas. Praktika reikalauja, kad apeliantas pateiktų svarius argumentus, kad jis nebūtų deportuotas. Toks terminas – svarūs argumentai – reikalauja, kad bent keturi teismo teisėjai balsuotų už tai, kad byla būtų nagrinėjama aukščiausiame teisme, arba bent penki – kad balsuotų už tai, kad būtų panaikinti ankstesni teismų sprendimai.
ARGUMENTAI

Venckienė įrodinėja, kad yra svarūs argumentai jai pasilikti – jeigu deportuota į Lietuvą, ji bijosi, kad su ja bus nesąžiningai elgiamasi, taip pat nurodo, kad JAV ir Lietuvos ekstradicijos sutartyje numatoma išimtis taip vadinamiems „politiniams nusikaltimams”.

Principinis dalykas yra taip vadinami „politiniai nusikaltimai”, nes būtent tokiems nusikaltimams taikomos išimtys ekstradicijos sutartyse, kaip ir šioj sutartyje. Aukščiausias teismas smulkiai nepaaiškino, ką reiškia „politiniai nusikaltimai”. Apeliaciniai ir apygardos teismai pripažįsta dvi kategorijas „politinių nusikaltimų” – „grynus” ir „susijusius”. Gryni politiniai nusikaltimai yra apibrėžiami kaip išdavystė, šnipinėjimas, raginimas sukilti prieš valdžią. Susiję politiniai nusikaltimai apibrėžiami kaip smurtiniai politiniai neramumai arba sukilimai. Apeliacinis teismas nurodė, kad smurtiniai politiniai neramumai yra „karas, revoliucija arba maištas”.

Ir net jeigu karas, revoliucija arba maištas yra tie dalykai, kurie apibrėžiami kaip giminingi politiniams nusikaltimams, tai neaišku, ar minėti įvykiai patenka į tokį apibrėžimą. Venckienė skunde prašys teismo peržiūrėti teismo sprendimą, kuris apriboja terminą “politiniai nusikaltimai” iki revoliucijų, maištų ar panašių politinių neramumų. Turint omenyje, kad pasaulyje vyksta teroro aktai, Venckienė įrodinėja, kad laikas dabar netinkamas spręsti šiuos klausimus,, tačiau apibūdinimas, kas yra “politinis nusikaltimas” turės būti ateityje dar kartą peržiūrėtas.

Venckienė taip pat kelia klausimą apie skirtingus teismų sprendimus bylose In re Burt, 737 F.2d 1466 (7th Cir. 1984) ir aukščiausiojo teismo nuomonėje dėl bylos Munaf v. Green, 553 U.S. 674 (2008).
Jeigu Burt byloje teismas patvirtino valstybės sekretoriaus sprendimą, tai Muna byloje atsisakė patenkinti ekstradicijos prašymą, pažymėdami, kad tai sukeltų svarbų humanitarinį rūpestį.
Venckienė tikisi, kad Aukščiausias teismas sutiks, kad „barbariškos sąlygos ir bausmės” (atrocious conditions and punishments) bus išlyga atmesti jos ekstradicijos prašymą.

Iš laisvaslaikrastis.lt

„Drarbininkų balsas” – 2019 m. rugsėjo numeris. „Laisvę Neringai Venckienei!” :: 2019/09/02

Iš Klaipėdos m. informacinio leidinio „Darbininkų balsas”

Download (PDF, Unknown)

