Gruodžio 16 d., penktadienį, 11 val., Vilniaus miesto savivaldybėje Laimutė ir Vytautas Kedžiai per Vaiko Teisių apsaugos skyrių perduos dovanas savo mylimai anūkei, Drąsiaus Kedžio dukrai, prievarta pagrobtai iš gimtųjų namų prieš 4 metus ir 7 mėnesius.
Būkite liudininkais šio įvykio.
Primename, kad Vilniaus m. Vaiko Teisių apsaugos skyrius yra juridiškai atsakingas, kad šv. Kalėdų proga Mergaitė dovanas gautų.
Lietuvos Žmogaus Teisių Gynimo Asociacijos surengtoje konferencijoje „ŽMOGAUS TEIISIŲ SITUACIJA LIETUVOJE: Gerovė ar jos Iliuzija? s. Nijolės Sadūnaitės pasisakymas pradėtas Laimutės ir Vytauto Kedžiu laišku “ŠAUKSMAS” į naujai išrinktą LR Seimą:
ŠAUKSMAS
Gerbiami konferencijos „Žmogaus teisės Lietuvoje: gerovė ar jos iliuzija?” dalyviai ir rengėjai – tai klausimas, kuris rūpi ir mums.
Esame seneliai, tėvai, kažkada labai senai ir mes buvome vaikai ir anūkai. Užaugę auginome savo vaikus, dukrą ir sūnų. Puoselėjome šeimą ir tikėjome, kad sulaukę senatvės galėsime džiaugtis ramybe, anūkų ir proanūkių krykštavimu, kad mūsų širdžių netemdys skausmas, netektys, šmeižtas ir nuolatinis persekiojimas.
Niekada nebūtume patikėję, kad siekis savai valstybei išugdyti dorus piliečius, vaikus išleisti į mokslus ir būnant seneliais rūpintis brangiausiais žmonėmis gali virsti nuolatiniu persekiojimu, šmeižimu, netikėjimu žmogumi, kuris sako tiesą.
Virstame nusikaltėliais nepadarę nusikaltimo. Tampame protu nesuvokiamo šmeižimo ir valstybės vardu absurdiškų kaltinimų aukomis.
Išgyvenome netektis… Sūnų, atimtą nežinia kieno ir už ką, palaidojome. Sūnaus dukrelė, mylėta, auginta, sūpuota ant rankų anūkėlė, išplėšta iš gimtųjų namų. Nematome, negirdime, nesidžiaugiame muzikos, kurią ji groja, garsais. Kaip didžiausi pasaulio nusikaltėliai negalime apkabinti, pasveikinti ar tik paklausti „kaip tau sekasi, kaip gyveni?”, neturime teisės seneliais būdami įteikti dovanų net ir svarbiausių švenčių proga. Nežinome ar su meilia pirktos ir ruoštos dovanos perduodamos anūkei, į tokius klausimus niekas neatsako.
Netekome ir dukters su anūku. Kurie gyvi, bet iš tėvų ir senelių atimti ne savo valia, o kitų pastangomis. Labai liūdna, graudu nes iki šiol nesuvokiame už ką iš gimtųjų namų ištremiami žmonės, už ką gyvieji turime kentėti, jei Dievas mato nieko blogo nepadarėme. Neturime teisės artimųjų nei matyti, nei pas juos nuvykti ar su jais susitikti. Esame įkalinti be asmens dokumentų, be viso gyvenimo santaupų, be namų, kuriuos kiekvieną minutę grasina atimti.
Nejaugi valstybė savo piliečiams suteikia tik tokias teises, būti daiktu ir aklai paklūsti nesuvokiamą galią turintiesiems? Nejau valstybė taip sumoka už meilę šeimai, už paramą vaikui už tikėjimą įstatymu?
Pasakykite ar taip ginamas žmogus, jei per didžiąsias šventes prie stalo turi būti be artimųjų. Koks žiaurus įstatymas ir kokias galias turintis žmogus gali uždrausti mylėti savo kūno ir kraujo dalelę, savo ateitį? Vaikai ir anūkai yra tėvų ir senelių džiaugsmas, tikėjimas, vienintelė paguoda senstančiam kūnui ir širdžiai.
