Be jokių interpretacijų turėtume priimti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38. 39 str., kurie, dėja, kai kurių kitų partijų politikoje įvairiai inerpretuojami
38 straipsnis
Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas.
Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę.
Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu.
Valstybė registruoja santuoką, gimimą ir mirtį. Valstybė pripažįsta ir bažnytinę santuokos registraciją.
Sutuoktinių teisės šeimoje lygios.
Tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti.
Vaikų pareiga – gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą.
39 straipsnis
Valstybė globoja šeimas, auginančias ir auklėjančias vaikus namuose, įstatymo nustatyta tvarka teikia joms paramą.
Dirbančioms motinoms įstatymas numato mokamas atostogas iki gimdymo ir po jo, palankias darbo sąlygas ir kitas lengvatas.
Nepilnamečius vaikus gina įstatymas.
Mums svarbi ir įpareigojanti krikščionijos lyderių nuomonė išreikšta bendroje Popiežiaus Pranciškaus ir Maskvos bei visos Rusijos Patriarcho Kirilo deklaracijoje
19. Šeima yra natūralaus žmogaus bei visuomenės gyvenimo epicentras. Mes esame sunerimę dėl šeimos krizės daugelyje valstybių. Ortodoksai ir katalikai dalijasi ta pačia šeimos samprata ir yra pakviesti liudyti, kad tai yra kelias į šventumą, liudyti savo ištikimybę sutuoktiniams savo abipusėje sąveikoje, savo atvirumą dauginimuisi ir vaikų auginimui, solidarumą tarp kartų ir pagarbą silpniausiems.
20. Šeima yra paremta santuoka, aktu laisvai dovanojamos ir ištikimos meilės tarp vyro ir moters. Meilė sutvirtina jų sąjungą ir moko priimti vienas kitą kaip dovaną. Santuoka yra meilės bei ištikimybės mokykla. Mes apgailestaujame, kad kitos sugyvenimo formos buvo sulygintos su šia sąjunga, kai tuo tarpu biblinės tradicijos pašventinta tėvystės ir motinystės kaip skirtingų vyro bei moters pašaukimų santuokoje samprata yra stumiama iš viešosios erdvės.
Šių teiginiu šviesoje mes, krikščionys, giname šeimą ir priešinamės prievartiniam gendrizmui, kuris pažeidžia mūsų žmogiškas teises.
Mes drauge su krikščionių lyderiais turėtume drąsinti mūsų jaunimą
22. Šiandien išskirtiniu būdu mes kreipiamės į jaunus krikščionis. Jūs, jauni žmonės, turite užduotį nepaslėpti savo talentų žemėje, (pal. Mt 25:25), tačiau panaudoti visus Dievo dovanotus gebėjimus Kristaus tiesai pasaulyje patvirtini ir savo gyvenimais įkūnyti evangelinį priesaką mylėti Dievą ir savo artimą. Nebijokite plaukti prieš srovę gindami Dievo tiesą, kuriai šiandieninės sekuliarios normos toli gražu ne visada paklūsta.
Mes turėtume „statyti Europą ant tvirtų laiko išbandytų pamatų aš su krikščionių lyderiais jus kviečiečiu:
16. Europos integracijos procesas, prasidėjęs po amžius trukusių krauju persunktų konfliktų, daugelio buvo sutiktas su viltimi kaip taikos ir saugumo garantas. Nepaisant to, mes raginame likti budriems prieš integraciją, kuri neturi pagarbos religinėms tapatybėms. Likdami atviri kitų religijų indėliui į mūsų civilizaciją, reiškiame įsitikinimą, kad Europa privalo likti ištikima savo krikščioniškoms šaknims….
Mums valstybė- žmogui, valstybė viešo, bendro gėrio perdalintoja ir kiekvieno čia gyvenančio teisėtų jo materialinių lūkesčių garantas ir dvasinio žmogaus orumo garantas, saugant jo prigimtas teises ir reikalaujanti atsakomybės.
Katastrofiška demografinė situacija mus kviečia pasirūpinti Motinos kapitalu. Mano nuomone skirdami SODROS pinigus privatiems pensijų fondams, mes galimai juos prarandame ir paliekame nesaugią motinystę. Žmogus auga emociniame jaukume, kartais šeimoje reikia daugiau laiko vieni kitiems, nei pinigų. Jokia laikino globėjo institucija neišspręs „pamestinukų” problemos, žmogus, kaip ir medis negali būti vis „persodinamas.” Ilgalaikė bedarbystė, socialinė „pašalpininkų” atskirtis sąlygojo „biologinių” motinų atsiradimą, apskritai neasakingą ir net nusikalstamą gyvenimą iš vaikų pašalpų. Ir problema spręstina pirmiausia auklėjant jų tėvus, įvaikinant pamestinukus ir neskubėti, ignoruojant vaikų interesus draskyti vaikų namus, kur jie jau yra apsibuvę vėl siunčiant juos laikiniems globėjams.
