Mergaitės skriaudėjai, kamuojami neišvengiamų sąžinės priekaištų, be reikalo laukia Dievo teismo…

Iš tiesos.lt

Jūsų dėmesiui siūlome Generalinės prokuratūros mįslingai surašytą pranešimą spaudai apie tai, kuo grindžiamas kreipimasis į Seimą dėl leidimo patraukti Seimo narį Gintarą Steponavičių baudžiamojon atsakomybėn. Pasirodo, „[...] Gintaras Steponavičius, priešingais Seimo nario tarnybos interesais, piktnaudžiaudamas Seimo nario tarnybine padėtimi ir turimais konstituciniais įgaliojimais, asmeniškai ne kartą bendraudamas su vieno verslo koncerno vienu iš vadovų, tarėsi dėl lėšų, kuriomis neteisėtai buvo finansuota G. Steponavičiaus atstovaujama politinė partija, viena viešoji įstaiga, Gintaro Steponavičiaus paramos fondas bei šio Seimo nario rinkiminė kampanija.“

Vykstant praėjusių metų gegužės 11 d. pradėtam ikiteisminiam tyrimui dėl korupcinių veikų, tarp kurių tiriamas ir itin stambaus masto kyšininkavimas, generalinis prokuroras Evaldas Pašilis pasirašė kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Seimą dėl leidimo patraukti Seimo narį Gintarą Steponavičių baudžiamojon atsakomybėn, ketvirtadienį buvo paskelbta svetainėje prokuraturos.lt.

Šiame ikiteisminiame tyrime surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad 2012–2016 metų kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo narys, parlamentinės politinės partijos „Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis“ pirmininko pavaduotojas ir šios politinės partijos Seime frakcijos seniūno pavaduotojas Gintaras Steponavičius, priešingais Seimo nario tarnybos interesais, piktnaudžiaudamas Seimo nario tarnybine padėtimi ir turimais konstituciniais įgaliojimais, asmeniškai ne kartą bendraudamas su vieno verslo koncerno vienu iš vadovų, tarėsi dėl lėšų, kuriomis neteisėtai buvo finansuota G. Steponavičiaus atstovaujama politinė partija, viena viešoji įstaiga, Gintaro Steponavičiaus paramos fondas bei šio Seimo nario rinkiminė kampanija. Turimi duomenys taip pat leidžia pagrįstai manyti, kad šis Seimo narys yra balsavęs dėl koncernui naudingų teisės aktų priėmimo

Patikslinimas:

Piniginės lėšos 2016 m. pradžioje buvo pervestos į su politine partija susijusių vienos viešosios įstaigos ir paramos fondo sąskaitas. Turimais duomenimis, dalis šių lėšų buvo panaudotos padengti įsiskolinimams už politinės partijos ir Seimo nario veiklos viešinimui skirtus renginius, kita dalis buvo skirta kandidato į 2016–2020 m. kadencijos Lietuvos Respublikos Seimą veiklos viešinimui skirtiems renginiams finansuoti. (more…)

Iš ligita.lt

Vis dažniau girdžiu į mano profesiją apeliuojančius klausimus, tarsi tai, kad esu teisininkė, savaime reikštų kai ką ypatingo. Lyg dėl to žinočiau visus atsakymus ir suprasčiau visus dėsnius.

Taip nėra.

Iš principo teisė yra ne ką tikslesnis mokslas nei dailė. Jokių griežtai apibrėžtų, visuotinių ir amžinai galiojančių taisyklių nėra.

Ir čia kalba ne tik apie skirtingas teisės sistemas (šariato teisė, kontinentinė teisė ar bendroji teisė) ir net ne apie skirtingus periodus, bet apie tai, kad didžiojoje Europos dalyje praktikuojama kontinentinė teisė, kuri bent jau Lietuvoje iš esmės persimaišiusi su bendrąja teise, yra tokia nepastovi, nenuosekli ir neapibrėžiama, kad jokių aiškių atsakymų neduoda.

Savo esme teisė yra ne kas daugiau kaip visuotinis susitarimas, kaip tvarkytis gyvenimą.

Lietuvoje, kaip ir kitose demokratinėse valstybėse, tas susitarimas pasiekiamas per Tautos išrinktus atstovus (Seimą). Bent jau teoriškai.