Autrorė Virginija Jurgilevičienė

2012 m. gegužės 17 d. 6 val. ryto įvykdytas nusikaltimas Garliavoje, privačiame kieme, valdžiai smurtaujant prieš Kedžių šeimą, pagrobiant Deimantę iš jos senelių namų neturės senaties termino.
Lietuvos valdžia baudžiamomis
bylomis nori nusivalyti nuo savęs pedofilijos dėmę, atseit, žmonės „suklydo.”
Deja, Lietuvos piliečiai, stebėdami teisėsaugos klastuojamas bylas neklydo ir mano, kad šalyje valdžią į savo rankas yra perėmusi valdžioje esanti nusikalstama struktūra – pedofilų klanas.
Lietuvos valdžia, įklimpusi į pedofilijos skandalą, griebiasi paskutinės priemonės. Tai siekti teisėjos Neringos Venckienės susigrąžinimo iš Jungtinių Amerikos Valstijų.
Parsivežus garliaviškę, vyks susidorojimas su moterimi, nes ji yra tapusi kovos su pedofilija vėliava, neleidžianti „numarinti” vaikų tvirkinimo Lietuvoje temos. Laikraščio „Lietuvos rytas” žurnalistė Asta Kuznecovaitė jau iš anksto skalija, kad pedofilijos liudininkė Deimantė „apkalbės” Neringą Venckienę.
Atseit, byloje Deimantė, kaip liudininkė, liudys, jog pedofilijos nebuvo. Šios bylos tikslas pranešti tautai žinią, kad „mergaitė gyva.” Atseit, taip bus atsakyta į vienuolės Nijolės Sadūnaitės, Laisvės premijos laureatės klausimą Lietuvos valdžiai: „ Todėl klausiu jūsų: ar Deimantės Kedytės likimas nėra priverstinis dingimas? Ar negalima laikyti mergaitės priverstinai dingusia, jei ją viešai ir brutaliai paėmė valstybės pa-reigūnai ir apie ją jau penkerius su puse metų visuomenė neturi visiškai jokių žinių, net nežino, ar tas nežinia kur esantis asmuo – Deimantė Kedytė – yra gyva? Atsakykite, prašau, ar Lietuva laikėsi, nepažeidė šios tarptautinės konvencijos? Jei taip, tai kas rūpinasi ir gali atsakyti, ar Deimantė Kedytė nėra pradanginta? O geras Dieve!”. Kitaip tariant, Lietuvos piliečiams pateikiama informacija, jog „mes, esantys valdžioje pedofilijos gynėjai, laimėsime kovą prieš Neringą Venckienę”. Todėl klaipėdiečiai į Atgimimo aikštę rugpjūčio 17 d. 87 kartą atėjo su plakatu „Laisvę Neringai Venckienei – kovotojai prieš pedofiliją!”.
Ateisime ir rugsėjo 17 d., 12:00 val., nes tokių patyčių, tokio tautos mulkinimo masto negalima nutylėti, negalima su tokiu valdžios melu taikstytis.

Venckienės sūnus – apie pražilusią mamą, uždarytą verslą ir teisingumą: tyliai ir ramiai tikrai niekas jos nenuteis. :: 2019/08/25

delfi.lt

Karolis-2018-03-06-1Prieš pusantrų metų Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) sulaikius buvusią teisėją Neringą Venckienę pasklido žinia, kad už Atlanto ji su sūnumi gyveno visiškai nesislapstydama. Per penkerius metus ji jau buvo spėjusi įsigyti nuosavą namą ir įkurti verslą. Su DELFI bendravęs N. Venckienės sūnus Karolis Venckus atskleidė, kaip pasikeitė jų šeimos gyvenimas pastaruoju laikotarpiu.

Ilgaplaukė floristė – taip prieš pusantrų metų žiniasklaidoje buvo apibūdinama N. Venckienė. Tai, kad buvusi teisėja šiuo metu nešioja gerokai ilgesnius plaukus patvirtino ir jos sūnus, tiesa, jo teigimu, plaukai ne tik gerokai ilgesni, bet ir visiškai žili. „Ilgoki jos plaukai, ilgesni nei tie, kuriais prisimena mano mamą, kurie užfiksuoti nuotraukose, – tvirtino K. Venckus. – Jos plaukai vis dar ilgi ir labai pražilę. Tai vienintelis pasikeitimas – plaukai.” Pokyčių per šiuos pusantrų metų įvyko ir šeimos versle. N. Venckienei atsidūrus už grotų, gėlių parduotuve ėmė rūpintis jos sūnus, kuriam tuo metu buvo vos aštuoniolika. Neseniai dvidešimtąjį gimtadienį atšventęs K. Venckus pasakoja, kad gėlių parduotuvę teko uždaryti, tad visas šeimos pajamas dabar sudaro jo uždarbis, kurį jis užsidirba išvežiodamas maistą.

„Turėjome gėlių parduotuvę, bet teko ją uždaryti, nes be mamos turėjome samdyti darbuotojų ir tiesiog nebebuvo prasmės ją laikyti”, – DELFI pasakojo K. Venckus.

Ypatinga apsauga garsėjančiame Čikagos kalėjime kalinčią N. Venckienę jos sūnus gali pamatyti tik kartą per dvi savaites. Skambučiai telefonu taip pat griežtai ribojami. „Yra pasimatymo kambarys, pasimatymas gal trukti maždaug penkias valandas”, – įvardijo K. Venckus.

