Leonas Merkevičius. Pažeisdamas Europos Žmogaus Teisių konvenciją teismas iš naujo nagrinėja Garliavos šturmo liudytojo Dariaus Kaminicko bylą. Posėdis Kaišiadorių apylinkės teisme rytoj, balandžio 25 d., 10 val.

geguzes 17 plesia zmogutiesos.lt
Numatyti posėdžiai Kaišiadoriu apylinkės teisme.
Balandžio 25d.,
Geguzės 11d.,
Birželio 8, 28 dienomis.
Visų posėdžių laikas 10.00 val.

Iš straipsnio teksto: „Kitas posėdis – balandžio 25 d. 10 val. Jis bus skirtas išklausyti dar trijų likusių jau išteisintų Dariaus Kaminicko „bendrininkų” – jie privalo atvykti į teismą liudyti, bet liudyti neprivalo.”

Kovo 28 d. Kaišiadorių apylinkės teisme įvyko įdomus Dariaus Kaminicko, vieno iš Garliavos šturmo liudytojų, teismo posėdis: prieš pusmetį tame pačiame teisme išteisinti kartu su juo teisti „bendrininkai”, kuriems prieš penkias dienas turėjo būti paskelbtas nuosprendis jau antrojoje instancijoje, gavę šaukimus, atvyko liudyti savo „atsilikėlio” draugo teisme.

Teisiamasis Darius Kaminickas trejus metus uoliai kartu su kitais 15, o vėliau – 14, teisiamų „bendrininkų“ važinėjo į Kaišiadorių teismą; pernai vasarą, likus vienam posėdžiui iki proceso pabaigos ir nuosprendžio paskelbimo, neaiškiomis aplinkybėmis – tebevyksta ikiteisminis tyrimas – patyrė sužalojimą ir negalėjo dalyvauti pačiuose baigiamuosiuose posėdžiuose.

Todėl jo byla išskirta į atskirą, ir tuometinės teismo pirmininkės Editos Dambrauskienės, išgarsėjusios savo nesėkmingu mėginimu užimti Generalinio prokuroro vietą, nurodymu, nieko apie Europos Žmogaus Teisių konvenciją nenutuokiantis teismo kompiuteris parinko naują teisėją (kompiuterio „nusikaltimo” įkalčius ir „nusikalsti” paskatinusių sprendimų įrodymą rasite ČIA).

Primename: Konvencijos kertiniu akmeniu laikomas 6 straipsnis numato reikalavimą teismui bylą nagrinėti per įmanomai trumpiausią laiką.

Byloje, kurioje visiems „bendrininkams” surašyti vienodi kaltinimai, buvo galimybė skirti bylą tam pačiam teisėjui G. Kaulakiui, kuris bylą jau buvo praktiškai bebaigiąs išnagrinėti – tuo metu jam tetrūko vieno posėdžio, kad galėtų paskelbti, kaip ir visiems bendrininkams, tapatų išteisinamąjį nuosprendį.

Visiškai perteklinis ir niekuo nemotyvuotas naujo teisėjo skyrimas reiškia, kad visas trejus metus trukęs teisminio persekiojimo procesas pradedamas nuo pradžių ir tai rodo akivaizdžią teisingumo vykdytojų valią pažeisti Konvenciją.

Vis dėlto teismo kompiuterio parinktas teisėjas Ričardas Juodis dėl jam tekusios naštos kažkodėl kaltina ne teismo kompiuterį, bet buvusią teismo pirmininkę Editą Dambrauskienę.

Pradedant posėdį, į teisėjo klausimą, ar nėra nušalinimų, teisiamasis Darius Kaminickas pareiškė, jog norėtų, kad prokuroru būtų bylą suklastojęs Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Ričardas Gailevičius, o ne niekuo dėta Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo (Kaišiadorių) skyriaus prokurorė Jurgita Česienė. Teisėjas mandagiai paaiškino, kad tokio pagrindo nušalinimui, kaip teisiamojo noras, BPK nenumato.

Pirmoji liudijo antstolė Sonata Vaicekauskienė, kuri, beje, teisiamojo Dariaus Kaminicko „bendrininkų” išteisinamojo nuosprendžio neskundė.