Nedemokratiškose valstybėse tą susitarimą padiktuoja koks nors vadovas (diktatorius, karalius ir pan.).

Taigi, nepriklausomai nuo to, kas nustato taisykles, jos yra subordinuotos tam tikrų asmenų valiai, užtat kintančios ir neapibrėžtos.

Teisė nekyla iš Dievo, teisė kyla iš žmonių. Dėl to ji gali būti nemorali, neteisinga, nepriimtina ir netgi smerktina.
(more…)

Iš tiesos.lt

Kovo 23 d. kalbėdamas per Vyriausybės valandą Seime premjeras Saulius Skvernelis vienu iš prioritetinių Vyriausybės darbotvarkės klausimų nurodė Stambulo konvencijos (Konvencija) ratifikavimą. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis taip pat teigė, jog Vyriausybė sieks ratifikuoti Stambulo konvenciją, nors pripažino, kad Lietuvoje reikalinga vidinė diskusija, savo naujienlaiškyje praneša Laisvos visuomenės institutas.

Stambulo konvencijos šalininkai nurodo, jog pagrindinis konvencijos tikslas yra smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencija. Tačiau visos Konvencijoje numatytos kovos su smurtu priemonės Lietuvoje jau egzistuoja. Esminė naujovė, kurią Konvencija įneštų į Lietuvą, yra „socialinės lyties” sąvokos įteisinimas. Konvencijoje numatytas draudimas diskriminuoti „dėl socialinės lyties tapatybės” ribotų asmenų teisę vadovautis prigimtinės, biologinės lyties samprata.

Stambulo konvencijos 14 straipsnis įpareigoja Konvenciją ratifikavusias šalis į vaikų švietimą įtraukti mokymo programas apie „nestereotipinius lyčių vaidmenis”. Tai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 26 straipsnyje įtvirtintai tėvų ar globėjų teisei nevaržomai auklėti vaikus pagal savo dorovinius ir religinius įsitikinimus. Daugiau argumentų, kodėl Lietuva neturėtų ratifikuoti Stambulo konvencijos rasite (ČIA).

Svarbu ir tai, jog šios Konvencijos taip pat neatitinka Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) rinkiminės „Darnios Lietuvos”  programos, kurioje nurodoma: „Lygiai taip pat kova su smurtu negali tapti pretekstu į Lietuvos teisės sistemą integruoti tokias normas, kurios, įtvirtindamos „socialinės lyties” kategoriją, keltų pavojų nuosekliai šeimos politikai”. Toliau LVŽS programoje kalbama ir apie formalių ugdymo įstaigų bendradarbiavimą su mokinių tėvais, tačiau ratifikavus Stambulo konvenciją, tėvai nebegalėtų tikėti ir šiuo rinkiminiu įsipareigojimu, nes netektų galimybės reikalauti, kad jų vaikai nebūtų mokomi apie „nestereotipinius lyčių vaidmenis”.  Dėl to nenuostabu, kad daugelį LVŽS frakcijos Seime narių premjero pozicija šokiravo ir papiktino.

Negana to, S. Skvernelio vadovaujama Vyriausybė Sveikatos apsaugos ir Teisingumo ministerijas įpareigojo iki 2017 m. rugsėjo 1 d.  parengti teisės aktus dėl gydymo paslaugų teikimo asmenims, turintiems lyties tapatumo sutrikimų. Ministras pirmininkas Seimo posėdyje konstatavo: „Ar­ba tu­ri bū­ti įsta­ty­mas, ar­ba tu­ri bū­ti pa­tai­sy­tas Ci­vi­li­nis ko­dek­sas”.

Teisės aktų projektus parengti įpareigotas LVŽS deleguotas Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga abejoja lyties keitimo įteisinimo prasmingumu: „Man, kaip psichikos sveikatos specialistui, čia yra labai įdomi diskusija. Sakoma ir dabar formuojamas supratimas, kad tai nėra sutrikimas. Jeigu tai nėra sutrikimas, ir mes to nelaikome liga, tai ką mes tada gydome ta procedūra? Koks yra gydymo tikslas? Jeigu žmogus yra nepatenkintas savo išvaizda, nori ją keisti, kažką su savimi daryti, ar tai iš tikrųjų yra ligos gydymas? Ir ar valstybė turėtų už tai mokėti? Ar vis dėlto tai turėtų būti vertinama taip, kaip, pavyzdžiui, plastikos chirurgijos procedūros? Jeigu žmogus yra nepatenkintas savo išvaizda, kur yra riba?” – svarstė A. Veryga.