Skaitykite daugiau: delfi.lt

LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTUI JE GITANUI NAUSĖDAI. VIEŠAS KREIPIMASIS. :: 2019/08/19

Kedziai1LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTUI JE GITANUI NAUSĖDAI

VIEŠAS KREIPIMASIS

Nuo Vytauto ir Laimutės Kedžių

Garliava, Teleičių kaimas, Klonio g.

2019-08-17

Gerb. Lietuvos Respublikos Prezidente,

matydami Jūsų neabejingumą nuskriaustiems žmonėms ir kilnų norą jiems padėti, mes, Vytautas ir Laimutė Kedžiai, kreipiamės į Jus su viešu prašymu, norėdami tik vieno – PADĖKITE.

Šiandien, 2019 metų rugpjūčio 17 dieną, sukaks 87-as mėnuo, kai mūsų gyvenimas sustojo ir pasisuko neįtikėtina linkme. Visą gyvenimą buvome ir esame dori, teisingi ir sąžiningi žmonės. Visą gyvenimą sunkiai dirbome, dora, teisingumas ir moralė nuolat buvo mūsų šeimos kertinis akmuo. Tačiau, nepaisant to, šiandien esame nuskriausti. Labai nuskriausti – ilgus metus mes buvome lėtai, kankinančiai ir sekinančiai persekiojami mūsų valstybės teisėsaugos institucijų, kol galų gale buvome paversti daug kartų teistais „nusikaltėliais” už sunkiai protu suvokiamus „nusikaltimus”.

Buvome nuteisti tik todėl, kad kantriai ieškojome teisingumo ir stengėmės apsaugoti, apginti savo anūkę Deimantę Kedytę. Mūsų mylima anūkė 2012 m. gegužės 17 dieną buvo smurtu išplėšta iš savo gimtų namų ir, klykianti iš nevilties, atiduota motinai, kurią, kaip ir jos įtakingus draugus, pati mergaitė kaltino sunkiais nusikaltimais. Mūsų sūnus Drąsius – nužudytas. Mūsų dukra Neringa Venckienė, buvusi teisėja ir Seimo narė, kuria pasitikėjimą išreiškė šimtai tūkstančių piliečių, išrinkdami ją į Seimą, šiandien LR teisėsaugos prašymu yra kalinama svetimoje šalyje, nes iš savo Tėvynės buvo priversta bėgti dėl neadekvataus teisėsaugos institucijų persekiojimo bei iškilusio realaus pavojaus jai ir jos sūnui, mūsų anūkui. Praradome viską, ką turėjom brangiausio.

N.Venckienei, dar būnant Lietuvoje, ne vieną kartą buvo grasinama susidorojimu ir net realiai pasikėsinta į jos gyvybę, atsukant automobilio rato varžtus. Tačiau teisėsaugai tai pasirodė visai nereikšmingi faktai. Negana to, valstybės apsauga buvo paskirta ne žmogui, kuriam gresia realus pavojus, o dukrelės kaltinamai motinai. Dabar gi, praleidusi pusantrų metų Jungtinių Amerikos Valstijų kalėjime dėl Lietuvos prokuratūros kaltinimų, N.Venckienė grąžinama atgal į Tėvynę – ta dingstimi, kad ji savo teises galės apsiginti ir čia. Tačiau kaip apsiginti šalyje, kurioje teisėjai jau areštuojami net ne po vieną, o po kelis, kartu su jiems, kaip įtariama, kyšius nešusiais advokatais? O valstybės užtarimo, tiesos ir teisingumo ieškoję žmonės, buvo patys paversti nusikaltėliais – taip nutiko mūsų šeimos nariams ir tiems neabejingiems žmonėms, kurie mus palaikė. Tai baisus teisingumo pažeminimas – atgręžti įstatymo galią prieš tuos, kurie ieško teisybės, kurie neužsimerkia prieš kitą žmogų užklupusią bėdą, ir tuo pat metu palikti nenubaustas tikruosius kaltinininkus.