Kodėl žiaurūs valstybės ar žmonių sprendimai atima iš žmogaus teisę į šiltą puodelį arbatos paduodamą iš vaiko rankos?
Būdami seni, netekę sveikatos ir iškamuoti teismų maratonų, neteisybės, šmeižimo, sugniuždyti netekčių ir neteisybės vis dar turime vilties. Tikime, kad atsiras galimybė ir mums bus suteikta teisė pamatyti anūkę, anūką ir dukrą. Prašome visų apginkite žmogiškąsias vertybes, atstatykite tiesą, neatimkite artimųjų, kuriuos sukūrė ne įstatymas, ne žmogus. Artimųjų, kuriuos sieja ir kraujo ryšys niekas negali duoti arba atimti, jie yra. Jie yra kartu, širdyse, mintyse ir gyvenime. Leiskite būti ir matysis su artimaisiais su tais, kuriuos atėmėte, su tais, kuriuos mylime.
Tikimės būti išgirsti, suprasti, ir mums bus suteikta teisė matytis su pačiais artimiausiais.
Laumutė ir Vytautas Kedžiai
Šiandien Seime posėdžiavusi Laisvės premijų komisija nusprendė nekreipti dėmesio į 52 parlamentarų teikimą Laisvės premiją skirti garsiai disidentei, sesei Nijolei Sadūnaitei.
„Gruodžio 14 d. Laisvės premijų komisija, atsižvelgdama į gautus valstybės ir savivaldybių institucijų, visuomeninių organizacijų ir asociacijų, akademinės bendruomenės, bendruomenių ir fizinių asmenų teikimus, nusprendė siūlyti Seimui 2016 m. Laisvės premiją skirti Prezidentui Valdui Adamkui.
Komisija taip pat nusprendė siūlyti 2015 metų Laisvės premiją pirmajam atkurtos nepriklausomos Lietuvos Respublikos vadovui, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkui, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Vytautui Landsbergiui ir 2016 metų Laisvės premiją Prezidentui Valdui Adamkui įteikti Laisvės gynėjų dieną – 2017 metų sausio 13-ąją”, – teigiama Laisvės premijos komisijos pranešime.
Kaip žinia, gruodžio 1 d. 52 Lietuvos Respublikos Seimo nariai pasirašė po kreipimusi į Laisvės premijų komisiją, kuriuo, atsižvelgdami į nuopelnus ir ilgametę kovą už Lietuvos laisvę, pasiūlė Laisvės premiją skirti disidentei Nijolei Sadūnaitei. Kreipimesi pabrėžiama, kad N. Sadūnaitė ne kartą buvo suimta ir tardoma KGB, bet ir toliau veikė Lietuvos labui, neišsižadėjo savo pažiūrų, vertybių ir nuosekliai kovojo prieš sovietinę santvarką. (more…)
Iš propatria.lt
2016 m. gruodžio 12 d. Seime rengiama konferencija „Žmogaus teisės Lietuvoje: gerovė ar jos iliuzija?“ Joje bus diskutuojama apie realią žmogaus teisių būklę Lietuvoje.
Visuomenei yra gerai žinoma, kad daugelio nevyriausybinių organizacijų pranešimai apie žmogaus teisių pažeidimus yra netikslūs, neatitinkantys tikrovės, neretai inicijuoti įvairių politikų arba lobistinių grupių. Pvz., labai ryškios lobistinių grupių iniciatyvos pastebimos vaiko teisių apsaugos srityje.
Prieš keletą dienų du Seimo nariai pateikė pasiūlymą dėl Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo ir papildymo (XIIIP-113). Jame eilinį kartą užsimota keisti smurto prieš vaiką sampratą. Projekto autoriai siūlo smurtu prieš vaiką laikyti netgi kito asmens neatsitiktinį neveikimą, darantį vaikui emocinį, seksualinį poveikį ar pasireiškiantį nepriežiūra, kuri žemintų jo orumą. O vaiko nepriežiūrą autoriai siūlo laikyti nuolatinį nepakankamą pagrindinių vaiko fizinių, socialinių poreikių tenkinimą ar netenkinimą, kuris kelia grėsmę vaiko orumui.