Šiuo metu Civilinis Kodeksas numato, kad nesusituokęs, pilnametis asmuo turi teisę medicininiu būdu pasikeisti lytį, bet realios įstatyminės bazės, reglamentuojančios lyties keitimo procedūros tvarką nėra. Dėl šio neatitikimo Europos Žmogaus Teisių Teismas (Teismas) pripažino, jog Lietuva pažeidė savo tarptautinius įsipareigojimus. Tačiau Lietuva nebuvo įpareigota įteisinti lyties keitimo procedūrų. Tam, kad Teismo sprendimas būtų įgyvendintas, nebūtina priimti Lyties keitimo įstatymą. Užtenka panaikinti Civilinio kodekso nuostatą, kuri lyties tapatumo sutrikimus turintiems asmenims sukuria nepagrįstus lūkesčius.

Daugiau apie lyties keitimo procedūros teisinį, antropologinį bei bioetinį vertinimą bei galimus kitus sprendimo būdus kviečiame pasiklausyti ČIA.

Iš tiesos.lt

Iš tiesos.lt

Pirmadienį buvo pranešta, kad Pretendentų į teisėjus atrankos komisija (toliau – PTAK)  pripažino, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Gintaras Kryževičius ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Ramūnas Gadliauskas yra tinkamiausi kandidatai eiti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pareigas.

Iš viso kandidatų buvo keturi. G.Kryževičius surinko beveik 97 balus ir gavo visų 7 atrankos komisijos narių balsus, o R. Gadliauskas – daugiau nei 85 balus ir už jį balsavo vienu komisijos nariu mažiau.

Beje, spaudos pranešime teigiama, jog „PTAK savo sprendimus priima įvertinusi pretendentų turimas profesines žinias ir įgūdžius, duomenis apie pretendentų teisinio darbo stažą, kiekybinius ir kokybinius teisinės veiklos rodiklius, mokslinę ir pedagoginę veiklą, juos charakterizuojančius dokumentus, viešą informaciją apie pretendentus, motyvaciją užimti pareigas, į kurias pretenduoja, bei pokalbio metu pateiktus pretendentų atsakymus į PTAK narių klausimus”.

Tačiau susipažinus su PTAK išvadomis (ČIA), pavyzdžiui, šia – „pretendentas G.Kryževičius charakterizuojamas kaip profesionalus, pareigingas, sąžiningas, objektyvus, kruopštus, principingas, gebantis išlaikyti savitvardą įvairiose kritinėse situacijoje bei supratingas žmogus; iniciatyvi, motyvuota, veikli, kūrybinga, turi platų interesų ratą asmenybė” – sukirba ne viena ir net labai pagrįsta abejonė. Visų pirma, tokio PTAK įvertinimo pagrįstumą neigia išties gėdingas G. Kryževičiaus biografijos faktas, kai 2012 m. jis, tuometis Teisėjų tarybos pirmininkas, savo buvusią kolegę Neringą Venckienę išvadino ir teisinės, ir politinės Lietuvos sistemos bėda ir pūliniu (ČIA). (more…)

Peržiūrėjus šią vaizdo medžiagą, supranti, kaip visose šalyse veikia korupcijos mechanizmas. Nors kalbama tik apie Rusiją ir jos premjerą Medvedevą, bet šis korupcijos modelis parazituoti visuomenės sąskaita yra, ko gero, užkrečiamas.

Verta peržiūrėti iki galo. Tuomet daugiau aiškumo, kodėl dešimtys tūkstančių žmonių 2017 m. kovo 26 d. visoje Rusijoje išėjo į gatves.

Taip pat, peržiūrėjus šį įrašą, darosi aišku, kodėl tyli samdomoji žiniasklaida.

Atidaus žiūrėjimo! Pastaba: dok. filmo tekstas yra originalia rusų kalba. Subtitrai anglų ir rusų kalbomis.