Kristina Sulikiene. „Laimutė Kedienė: visos tarnybos rašė ilgiausias teigiamas išvadas dėl mergaitės. Ar neliks „tobuloji motina” prie suskilusios geldos?”

2012 05 17 Valiusaicio paskutiniojilaisvaslaikrastis.lt

„Lietuvos rytui” nesiliaujant pilti pamazgų ant Kedžių šeimos, iš Lietuvos išvarytos „Drąsos kelio” partijos įkūrėjos, Seimo narės, buvusios teisėjos Neringos Venckienės mama Laimutė Kedienė pažymi:

„Ne tik Deimantėlės mokymosi rezultatai rodo buvus labai sveiką vaiką. Čia atvykdavo tokia Daiva, ir ji rašydavo apie 10 puslapių gražiausias išvadas, apie tai, kokia atmosfera namie, ir kaip bendraujama, ir koks vaikas laimingas čia pas Neringėlę ir pas mus. Dabar jau kaip matote, kaip formuojama per spaudą nuomonė, kad mes patys „pedofilai”. Jeigu mes tokie būtume – niekas nebūtų davęs auginti vaiko Neringai, o mums, kai ji dirba – prižiūrėti. Nes kai tikrina būsimo globėjo namų sąlygas, visada klausia, kas prižiūrės, kai globėjai bus darbe. Įrašo tai į išvadą. Išvadą patvirtino abidvi savivaldybės, ir įvaikinimo tarnyba Vilniuje, vadovavo tada Tarvydienė. Negalėjo visi klysti.

Laiko labai teigiamu dalyku, jeigu gyvena šalia giminės, kaip mūsų atveju. Todėl pas mus buvo tik teigiamos išvados”.

Paklausus, kodėl Laimutė Stankūnaitė ir Laima Lavastė ištisai formuoja nuostatas apie juos, Kedžius, kad ji neva „treniravo vaiką”, „mokė kalbėti apie pedofilus”, L. Kedienė atsako:

„Tokių dalykų nieko neišmokysi. Tai, ką vaikas patyrė, jis niekada gyvenime nepamirš. Mes kaip tik sakėme, Deimentėle, tu pamiršk, jau kaip nors,ne- dabar apverčiama priešingai. Aš tik pamenu, kad ji pradžioje save labai kaltino, kad ji kažkaip tiems iškrypėliams nesipriešino. Tai mes ir sakydavome – vaikeli, tu maža ką tu galėjai padaryti, tie dėdės negeri tiesiog, jie negerai darė. Viskas grindžiama kažkokiais kažkieno garso įrašais, nežinia, kieno darytais – kartą tyrėja klausia, kas čia kalba, tai mano sesuo jai ir atsakė – jūs patys padarėte šitus įrašus neaišku kur , tai jūs jau ir nuspręskit. Jie net nežino, kieno tie įrašai. Viską grindžia kažkokia nelegalia pasiklausymo medžiaga, be jokių rašytinių įrodymų, mūsų liudytojų nekviečia – o buvo pilnas kiemas ištisus dvejus metus”.

Beje, psichologinėse apklausose tas ir matosi, jog vaikas gėdijasi apie tai kalbėti, ir žino, kad tai, ką darė su ja, daryti su vaikais negalima.

Šiandien „Lietuvos ryte” atspausdinta „Kalės istorijos” dalis, kur Laimutė Stankūnaitė kaltina Kedžių šeimą išmokinus mergaitę piešti vyriškus organus.

Laimutė Kedienė į tai atsako:

„Jeigu ponia L. S. mano, jog mus reikia teisti už neva nebuvusią pedofilijos istoriją, tada reikia nuteisti ir visas psichologes, kiek jų buvo nepamenu, gal 5, gal 10, kurios grubiausiai ir šlykščiausiai klausinėdavo – kaip kišo, ką darė, kaip atrodė. Tegul ji susiranda tas visas apklausas, kurių dabar ji nori pateikti, kad nebuvo, ir tada tegul po vieną ji padavinėja visus „tvirkintojus”. Nelabai suprantu, kaip čia mes vieni atsakome”.

