Prabėgo 45-eri mėnesiai po Drąsiaus Kedžio Dukros pagrobimo iš Gimtųjų namų…

Prabėgo 45-eri mėnesiai po Drąsiaus Kedžio Dukros pagrobimo iš Gimtųjų namų. Pagrobimo organizatoriai ir vykdytojai jau 3 metai ir 9-eri mėnesiai pagrobtą Mergaitę, pagrindinę pedofilijos liudininkę, laiko paslaptyje.  Atplėšė tuomet, ankstų 2012-ųjų gegužės 17-osios rytą, Lietuvos valstybė 8-erių metų Vaiką nuo tetos Neringos Venckienės kaklo. Nuo teisėjos kaklo. Nuo neliečiamosios pagal Lietuvos įstatymą kaklo. Atplėšė Lietuva. Ne Rusija, kurią kasdien po keliolika kartų savo lūpose mini karo krankliai. Atplėšė teisinė Lietuva. Atplėšė uniformuota Lietuva, naktį pakilusi, tamsoje miške pasislėpusi, iš anksto susitarusi, gerai apgalvojusi, kaukėmis įsislaptinusi, ginkluota, šunimis garsiai paprastiems žmoneliams grasinanti, instrukcijas paryčiais dviem šimtams keturiasdešimčiai vykdytojų davusi. Lietuva, susibūrusi į organizuotą sanbūrį, prisidengusi vieno teisėjo įteisintu sprendimu. Teisėjo, kuris pats dabar laukia nuosprendžio ir nepriklausomai nuo jo, pats liks su sąžinės nuosprendžiu likusiam gyvenimui dėl vienos, tik vienos, eismo taisyklių klaidos, lėmusios nekalto žmogaus gyvybę…  Ir vadinamieji, pravardžiojamieji ir žeminamieji  „violetiniai” tokio scenarijaus nei kūrė, nei linkėjo…
Tada mažajai Garliavos mergaitei buvo 8-eri…
Už poros dienų Drąsiaus Kedžio Dukrai bus jau 12-a metų.
Lieka paslaptyje, koks auga žmogus, kai tokiame amžiuje valstybė su juo pasielgia, kaip su gyvuliu: kai per daug kalba – užčiaupia užrakindami paslaptyje, atimdami iš mažo Žmogaus namus, artimuosius, mokyklą, klasę, senelius, tėvą, Tėvynę, galimybę girdėti gimtąją kabą, atimdami pavardę, gal net tapatybę, gal net Deimantės vardą, uždrausdami tam mažam Žmogučiui garsiai prisiminti ankstyvosios vaikystės skriaudą ir išnaudojimą?  Kas gali gimti augančio Žmogaus sąmonėje, jei Ji supranta, kad teisiami Jos mylimi žmonės, kurie ją globojo, puoselėjo, saugojo ir gynė. Jau 2012-ųjų kovo 23-osios smurtas prieš Vaiką Jai aiškiai parodė, kas yra gudrios gyvatės kailyje, ir kas yra neklastingi balandžiai?..
Niekuomet nepamiršime šios, vaikystę amžiumi paliekančios Mergaitės skausmo ir skriaudos. Meilė ir pagalba nekaltai nuskriaustajam, ypatingai našlaičiui, nepasensta. Pragaro kunigaikščiai su savo, neva, teisiškais neteisingiausiais sprendimais, jau yra užrakinę save baimės kalėjimuose. Visuotine tyla į klyksmą ar arogantišku suvaldžiažmogėjimu jie ramina save. Ramina save, įkalindami teisiamųjų suoluose teisiuosius, garsiai kalbančius, apie pedofilijos nuodėmę.
Gaila save apgaudinėjančių, nes teisumas nemiršta!