Turėtų būti įstatymu apsaugota ir lėšomis užtikrinta ikimokyklinė ir vėlesnė jaunosios kartos auklyba. Auklėtojo ir mokytojo darbas valstybei svarbesnis už gausią biurokratų armiją. Pinigai augančiam piliečiui ne išlaidos, o naši investicija. Mes turime įpatingai globoti gabiausius mūsų krašto jaunus žmonės, kad jie galėtų išsiskleisti savo galimybėmis sau ir krašto bendrapiliečiams. Deja, nemaža jaunų žmonių lieka nepastebėti ir pažeminti skurde. Kiek skurdžių vaikų gali pabūti vasaros stovyklose… Palangoje kadaise, regis, buvo 10 tokių…
Jaunas pilietis turi žinoti ne tik savo teises, bet ir bendrą atsakomybę bei ir pareigas pirmiausia savo tėvynės žmonėms. Emigravusieji mokslą ir darbo įgudžius įgiją Lietuvoje yra tėvynės skolininkai išvežantys „brangų kapitalą“ Valstybės veikėjai, kurių nemokšiškumo, ar sugedimo pasekmėje nepagrįstai praradome didelę dalį savo buvusios pramonės ir rinkų, o užsienio darbo rinką papildėme „pigiais” darbuotojais ir „brangiais“ pirkėjais, turėtų padaryti išvadas ir nekartoti klaidų vydami žmones iš savo tėvynės. Svarbiausias interesas yra savo piliečių interesas. Praradome trečdalį žmonių, pačių darbingiausių žmonių. O spęsti galima tik radikaliai peržiūrint užsienio ir vidaus politiką… mažiau kopvoti, daugiau galvoti…
Tikras žmogus- žmogus kūrėjas, kuris ne tik sukuria daiktus, bet ir ištobulina pats save. Daugeliu atvejų matau „suniekintą” darbą, „blatnieji” neišnyko. Nomenklatūrinis kapitalizmas dar papildė mūsų skaudžią realybę sekinančio darbo neganda, kuri defacto egzistuoja. Darbininkas turi būti laisvas nuo išnaudojimo.
Mūsų Konstitucijos 50 straipsnis
Profesinės sąjungos kuriasi laisvai ir veikia savarankiškai. Jos gina darbuotojų profesines, ekonomines bei socialines teises bei interesus.
Visos profesinės sąjungos turi lygias teises.
Profesinės sąjungos turi atstovauti visus dirbančiuosius ne tik savo formalius narius. Be tinkamo dirbančiųjų atstovavimo negali būti ir konstruktyvaus dirbančiųjų ir darbdavių bendradarbiavimo. Darbdaviai tarnauja visuomenei savo turtu, dirbantieji prisideda savo darbu bendrai visų gerovei. Jie ne priešai, bet partneriai.
Aš už progersinius mokesčius ir prieš skubotą rūpestį SODROS „luboms”
Aš matau grėsmę didelių dirbamos žemės plotų sutelkime vieno savininko rankose. Sekant M. Krupavičiaus žemės reformos pavyzdžiu reiktų valdomo ploto ribojimo ir kooperacijos žemės ūkyje. Tai galime spęsti mokesčių politika ribojant monopolistų įsigalėjimą ir apsaugant nors ir ne taip našų kiekybiškai, bet žmogišką darbą kaime ir miesteliuose. Darbas žemės ūkyje nesukuria didelės pridedamosios vertės, bet labai prisideda stabdant „sodybų tuštėjimą ir nužmogėjimą”. Aš manau, kad žemės pardavimas užsieniečiams buvo klaida ir tebetvyranti grėsmė mūsų suverenumui. Manes neguodžia prognozė, kad Lietuva bus turtingas angliškai kalbantis kraštas… mane baugina…
Socialiai nesaugus žmogus nėra laisvas žmogus. Ypatingai aktualu užtikrinti nacionalinę pensiją iš valstybės biudžeto ir garantuoti draudžiamosios pensijos saugumą. Reiktų peržiūrėti valstybinių pensijų pagrįstumą, ten ir yra rezervų.
Aš už kūrybingą piliečių ir valdžios bendradarbiavimą, už „res publika”. Siekiau pateikti projektą, kad referendumui pakaktų šimto tūkstančių, o įstatymo iniciatyvai penkiolikos tūkstančių parašų. Politika turėtų tapti visuotinesnė, garbingesnė.
Mūsų DK partija atsirado kaip reakcija į sugedimą valstybėje, ypatingai į teisingumą vykdančios valdžios neįgalumą reakcija į skaudų nusivylimą valstybe. Dabartinė situacija – kai faktiškai egzistuoja silpna butaforinė valstybė, kurioje didžiulę įtaką turi siauros, bet įtakingos privilegijuotos kastos, siekiančios išimtinai savanaudiškų tikslų ir sugebančios valstybės struktūras paversti savo asmeninių interesų vykdymo įrankiais, manau mus NETENKINA. Ir toliau pagrindiniai ,,DRĄSOS KELIAS” partijos veiklos tikslai: kurti Lietuvoje teisinę, demokratinę, konstitucinę valstybę. Puoselėti krikščioniškas ir humanistines vertybes, kurti pilietinę visuomenę, visomis priemonėmis skatinti piliečius būti savo šalies šeimininkais, išsaugoti unikalią etninę kultūrą.