Ji trumpai išdėstė savo įvykių versiją, kad tą dieną, apie 6 valandą ryto ji kartu su policijos pareigūnais, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovais ir psichologe atvyko į vietą. Jos prie vartų neprileido, ją fotografavo, filmavo, kelią buvo užtvėrusi minia. Minia giedojo himną, o vėliau – dar kažkokias giesmes ir dainas. Policija įspėjo žmones apie atsakomybę, bet minia taip ir neprasiskyrė, pavyko prasibrauti. Minia siuntė prakeiksmus.

Teisėjas: Ką ten veikė D. Kaminickas?

Antstolė: Visi jie veikė vienodai… jis ten dažnai būdavo.

Teisėjas: Ar atpažinote jį ten?

Antstolė: Nežinau, vienas buvo su skarele… Įsidėmėjau tik vieną žmogų, kuris spaudė mano ranką.

Dar viena citata iš antstolės liudijimo – apie vadinamąsias kliūtis: žmonės trankė policininkams per galvas vėliavų kotais, patys žmonių veiksmai buvo kliūtis.

Teisėjas: Kiek žmonių trukdė vykdyti konkrečiai jūsų veiklą?

Antstolė: Iki 30, gal 25 – jie buvo susispaudę į vieną krūvą, buvo ir po laiptais.

Teisėjas: Ar visi jie trukdė?

Antstolė: Taip.

Teisėjas: Bet šioje byloje patraukti 15 žmonių, tai kur kiti?

Antstolė: Čia ne mano darbas atskirti atsakomybės rūšis.

Teisėjas: Bet aš ne apie tai klausiu…

Antstolė paliudijo ir apie prakeiksmus: Prakeiksmus jie visi bendrai vartojo, ar tai darė D. Kaminickas, ar visi choru – negaliu pasakyti.

Ir apie savo sužalojimus: Dėl sužalojimų – yra teismo ekspertizės išvada, bet ne D. Kaminickas; aš žinau tik, kas spaudė ranką. Nustatyti kaltininkus – čia policijos darbas.

Tuomet teisėjas pasako, kad antstolė gali keliauti ir nelaukti posėdžio pabaigos.

Antstolė nesusilaiko ir sarkastiškai pastebi: „Tai jei galima, aš norėčiau važiuoti. Skirtingai nuo šitų asmenų, aš turiu dirbti.”

(Salėje tuo metu, be proceso dalyvių, tebuvo keletas teisiamojo palaikyti atvykusių stebėtojų – liudytojai liko stovėti už durų).

Toliau liudyti buvo kviečiami išteisintieji Dariaus Kaminicko „bendrininkai“.

Kadangi Kauno apygardos teismas kovo 23 dieną netikėtai nusprendė atnaujinti įrodymų tyrimą, išteisintieji, būdami teisiamaisiais susijusioje byloje, teisėjo buvo informuoti, kad liudyti yra jų teisė, bet ne pareiga, tad dauguma tiesiog liudyti atsisakė.

Iš keturių liudijusių asmenų ryškiausi buvo Aušrinės Balčiūnės ir Rūtos Urbelienės liudijimai.

Liudytoja Aušrinė Balčiūnė (sutrumpinta):

Klonio g. lankiausi dažnai, apie dvejus metus.
Buvo priimtas teismo sprendimas perduoti vaiką be smurto.
Kovo 23, perdavimo metu, mačiau, kaip smurtavo motina ir apsauginis, kurie nėra nuteisti, …

Teisėjas: Grįžkime prie tos konkrečiai dienos…

A.B.: Atvykau 6 ryto. Išvakarėse visos žiniasklaidos priemonės perdavinėjo oficialią žinią, kad vaiko perdavimui nepasiruošta.
Gėriau kavą palapinėje, kilo sujudimas, nubėgau prie namo.
Pradėjome giedoti himną, pajutau spaudimą, policija spaudė prie namo, buvome užpulti policijos pareigūnų.
Aš buvau sulaikyta jau po to, kai antstolė buvo praėjusi, ir jai trukdyti negalėjau.
Ten policija vykdė savo planą.
Aš pati šaukiau: praleidžiam antstolę.
Ir Birutė Vaikšnoraitė – taip pat.

Teisėjas: Kiek ten buvo žmonių?

A.B.: Apie 100.

Teisėjas, kaip ir visų liudytojų, dar paklausinėjo apie kieme buvusias kėdes, jų išdėstymą, perkėlimą po stogu, ir paskirtį.

Teisėjas: Ar praleidote antstolę?

A.B.: Padarėme jai praėjimą.

Teisėjas: Ar gera valia prasiskyrėt?