Pasiskaičius Neringos Venckienės knygą, tampa aišku, jog jeigu galėtų L.S. paduotų į teismą ir a.a. Valdonę Račiūnienę – teisėją, kuri skyrė mergaitei kompleksinę psichologinę ekspertizę, ir kurios atlikti ilgai neliepė prokuroė Ročienė, kuri dabar jau irgi vaizduojama nekalta ir šventa, nieko blogo nepadariusi. (Esą atleidimas buvo per grubi nuobauda, dabar jau ta nuobauda sumažinta iki įspėjimo. )Teisėja V. Račiūnienė buvo persekiojama, atleista iš darbo, nes ji neva persiuntė į Kauno apygardos teismą „nepriimtą bylą“ – kuri, o atsitiktinume – pateko Neringai Venckienei. Buvo bandoma šitokiais pigiais būdais persekioti N. Venckienę. Į šį „skandalą” tada N. Venckienė atsakė, jog nebūna, kad teisėjai neregistruoja bylų, ir tegul nepasakoja čia nesąmonių.

Pats naujosios „intelektualinio tvirkinimo” bylos absurdiškumas yra, jog Lietuvos Baudžiamajame kodekse nėra intelektualaus tvirkinimo straipsnio. LR BK 153 str. yra tvirkinimas, kuris atliekamas veiksmais.

Jeigu sistema traktuoja, jog seneliai neva „intelektualiai tvirkino” – nes neglušino jos vaistais, nerėkė „tik niekam  nepasakok”, kaip tai darė netgi užsidirbdama ikiteisminį tyrimą (kuris, kaip šventajai, aišku, buvo nutrauktas) biologinė vaiko motina, kuriai 2012 03 01 išvadoje buvo nustatytas absoliučiai nutrūkęs ryšys su vaiku, tai tada Kauno prokurorai su teisėju Cininu turi savo kitą kodeksą – turbūt jis vadinasi „pedofilijos aukų sudorojimo kodeksas”.

Ten galima iškelti bylas netgi pasibaigus bylos procesams, arba nagrinėti triusikų, vyriškų organų bylas, pačiam organo turėtojui net nedalyvaujant. Galima nagrinėti bylas mirus kaltinamajam – nors LR BPK to nenumato.

Atskirasis pedofilijos kodeksas matyt ir turi LR BK 153 str. „intelektualinį tvirkinimą“. Deja, Lietuvos kodekse tokio straipsnio nėra.

Neteisi L. Stankūnaitė teigdama,jog Drąsius Kedys treniravo  mergaitę, o Neringa Venckienė rodė, kaip filmuotis. Šita versija buvo paneigta atlikus vaizdo ekspertizę.

Nenustatyta, jog Drąsius Kedys pažeidė mažametės interesus – nekaltoji ir šventoji motina galėtų susipažinti su Kauno prokurorų išvada, kuria D. Kedžio filmuotą medžiagą prijungė prie bylos, pripažindami tai įrodymu, ir kad tėvas niekaip nepažeidė mažametės interesų.

Visose tamsiose bylose matyt yra „atkalta” metodika, kaip nutraukus bylas, vėliau nusikaltėlius paversti aukomis, o aukas – nusikaltėliais.

Man tik įdomu, ko siekia visos lavastės? Naujos „Klonio revoliucijos”? Naujų piketų?

Juk paaiškėjus, kad mergaitė gyvena ne su šventąja motina, o socializacijos centre, kas dieną 3 kartus per dieną šeriant ją raminamaisiais, žmonės vėl sulėks į Klonio gatvę.

Juk mums buvo žadama, kad mergaitė gyvens laimingai su motina, ir ji pamirš pedofiliją.

Deja. Net persivertėlė Rūta Janutienė 2015 11 23 laidoje  „Nuoga tiesa” klausia G. Černiausko – kam jūs kankinate vaiką? Kam tampote po bylas? G. Černiauskas bandė teisintis, jog prašė teismo neapklausinėti aukos, tačiau juk teismui nenurodysi, kaip dirbti. Gal pavyko nurodyti Cininui, bet naujoji kolegija toje pačioje iš naujo nagrinėjamoje pedofilijos byloje, vietoje Ūso įrašius Kedžius ir kaimynę Girdauskienę (vadinasi, teisėsauga žino, jog prieš mergaitę atlikti nusikaltimai) nusprendė savaip.

