Iš bernardinai.lt

Straipsnio autorė Marija Keršanskienė.

Seksualinis smurtas – jautri ir skaudi tema. Anot Paramos vaikams centro psichologės, programos „Vaikystė be smurto” vadovės Ievos Daniūnaitės, dažnai suaugę žmonės, susidūrę su šia tema, išsigąsta ir sutrinka. Kalbamės apie tai, kas gali padėti atpažinti, jog vaikas patiria seksualinę prievartą, kaip neišsigąsti ir padrąsinti vaiką kalbėti, kur ieškoti pagalbos, mitus ir pasekmes.

Kas yra seksualinis smurtas?

Tai suaugusių žmonių veiksmai, kurie skirti patirti seksualinį pasitenkinimą, nors tai visai neatitinka vaiko interesų ir jo raidos amžiaus. Paprastai visiems suprantama, kad išžaginimas yra seksualinė prievarta, tačiau yra taip pat tokie dalykai kaip intymių kūno vietų lietimas arba vertimas vaiką jas liesti, intymių vietų rodymas, pornografinės medžiagos rodymas siekiant vaiką sujaudinti arba sukrėsti. Taip pat galimas vertimas vaikui filmuotis ar fotografuotis sekso scenose, pornografijai, filmams arba nuotraukoms. Visa tai yra seksualinė prievarta.

Mūsų įstatymuose seksualinė prievarta yra tikriausiai labiausiai apibrėžta prievarta. Į įstatymus yra įtraukti netgi tokie atvejai, kai vyresni asmenys rašo ar skambina vaikui ir kviečia jį susitikti, jei pavyksta teisėsaugai įrodyti, kad skambinama siekiant vėliau išnaudoti vaiką. Taip pat vaikai gali būti parduodami asmenims, kurie nori juos seksualiai išnaudoti. Vaikai gali būti parduodami toje pačioje šalyje arba išvežti į užsienį. Taip uždirbami dideli pinigai. Yra atvejų, kai savo vaikus parduoda patys tėvai. Visa tai laikoma nusikaltimu.

Kokie seksualinio smurto prieš vaikus mastai? (more…)

Iš kam.lt

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR JUNGTINIŲ AMERIKOS VALSTIJŲ VYRIAUSYBĖS SUSITARIMAS DĖL BENDRADARBIAVIMO GYNYBOS SRITYJE

Turinys

Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Lietuva) ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybė (toliau – Jungtinės Valstijos), toliau abi kartu vadinamos Šalimis, o kiekviena atskirai – Šalimi, suvokdamos savo teises ir įsipareigojimus pagal Šiaurės Atlanto sutartį; atsižvelgdamos į tai, kad JAV karinės pajėgos, jų išlaikytiniai ir JAV rangovai gali būti Lietuvos Respublikos teritorijoje ir kad tokio JAV karinių pajėgų buvimo tikslas yra remti Šalių pastangas palaikyti taiką ir saugumą abiem Šalims svarbiose ir naudingose srityse, įskaitant  dalyvavimą vykdant bendras gynybos užduotis; pripažindamos, kad JAV karinių pajėgų buvimas padeda stiprinti Lietuvos Respublikos ir regiono saugumą ir stabilumą; norėdamos dalytis atsakomybe už paramos minėtoms JAV karinėms pajėgoms, kurios gali būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, teikimą; pripažindamos 1951 m. birželio 19 d. Londone pasirašytą ir 1953 m. rugpjūčio 23 d. įsigaliojusį Šiaurės Atlanto sutarties Šalių susitarimą dėl jų karinių pajėgų statuso (toliau – NATO SOFA), taip pat jo nuostatas dėl susitarimą papildančių atskirų susitarimų; pripažindamos 2006 m. gegužės 22 d. Štutgarte ir 2006 m. gegužės 31 d. Vilniuje pasirašytą, o 2006 m. gegužės 31 d. įsigaliojusį Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų gynybos departamento susitarimą dėl logistinės paramos, atsargų ir paslaugų teikimo (toliau – LSA); pripažindamos 1995 m. lapkričio 21 d. Vilniuje pasirašytą ir 1995 m. lapkričio 21 d. įsigaliojusią Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės saugumo sutartį dėl saugumo priemonių slaptajai karinei informacijai apsaugoti (toliau – Informacijos saugumo sutartis); pripažindamos būtinybę stiprinti abiejų Šalių saugumą, prisidėti prie tarptautinės taikos ir stabilumo užtikrinimo ir didinti bendradarbiavimą gynybos ir saugumo srityse; norėdamos sudaryti susitarimą dėl glaudesnio Jungtinių Valstijų  ir Lietuvos bendradarbiavimo, susitarė:

I straipsnis. Taikymo sritis ir tikslas (more…)

Niekas nepamiršta! Praėjo 4-eri metai ir 8-eri mėnesiai po smurto akto Garliavoje prieš mažą Mergaitę ir taikius, nekaltus žmones.

Drąsiaus Kedžio duktė 2012 m. gegužės 17 d. išnešta į nežinią. Ji išplėšta iš mylinčių Ją žmonių glėbio, paniekinus ir pragariškai pažeminus visa tai ir visus tuos, kas Jai buvo nepaprastai brangu ir vertinga.

Ta diena įėjo į Lietuvos istoriją, kaip diena, kai nubrėžiama labai aiški riba tarp abejingumo ir meilės.

Žmogus, kuris pateisiną šį valsybės įvykdytą skausmą prieš mažametį vaiką, yra žmogus, kuris pateisina gyvenimą be meilės.

Žmogus, kuris verkia, prisiminęs Garliavos dramą, yra žmogus, ant kurio dar laikosi pasaulis.

Lenkiame galvas prieš kiekvieną, turintį atmintį ir šidį. Jūs esate Meilė tikrovėje!

Pranešame, kad 2017 m. sausio 13 d. Laisvės gynėjų dieną staiga mirė politinės partijos „Drąsos kelias” koordinacinės tarybos narės Linos Baltrėnaitės tėtis Paulius BALTRĖNAS (1945 06 28 – 2017 01 13).
Velionis Paulius Baltrėnas buvo gimęs 1945 m. birželio 28 d. 2012-aisiais prieš 5-eris metus Jis buvo politinės partijos „Drąsos kelias” vienas iš steigėjų. Jo širdis staiga nustojo plakti, kai Lietuva minėjo 26-ąsias Laisvės gynėjų žūties metines. Tai simboliškas lemties ženklas. Dėkojame už tai, kad vėlionis pasirinko tauraus žmogaus poziciją ir neliko abejingas, kai reikėjo savo apsisprendimu apginti  neabejingą ir skriaudžiamą Lietuvą nuo Lietuvą paniekinusių neteisingumo. Tebūna viltingas Jo susitikimas su dangiškuoju Tėvu!..
Velionis Paulius Baltrėnas, politinės partijos „Drąsos kelias” narys ir steigėjas, bus pašarvotas Kaune, Vilijampolės gedulo namuose „Praradimas”, Panerių g. 19, sausio 16 d, pirmadienį, 11 val.
Po trumpo atsisveikinimo urna išnešama 14 val.
Laidotuvės tą pačią sausio 16 dieną Karmėlavos kapinėse.
Užuojauta mūsų bendražygei Linai Baltrėnaitei

Politinė partija „Drąsos kelias”