Tokia įstatymo formuluotė visiškai neatitinka realių žmonių gyvenimo sąlygų Lietuvoje: pagal statistiką net 19 tūkst. vaikų auga socialinės rizikos šeimose. 26 proc. namų ūkių, kuriuose auga vaikai, nėra pakankamai šildomi. 12 proc. šeimų dėl pinigų stokos negali laiku sumokėti būsto nuomos, komunalinių mokesčių. Apie 19 proc. tokių šeimų negali sau leisti bent kas antrą dieną valgyti mėsos, o šeimos, kurios negali apmokėti nenumatytų išlaidų, sudaro net 55 proc. (more…)
Sesė Nijolė Sadūnaitė 2016 m. sausio 17 d. prie LR Prezidentūros labai aiškiai kalbėjo apie 2012-ųjų įvykius Garliavoje, kai, naudojant neįsivaizduojamą smurtą ir fizinę jėgą Lietuvos tuometinio generalinio komisaro Sauliaus Skvernelio 240 pavaldinių šturmavo 8-erių metų mergaitę – Drąsiaus Kedžio dukrą. Turbūt neabejotina, kad Laisvės premija Laisvės gynėjų dienos proga šią žiemą tikrai bus įteikta žymiai Lietuvos disidentei s. Nijolei Sadūnaitei. Daug Seimo narių, naujai išrinktų, būtent ją mato kaip kandidatę šiai 5000 Eurų premijai. Jei vis dėlto premija N. Sadūnaitei būtų įteikta – tiesioginio eterio metu iš Seimo tribūnos ši vienuolė tikrai kalbės apie neatitaisytą skriaudą tiek prieš vaiką, tiek prieš daugelį nekaltai nuskriaustų žmonių. Ar bus išjungtas mikrofonas, jei s. Nijolės Sadūnaitės kalba premjerui ar kam nors kitam nepatiks?
Ar surizikuos naujoji valdžia leisti kalbėti šiai buvusiai ilgametei disidentei? Juk ji, daugel metų kalinta sovietiniuose kalėjimuose, tikrai prabils apie pilietiškų, bet paniekintų ir nuteistų Garliavos žmonių teisinę reabilitaciją.
Senoji valdžia buvo aiškiai apsisprendusi tokių žmonių, kaip N. Sadūnaitė, neįsileisti į Seimo tribūną. Neringos Venckienės išvarymas iš Lietuvos 2013-aisiais tai aiškiai prodė.
Palaukime 2017 -jų sausio 13-sios ir pamatysime, ar premjeras S. Skvernelis plos atsistojęs, kai Seimas įteikinės Laisvės premiją s. Nilolei Sadūnaitei?
2016 m. gruodžio 1 dieną 52 Seimo nariai kreipėsi į Laisvės premijų komisiją siūlydami šių metų Laisvės premiją siūlo skirti disidentei s. Nijolei Sadūnaitei.
„Katalikų Bažnyčios Kronikos platintoja ir Helsinkio grupės narė s. N. Sadūnaitė buvo ne kartą suimta ir tardoma KGB, tačiau savo pažiūrų neišsižadėjo ir toliau nuosekliai kovojo prieš sovietinę santvarką. 1990 m. ji buvo JAV Respublikonų partijos apdovanota medaliu už ilgametę kovą už žmogaus teises, o JAV lietuvių bendruomenė 2009 m. jai skyrė Laisvės premiją.”