„Bet kur ir kada ta apklausa vykdoma? Mes tai nieko nežinome…”- apie R. Janutienės laidą komentuoja L. Kedienė. „Mums dalyvaujant, kaip priklauso pagal procesą, tokios apklausos nebuvo atliekama”.

Mergaitė seneliams nerodoma lygiai 4 metus, nes matyt negali parodyti laimingos ir labai stabilkios vaikystės, kaip žadėta. Juk mergaitė ne kartą liudijo įvairiose apklausose, jog ją iškrypėliams atidavinėjo motina.

„Ji bijodavo savo motinos. Ji verkė, kad ji nenori ten būti iš baimės. Ji pirma kai viskas vyko buvo labai susigūžusi, jautė kaltę. Vėliau čia gyvendama pralinksmėjo. Tai dabar vėl į ten pat grąžinta…”

P.S. 2010 metų liepos mėnesį kartasi atvykdavau pas Kedžius. Neidavau į kiemą, būdavau gatvėje, ten stovyklautojai turėjo arbatinuką, stalą. Kažką man dirbant su kompiuteriu, ateina apsiverkusi L Kedienė ir sako:„Klausyk Kristina. Žaidė dabar Deimantėlė su kačiuku. Linksma buvo. Staiga persimainė jos veidas, ji susimąstė ir sako: „Bet Jonas su Andriumi juk nepažaistų su kačiuku taip kaip su manimi. JUK KAČIUKO BURNYTĖ MAŽA IR DANTUKAI AŠTRŪS.” Ką daryti man Kristina, ji juk atsimena ką su ja darė…Aš nieko jai nesakiau, atėjau tau pasiguosti….”

Kai parašiau garsiajam teisėjui Cininui, kai jis formavo nuomonę, kad pedofilija – išgalvota, jis negalėjo atremti argumento, jog asociatyvinio mąstymo metodo, kai vaikas kalba per asociacijas, tu neištreniruosi. Tik pasiūlė man ateiti liudyti. Jam atrašiau : „Kad po bylos visiems iškeltumėte baudžiamąsias bylas? Juk jūsų toks planas”. Manęs neįtikino apsimestinis  viešumas ir netgi FB paskyros turėjimas. Juk planas buvo aiškus. Teisėjas  aiškiai pasakė psichoterapeuto kabinete – netikiu aš ta pedofilijos istorija, Valantinas man patinka, mano draugas, Furmanavičius nekaltas. Ir po savaitės buvo paskirtas nagrinėti pedofilijos bylą…Vėliau tik paaiškėjo, jog psichiatrė kabinetą nuomavosi pastate, kurio savininko pavardė puikuojasi kgbveikla sąraše…

Todėl tobuloji vaiko motina yra tiesiog paprasčiausia melagė, kuri išsigalvojo istoriją apie savo tobulumą, kad susigrobtų savo vaiko turtą, tam vaikui gyvenant kažkur vaikų globos namuose.

Niekieno neįgaliotas advokatas ieškinyje Oliai Girdauskienei rašo, jog :
„Prašome paskirti teismą vaiko motiną turto valdytoja uzufrukto teise.”

Jeigu vaikas priklauso motinai, ir gyvena kartu su ja – tokio prašymo teikti teismui NEREIKIA. Motina atstovauja vaiką visur bankuose, įstaigose su vaiko gimimo liudijimu, ir su 2011 12 16 Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi.

Vadinasi, ji nėra vaiko atstovė, bet labai nori jo turto. O gal tuomet turtas tegul būna paskiriamas tikriesiems globėjams – įdomu, jeigu priteistą turtą atiduos teismas valdyti socialinės globos namams, ar tobuloji motina neatsisakys ieškinių?

Juk ji iš viso liks prie suskilusios geldos. Dar jeigu Kedžiai išlaikys turtą, tuomet po jų mirties tobuloji motina gali tikėtis priimti palikimo dalį savo dukrai. Po to, kai ji išbylinės visą jų turtą, o turtas pateks vaikų globos namams – gražioji nekaltoji motina tiesiog liks prie savo suskilusios geldos, o ant jos bus užrašyta „Kalė…”.

Na, ji pati save taip pavadino. Ką jau čia bepridursi.

laisvaslaikrastis.lt

Comments are closed.