A.B.: Taip, mes patys prasiskyrėme, nes policija juk ėjo iš paskos.

Teisėjas: Ką veikė pareigūnai?

A.B.: Purškė dujas…

Teisėjas: Kodėl purškė dujas, jei jūs, kaip sakėte, antstolę praleidote? [...]

Teisėjas: Jei visi šimtas ten buvote, ir niekas nieko nedarėte, tai kodėl jus išskyrė?

A.B.:  Aš galvoju, kad policijos pareigūnai turėjo savo išankstinį planą.
[...]
Kelsiu ieškinį valstybei, nes esu tampoma penkerius metus, nesant jokių įrodymų.

Teisėjas dar apklausė, ką pažinojo iš tų, kuriems iškeltos administracinės bylos, ir kodėl, jos manymu, jai iškelta baudžiamoji.

A.B.: Reikia klausti policijos, kokiu pagrindu jie mus išskyrė.

Liudytoja Rūta Urbelienė (sutrumpinta):

Atvykau apie 3 val. stebėti teismo sprendimo vykdymo. Pasigirdo: Ateina!
Pribėgom namą, pradėjome giedoti himną. Stovėjau prie vartų, prie sienos.
Nustebau, kad tokia nepagarba himnui, suimamas žmogus.
Pradėjo mus spausti, policija įlenkė vartus. Žmonės rėkė: nespauskit, oro trūksta.
Iš dešinės atsirado moteris, matyta iš TV. „Prašau eiti, antstole!” Vyras mėlyna striuke sakė: „Eikit!”
Takas iki durų buvo – apie 1 m pločio.
Jai tik pradėjus eiti, policija ėmė spausti žmones, sakiau: kodėl ji neina?
Matyt, taip reikia. Atsisukau pažiūrėti, kaip ji eina, tada mane ištraukė už kapišono, o S. Vaicekauskienė jau buvo praėjusi.
Nepažinojau Dariaus Kaminicko, tik turėjome bendrą advokatą, tada ir susipažinom.

Teisėjas: Kodėl atvykote 3 val.?

Rūta Urbelienė: pasklido žinia, kad bus ėmimas, dukra pamatė internete. Darbas devintą valandą, tai sakau dukrai: važiuoju.

Teisėjas: Ar girdėjote iš pareigūnų ar garso įrašą, kad vykdomas teismo sprendimas?

Rūta Urbelienė: Nei iš vieno. Iš įrašo girdėjau tik vieną žodį „šunys”.

Teisėjas: Ar kas nors stumdė antstolę?

Rūta Urbelienė: Policininkai, jie stumdė antstolę.

D.Kaminicko advokatė: O jūsų tikslas ten vykti?

Rūta Urbelienė: Esu pilietiškas žmogus.

Pasibaigus posėdžiui, įvyko nuotaikingas pokalbis su teisėju:

Teisėjas: Matau, fotografuojat. Galite fotografuoti koridoriuje, ne posėdžių salėje.

L.M.: Čia toks naujas nurodymas išėjo ar taisyklės, kad draudžiama fotografuoti net ne proceso metu?

Teisėjas klausimu į klausimą: Ką jūs darysite su mano nuotraukomis?

L.M.: Teisėjau, jūsų tikrai nefotografavau.

Teisėjas: Tada gerai, patalpas fotografuoti galite.

Iš tikro, Teisėjų taryba visai neseniai patvirtino naujas Vaizdo fiksavimo įrangos naudojimo teismuose gaires.
Jų 7 punktas skelbia:

7. Atsižvelgiant į asmens duomenų naudojimo nuosaikumo principą, nulemiantį siekį vengti asmens duomenų perteklinio tvarkymo, bei įvertinus tai, kad teismo lankytojas, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo netrikdyti teismo darbo ir nevaržyti kitų asmenų teisių ir laisvių, vaizdo fiksavimo įrangą teismo patalpose rekomenduojama naudoti, kai asmens teisė rinkti, gauti viešąją informaciją apie teismo veiklą negali būti tinkamai įgyvendinta kitomis teisėtomis priemonėmis ir būdais.

Kitas posėdis – balandžio 25 d. 10 val. Jis bus skirtas išklausyti dar trijų likusių jau išteisintų Dariaus Kaminicko „bendrininkų” – jie privalo atvykti į teismą liudyti, bet liudyti neprivalo.

tiesos.lt

Comments are closed.