Per tuos septynerius metus, mes, daug skausmo ir vargo patyrę žmonės, labai nusivylėme Lietuvos teismais bei prokurorų veikla. Visose su mūsų anūkės likimu susijusiose bylose šmėžuoja tų pačių teisėjų, prokurorų, tyrėjų pavardės. Sutapimas? Esame tikri, kad ne. Mūsų valstybė vis dar gyvena „telefoninės teisės“ sąlygomis, o mes esame bejėgiai tam pasipriešinti. Juk Jūs turbūt suprantate, kad mes niekuomet nerašytume šio Kreipimosi, jei būtų bent mažytis pagrindas tam, kuo esame kaltinami – lygiai kaip mūsų dukra Neringa ir sūnus Drąsius niekuomet nebūtų rašę šimtų pareiškimų ir skundų į įvairias institucijas, jei patys būtų buvę nors kiek kalti. Jei žmogus yra įpratęs negerbti įstatymų, jis niekada nežengs teisiniu keliu, o problemas spręs kitokiais būdais. Mūsų šeimos nuoseklus siekis pasiekti teisingumą teisinėmis priemonėmis, neprivertė atsikvošėti teisėjų ir prokurorų, kurie nutarė, kad mūsų sūnus tyčia išsigalvojo pedofiliją ir dėl to dar ir nušovė du žmones. Ar įmanoma įsivaizduoti didesnį absurdą – kad žmogus griautų savo gyvenimą dėl paties tyčia prasimanytų dalykų? Atrodytų, sveiko proto žmogui tai net negalėtų ateiti į galvą, bet Lietuvoje šis absurdas jau yra pagrindinė ir teismų įteisinta versija.

Iki šiol liko daug neatsakytų klausimų. Kas atsakys į klausimą, kodėl pedofilijos faktas nebuvo tiesiogiai nagrinėjamas tam skirtame procese, kviečiantis visas suinteresuotas puses, jų liudytojus, ekspertus, o buvo gudragalviškai atmestas visiškai kitoje byloje, nagrinėjusioje pomirtinės garbės klausimą? Sako, kaltinamasis žuvo, todėl vaiko tvirkinimo byla buvo nutraukta. Tai kodėl ją vistiek nagrinėjo? Ir priėmė sprendimą, remdamiesi vien subjektyvia teisėjo A.C. nuomone apie vaizdajuostę ir neva „ištrintą“ mūsų anūkės atmintį? Mes, jos seneliai, už šito matome nesąžiningumą ir teisėsaugos manipuliavimą procesinėmis teisėmis. Tik be mūsų tai, deja, niekam nerūpi. Ir tai, deja, tik vienas iš daugelio nesusipratimų visoje mums, mūsų artimiesiems ir mus palaikusiems žmonėms mestų kaltinimų virtinėje.

Ir vis dėlto, nors ir apkaltinti, be kaltės nuteisti, nors ir viešai pažeminti visuomenės akyse, mes vis dar neprarandame paskutinės vilties kibirkštėlės, be kurios nebūtų įmanoma gyventi toliau. Mes vis dar tikime, kad sąžinė, moralė, teisingumas, gėris mūsų Tėvynėje nėra sunaikinti galutinai. Ir kad joje, tarp aukštų pareigūnų, yra ir sąžiningų bei teisingų žmonių, kurių pastangomis teisingumas anksčiau ar vėliau triumfuos.

Todėl, stengdamiesi neprarasti vilties ir giliai išgyvendami dėl savo dukters saugumo, Jūsų, kaip valstybės vadovo ir mūsų teisių garanto, prašome:

- Pasirūpinti, kad mūsų dukra Neringai Venckienei būtų visiškai užtikrintas jos saugumas tiek kelionės į Lietuvą, tiek ir buvimo Tėvynėje metu. Mes ir taip jau netekome tiek, kad galėtume ištverti dar ir antrojo vaiko netektį.

- Numanydami, koks pavojus mūsų dukros gyvybei gali kilti laisvės apribojimo vietose, ypač prašome Jūsų pasinaudoti savo galiomis tam, kad jai nebūtų taikoma kardomoji priemonė – sulaikymas. Manome, kad jos asmens dokumentų poėmis šiuo atveju būtų pakankamas žingsnis, užtikrinantis jos buvimą Lietuvoje ir bendradarbiavimą su šalies teisėsaugos institucijomis.

- Prašome garantuoti N. Venckienei jos konstitucinę teisę į bešališką ir teisingą teismą. Šito prašydami, mes nesiekiame jokių privilegijų – mes tik norime, kad mūsų dukra būtų teisiama pagal civilizuotam pasauliui būdingas taisykles, įtvirtintas Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje bei kituose tarptautinės teisės aktuose, kuriems yra pritarusi ir mūsų valstybė. Priminsime, kad ligi šiol Lietuvos teisėsaugos veiksmai tarptautinei teisei neretai prieštaravo (pvz., paskelbiant ją be teismo kalta, taikant jai dvigubus standartus, ir pan.). Tai mums ir kelia didžiulį susirūpinimą, kad viskas pasikartos ir vėl.