Kreipimąsi pasirašė šie Seimo nariai: Aurelijus Veryga, Gediminas Vasiliauskas, Algimantas Dumbrava, Mindaugas Puidokas, Juozas Imbrasas, Dainius Kepenis, Rimas Andrikis, Linas Balsys, Vytautas Bakas, Rūta Miliūtė, Povilas Urbšys, Virginija Vingrienė, Agnė Širinskienė, Paulius Saudargas, Greta Kildišienė, Aurimas Gaidžiūnas, Arvydas Nekrošius, Egidijus Vareikis, Dainius Gaižauskas, Kazys Starkevičius, Aušrinė Norkienė, Lauras Stacevičius, Algimantas Kirkutis, Petras Gražulis, Artūras Skardžius, Naglis Puteikis, Valentinas Bukauskas, Julius Sabatauskas, Antanas Vinkus, Rasa Budbergytė, Algirdas Sysas, Andrius Palionis, Algimantas Salamakinas, Algirdas Butkevičius, Irena Šiaulienė, Kęstutis Mažeika, Justas Džiugelis, Juozas Varžgalys, Audrys Šimas, Kęstutis Bacvinka, Kęstutis Pūkas, Remigijus Žemaitaitis, Raimundas Martinėlis, Aušra Papirtienė, Aušra Maldeikienė, Kęstutis Bartkevičius, Mantas Adomėnas, Arūnas Gumuliauskas, Levutė Staniuvienė, Vida Ačienė, Guoda Burokienė, Laurynas Kasčiūnas.
Laisvės premiją siūloma skirti žymiai disidentei s. Nijolei Sadūnaitei ir įteikti 2017 m. sausio 13 d. iškilmingo laisvės dienos minėjimo metu.
Nijolė Sadūnaitė yra labai nuosekli gynėją visų paniekintų žmonių Garliavoje. Pradedant mažaja Drąsiaus Kedžio Dukra ir baigiant kiekvienu nekaltai persekiojamu ar nuteistuoju.
Iš respublika.lt
Iš pozicija.org
Dar vasarą, rodos, „The Washington Post” aptikau man atminty įstrigusią kažkokio Amerikos aštrialiežuvio išpoškintą frazę: „Jei išrinksime Donaldą Trampą (Donald Trump), JAV bus pilietinis karas. Jeigu išrinksime Hilari Klinton (Hillary Clinton), kils pasaulinis karas.” Tai su humoro doze pasakytas ir labai talpus, kondensuotas posakis, atspindintis bent dalies analitikų, žurnalistų, politikų ir apskritai kritiškai mąstančių JAV ir pasaulio piliečių požiūrį.
Tas Amerikos šmaikštuolis, gal net kiaušingalvis, pirmąja savo posakio dalimi norėjo pasakyti tai, kad jo šalies diduomenė, isteblišmentas, tikėtina, lengvai nesitaikstys su „išsišokėliu”, „marginalu” Donaldu, jų ratui nepriklausančiu prezidentu ir provokuos vidinį politinį konfliktą – JAV galingieji prieš „nesavą” prezidentą.
Kita aštrialiežuvio posakio, pareiškimo dalis yra aliuzija į tai, kad buvusios valstybės sekretorės H.Klinton retorika tarptautinės politikos klausimais buvo karinga ir kad jai užėmus aukščiausią politinį postą ta retorika galėjo virsti rimtais pasaulinio lygio konfliktais. Gal net trečiuoju pasauliniu karu.
Amerikos, apskritai Vakarų isteblišmentas investavo daug, siekdamas, kad laimėtų sava kandidatė į prezidentus. Ir rodės, kad „marginalas” Donaldas bus tikrai nugalėtas. Tačiau įvyko tektoninis politinis poslinkis – nepaisant vos ne totalaus Vakarų elito pasipriešinimo, lietuviška nomenklatūra irgi aktyviai dalyvavo tame pasipriešinimo judėjime, laimėjo svetimas. Tai sukėlė šoką, neigiamų emocijų cunamį. Neatgavę savitvardos kai kurie galingieji iš inercijos ir sutrikimo kurį laiką išrinkto prezidento adresu vis dar laidė nepagarbias, netgi įžeidžias replikas. Prireikė keleto dienų grįžti į politines realijas – amerikiečių nacija kad ir neidealiuose, bet pakankamai laisvuose rinkimuose išsirinko savo šalies prezidentą.
Tie Jungtinėse Valstijose, kas sakosi išpažįstą demokratijos principus, neturėtų sakyti: „Tai ne mano prezidentas!” Reikėtų sakyti kitaip: „Tai nebuvo mano kandidatas, bet po rinkimų pripažįstu jį kaip šalies vadovą, kaip mano prezidentą.” (more…)
