Kasmet prieš Sausio 13-ąją pasipila įvairūs straipsniai ir komentarai. Dažniausiai juos rašo politikai iržurnalistai, primindami iškovotą laisvę. Laisvę, kuri dabartinėje Lietuvoje virto į melą, korupciją, neteisingumą, propagandą…

Ar už tokią laisvą Lietuvą kovojo žmonės?

Ar prieš 23-ejus metus Sausio 13-ąją kas nors galėjo įsivaizduoti, jog ta pati Komunistų partija, pakeitusi savo pavadinimą, bus nuolat jau nepriklausomos Lietuvos valdžioje.

Ar 1991 metų Sausio 13-ąją kas nors galėjo pagalvoti, jog tie patys teisėjai ir prokurorai, uoliai tarnavę tarybinėje sistemoje, nepriklausomybės laikais vėl pritaps, lyg niekur nieko toliau tirs bylas ir teis žmones.

Kas galėjo numatyti, kad korupcija taip įsigalės, kad sunku bus sutikti sąžiningą teisėją ar kitą pareigūną.

Kad korupcija įgaus tokį mastą, jog milijonus pasisavinusių niekas nebaus. Kad korupciniai valdžios projektai virs Lietuvos kasdienybe.

Kad Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras viešai meluos, kurs bylas aukoms ir nusikaltėlius saugos, skirdamas milijonines sumas.

Kad beveik milijonas gyventojų nepriklausomybės laikais paliks Lietuvą dėl skurdo ir neteisybės.

Kad valdantieji praskolins Lietuvą ir ateityje ketins parduoti jos žemes.

Kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministras lydės girtą kaltinamąjį pedofilija, kuris po pusvalandžio bus rastas negyvas.

Kad auką pedofilijos byloje, neišnagrinėjus pedofilijos bylos, prievarta grobs 240 ginkluotų nepriklausomos Lietuvos pareigūnų.

Kad Lietuvos žmonės, stoję ginti mažą mergaitę, bus persekiojami ir teisiami.

Kad nepriklausomos Lietuvos policija persekios vaikus, parašiusius žodelį “TIESOS”.

Kad Lietuvoje neliks padorių žurnalistų. Kad beveik visi tarnaus naujajai sistemai ir propagandai.

Pavyzdžių galima išvardyti ne dešimtis, o šimtus ir tūkstančius. Tokių pavyzdžių, apie kuriuos prieš 23-ejus metus niekas net nepagalvojo.

Manau, kad ne už tokią Lietuvą kovojo žmonės.

Kaip bebūtų, privalome nepamiršti už tautos laisvę sudėtų Sausio 13-osios aukų.

Ir tikėti, kad ateis diena, kai vėl didžiuosimės savo valstybe Lietuva, kad neliks korupcijos ir netiesos, pasitikėsime prokurorais, teisėjais ir Seimo nariais.

Deja, vilčių dėl šviesios Lietuvos ateities lieka vis mažiau ir mažiau.

Seimo frakcija „Drąsos kelias” dėl piliečių iniciatyvos surengti referendumą, kuriuo siekiama pakeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9, 47, 147 straipsnius, kreipėsi į Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininką, Lietuvos socialdemokratų partijos, Liberalų sąjūdžio, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkus.
Frakcija „Drąsos kelias” mano, kad VRK pirmininkas ir minėtos parlamentinės partijos, kurių atstovai yra VRK nariai, sąmoningai ir neteisėtai ignoruodamos daugiau kaip 300 tūkst. Lietuvos piliečių valią sušaukti referendumą, grubiausiai pažeidžia pamatines Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas: „Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso tautai. Niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai tautai priklausančių suverenių galių. Aukščiausią suverenią galią tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus atstovus”.
Tokia susidariusi situacija artina Lietuvą prie tokios politinės krizės, kuri susidariusi Ukrainoje, kai valdžia uzurpavo Tautos konstitucines galias.

Seimo frakcija „Drąsos kelias” įspėja parlamentines partijas ir VRK pirmininką, kad toliau pažeidinėjant konstitucines 300 tūkst. piliečių teises, jiems teks visa atsakomybė, jei šie piliečiai pasinaudos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatyta teise: „Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas kėsinasi į konstitucinę santvarką”.

  „Braliukai” latviai tapo 18-ąja euro zonos nare. Tai reiškia, kad Lietuva liko vienintelė Baltijos šalis, kuri tebeturi savo nacionalinę valiutą. Tiesa, Adolfo Šleževičiaus dėka – mes su šviesios atminties Juliumi Veselka tam nesėkmingai priešinomės – mūsų šalis jau seniai, t.y.  nuo 1994 metų neturi tikros, visavertės nacionalinės valiutos ir, atitinkamai, savarankiškos monetarinės politikos, nes mūsų centrinis bankas veikia pagal taip vadinamą valiutų valdybos modelį.
 Veikiant pagal šį modelį, Lietuvos bankas (LB) negali daryti įtakos litų kiekiui pinigų cirkuliacijoje, palūkanų normai šalyje. Kitaip sakant, jis negali prisidėti prie valstybės vykdomos skatinančios ar ribojančios  makroekonominės politikos.   Lito kursas šiame modelyje yra fiksuotas, nelankstus. Pradžioje litą „prikalėm“ prie JAV dolerio, o vėliau „pririšom“ prie euro. Taigi, LB ir ramaus ekonomikos skrydžio ir ekonominių audrų bei perkūnijų metu veikia autopiloto principu. Todėl prie jo šturvalo gali sėdėti bet kas- teisininkas, sociologas, politologas. Nes jam belieka stebėti, kas vyksta. Šturvalas, kurį turi ir gali valdyti  pagal klasikinį modelį  veikiantys centriniai bankai, yra fiksuotoje padėtyje ir nepajudinamas. Tiesa, Lietuvos bankas gali prižiūrėti komercinius bankus. Jei moka tai daryti…
Pirmasis instinktas, stebint, kaip estai ir latviai įsijungia į Europos pinigų sąjungą, yra- būtina paspartinti euro įvedimą mūsų šalyje. Daug kas impulsyviai klausia: kaip mes galėjom taip atsilikti? Arba – kodėl mes paskutiniai? (more…)

Neringos Venckienės ir Jono Varkalos 2013 metų veiklos ataskaita.

 320 000 žmonių atstovaujančios iniciatyvinės grupės “Tautos valia” pareiškimas Seimui ir likusiems piliečiams, dėl REFERENDUMO paskelbimo VIDEO.

Pastaba: Priminsime, kad šiame video užfoksuotą susirinkimų įstatymo 75-erių metrų nuo pastato reikalavimą, kuris dvelkia absurdu, savo įstatymo projekte Seimo narė Neringa Venckienė siūlo keisti į 25-erių metrų, atstumą nuo pastato, prie kurio vyksta žmonių susirinkimas, kad nebūtų leista, kaip šiam Seimo apsaugos darbuotojui, tyčiotis iš savo valią atėjusių išsakyti žmonių.