- Prašome Jus užtikrinti, kad, teisiant N. Venckienę, nebūtų manipuliuojama procesiniais veiksmais kurios nors iš proceso šalių naudai (kaip tai buvo daroma ligi šiol), kad nebūtų kviečiami tik vienai pusei parankūs liudytojai, nebūtų remiamasi tais iš jų, kurie vienose bylose apie tuos pačius įvykius liudijo viena, o kitose – jau ką kita, ir, kad nebūtų atliekami kiti su bešališko ir teisingo teismo principais nesuderinami veiksmai.

- Užtikrinti, kad mūsų dukrai N. Venckienei nebūtų primesti nauji kaltinimai, kurie nebuvo pateikti JAV ekstradicijos byloje. JAV teisėsauga atmetė daugybę Lietuvos pareigūnų N.Venckienei inkriminuotų kaltinimų: iš 32 Lietuvos prokurorų surašytų kaltinimų Jungtinių Valstijų prokurorai paliko vos 4. Tai liudija mūsų teisėsaugos nekompetenciją arba galimai pašalines įtakas, kurios ir lemia kaltinimų skaičiaus augimą. Net ir likę 4 kaltinimai taip pat yra abejotini, pavyzdžiui, vienas iš jų – pasipriešinimas policijos pareigūnui, tačiau su jį neva patvirtinančiu vaizdo įrašu visa apimtimi nebuvo leista susipažinti net Seimo nariams reikalaujant. Tai atskleidžia galimą dirbtinai kuriamų kaltinimų fabrikavimą.

- Prašome garantuoti, kad N. Venckienės teismo procesas (jei bus nuspręsta jį rengti) būtų viešas, atviras ir skaidrus ir kad jame galėtų dalyvauti visi to norintys. Taip pat prašome, kad visuomenė bei žiniasklaida galėtų stebėti teisėjų atrankos į šią bylą procesą.

- Ir paskutinis prašymas – labai norėtume su Jumis susitikti asmeniškai ir atsakyti į klausimus, kurie Jums galbūt iškils.

Dėkojame už Jūsų dėmesį, skirtą šiam raštui.

Pagarbiai  Laimutė Kedienė, Vytautas Kedys (more…)

87-ą kartą minime gegužės 17-ąją, skaičiuodami mėnesius, kai, suėmus 36 nekaltus žmones, buvo pagrobta Deimantė Kedytė. :: 2019/08/17

2012-05-17
87-ą kartą minimę 17-ą mėnesio dieną! 87-i mėnesiai, kai neteisybei ir melui nėra užkirstas kelias. Pagrobta 2012-aisiais gegužės 17 d. Deimantė Kedytė, 8-erių metų mergaitė, išdrįsusi kalbėti apie seksualinę skriaudą prieš ją. Įtakingas nusikaltimo pasaulis, pasitelkęs jėgą, pradangino šią mergaitę nežinioje. Aukščiausi Valstybės pareigūnai, egoistiškai susirūpinę tik savo karjeromis, tyli ir tyčiojasi iš kiekvieno, kas jiems užduoda klausimą „Ar dar gyva Deimantė?”

Tačiau ir toliau mes, geros valios žmonės, Deimantės gynėjai, visiems, nuskriaudusiems nekaltą Vaiką, visiems, tebeskriaudžiantiems nekaltus žmones,  kasdien užduosime tą patį klausimą „Ar dar gyva Deimantė?” Su tuo klausimu nusivesime kiekvieną, pravirkdžiusį šią Mergaitę ir į Dievo Teismą, kuriame nebebus vietos melo pergalei. Neatgailota nuodemė savaime neužsimiršta ir niekur nedingsta.

Neringa Venckienė : „Aš dėl nieko nesigailiu. Jaučiu, kad teisingumas nugalės” :: 2019/08/12

Karolis Venckus 2019 08 11Čikagos laikraštis „Northwest Herald” išspausdino didelį straipsnį apie Čikagos kalėjime ekstradicijos į Lietuvą laukiančią Neringą Venckienę. Straipsnis buvo pirmame leidinio puslapyje.

Jame rašoma : kažkada garsi Lietuvos teisėja, kuri sukėlė tarptautinį skandalą atskleisdama įtariamų pedofilų tinklą, nuo kurio nukentėjo ir jos dukterėčia, bandė rasti prieglobstį JAV, tačiau dabar sako : „Aš dėl nieko nesigailiu”.
„Noriu, kad žmonės žinotų, kad aš dėl nieko nesigailiu, – parašė Neringa Venckienė laiške šiam laikraščiui praeitą savaitę, – nesigailiu, kad praradau darbą ir savo stabilų gyvenimą. Nesigailiu nieko, ką padariau gelbėdama savo dukterėčią nuo pedofilų, kurie ją prievartavo”.
Kartu su sūnumi ji persikėlė gyventi į JAV 2013 m., ir čia gyveno nepastebimą gyvenimą Crystal Lake mieste, laukdami, kol bus išnagrinėdatas jos prieglobsčio klausimas.
Tai buvo prieš 18 mėnesių (2018 m. vasario 22 d.), kai jį buvo sulaikyta. Dabar ji laikoma Čikagos metropoliniame kalėjime ir laukia ekstradicijos.
Venckienė dienas leidžia skaitydama, žiūrėdama TV, priešdama ir darydama eskizus. Ji taip pat mokosi jau ketvirtos kalbos.
Moteris nerimauja dėl savo artimų ir bendražygių, likusių Lietuvoje. Ji tai pat jaudinasi ir dėl 20 metų amažiaus sūnaus Karolio Venckaus.
Venckienė turi nedidelę viltį, kad jai bus leista pasilikti JAV, kol bus išnagrinėas jos prieglobsčio prašymas, nors šio svarstymas atidėtas iki 2022 m.
„Noriu, kad sūnus dėl manęs nesijaudintų, su manimi viskas bus gerai, – rašo ji laiške, – tikiu, kad vieną dieną teisingumas bus atstatytas. Jaučiu, kad Dievas su manimi. Nežinau, kodėl likimas man paskyrė tokius išbandymus. Matyt, todėl, kad man ne vis vien” (abejingumas – išskirtinis lietuvių bruožas – aut. pastaba).
Venckienės mintys apie sūnų – panašios kaip visų mamų. Karolis paliktas gyventi vienas JAV.
„Noriu, kad sūnus baigtų vidurinę mokyklą, būtų geras ir rūpestingas žmogus”, – sakė ji.
Ji sako, kad bijo grįžti į Lietuvą ir tikisi, kad Lietuvos žmonės išsivaduos nuo jos dabartinės vyriausybės.
Venckienė parašė, kad jos dukterėčios byla, kurioje niekas nebuvo nuteistas, parodė, kokia korumpuota Lietuvos teisinė sistema.
„Lietuvos vyriausybė nusprendė persekioti tuos žmonės, kurie gynė pedofilų aukas, o ne prievartautojus”, – rašė ji.
Jeigu ji bus sugrąžinta į Lietuva, – Venckienė mano, kad niekas negalės jai padėti.
„Nesvarbu, kas nutiks man, tačiau aš tikiuosi, kad ši istorija padės žmonėms, kurie nenori korumpuotos valdžios Lietuvoje, susivienyti ir išvaryti korumpuotus politikus iš valdžios”.
Ji prašė, kad jos istorija būtų papasakota.
„Prašau amerikiečių pasidalinti mano istorija, nes tai vienintelis dalykas, kurio bijo Lietuvos vyriausybė”.

Venckiene taip pat padėkojo visiems amerikiečiams, kurie „meldėsi už amne, mano dukterėčią ir sūnų”.
Kathleen Miller iš Crystal Lake buvo viena pirmųjų Venckienės draugių JAV. Miller prisimena, kad vieną kartą ji atvežė Venckienę į jos gėlių parduotuvę ir gatvėje vieną moteris nufotografavo Venckienę.
Vėliau ji sekė abi moteris ir nufotografavo Milller automobilio numerį.
Ta nuotrauka ir numeris atsirado Lietuvos spaudoje, kurioje buvo sakoma, kad amerikiečiai ją gina.
Miller ir jos šeima pykina nuo to, kaip vietos valdžia elgiasi su Venckiene : „nuo tada, kai ji apsigyveno Crystal Lake, ji padeda kitiems, gerbia įstatymus, dirba ir mokosi anglų kalbos.”
„Mes padavėme skundą, – sako Miller, – Venckienė atvažiavo čia, galvodama, kad JAV ją apgins. Tai, ką ji padarė Lietuvoje, yra labai drąsu. Ji viena garbingiausių mano sutiktų žmonių. Tai, kaip mūsų vyriausybė elgiasi su ja, yra gėdinga”.
laisvaslaikrastis.lt

Iš „Northwest Herald”