2020 m. kovo 29 d. Jungtinėse Amerikos Valstijose mirė žymi lietuviškosios išeivijos poetė Eglė Juodvalkė. Jai buvo 70 metų.

2012 m. gegužės 9 d,  likus savaitei iki Deimantės Kedytės pagrobimo,  Klonio gatvėje viešėjo garsi lietuvių išeivijos poetė Eglė Juodvalkė. Čia publikuojame trumpą vaizdo įrašą :

Poetė gimė 1950 m. Čikagoje, 1973 m. Čikagos universitete baigė slavistiką ir lietuvių kalbą, vėliau Pietų Ilinojaus universitete Karbondeilyje studijavo teatro meną. 1976-1995 m. dirbo Laisvosios Europos radijo lietuvių skyriuose Niujorke ir Miunchene. Yra išleidusi gausų puoštą poezijos knygų: ,,Jei tu paliesi mane“ (1972), ,,Pas ką žiedas žydi“ (1983), ,,Mnemosinės vėrinys“ (1996), ,,Veidrodis ir tuštuma“ (2002), ,,Sakalai naktį nemiega“(2011), prisiminimų knygą apie gyvenimą lydinčią cukraligę ,,Cukraus kalnas, arba Lietuvės cukrininkės nuotykiai Amerikoje ir kitose egzotiškose šalyse“ (2000). Eglė Juodvalkė visuomet buvo aktyvi lietuvių kovotoja už tiesos žodį, už Lietuvos laisvę. Jos poezijoje ryškios tautos atminties temos, gausu pokario partizanams skirtų eilėraščių.

2012 m. kovo 23-oji…Pirmasis teisminės Lietuvos smurtas prieš aštuoniametę Garliavos mergaitę Deimantę Kedytę, išdrįsusią kalbėti apie savo skriaudą.

Šie vaizdo įrašai yra šios istorinės neteisybės, sukrėtusios Lietuvą, liudininkai:

Kovo 23-ąją savo Gimtadienius švenčia politinės partijos „Drąsos kelias” pirmininkas Jonas Varkala (69) ir politinės partijos „Drąsos kelias” pirmininko pavaduotoja Audronė Skučienė (67).

Šiuo sunkiu Lietuvai ir pasauliui laikotarpiu linkime jiems sveikatos. Taip pat linkime stiprybės ir toliau likti tvirtumo pavyzdžiu dėl tiesos ir teisingumo pergalės mūsų Lietuvoje.

Neseniai kreipiausi į visuomenę su pranešimu, jog į teismą perduotoje baudžiamojoje byloje kaltinamajame akte nurodytas ir penktas nusikaltimas, esą piktnaudžiavau globėjos teisėmis, taip laužant Lietuvos ir JAV ekstradicijos sutartį.

Nors Generalinė prokuratūra ir nurodė, jog mano teiginiai dėl penkto kaltinimo klaidinantys, tačiau pripažino – į kaltinimą įrašytas piktnaudžiavimas globėjos teisėmis kaip kitos nusikalstamos veikos padarymo požymis.

Tenka pažymėti – Lietuvos Vyriausybė kreipėsi į JAV šią veiką įvardindama atskiru nusikaltimu, tačiau, kai JAV nesutiko persekioti pagal šį straipsnį, Lietuvos pareigūnai gudraudami padarė kito nusikaltimo požymiu.

Mūsų šalies prokurorai gana keistokai suvokia įstatymo raidę – teisti negalima, tačiau atsakomybę užkrauti reikia.

Užuot pagal ekstradicijos sutartį laikęsi galimos mano atsakomybės ribų, piktnaudžiaujantys savo tarnybine padėtimi pareigūnai dabar bando jas praplėsti. (more…)

Gerieji žmonės, su Lietuvos 30-mečiu! Su Kovo 11-ąja!

Jei ne „Drąsos kelias” – Lietuvoje būtų daug daugiau užslėptos neteisybės, naikinančios mūsų Viltį ir žeidžiančios mūsų Tėvynės Lietuvos žmonių gyvenimus, skaudinančios teisingą gyvenimą gyvenančių žmonių būtį. Lietuva yra laisva tiek, kiek ji yra teisinga kiekvienam savo piliečiui ir mylinti neturtingiausią ar pažeidžiamiausią Lietuvos žmogų. Lietuva yra laisva tiek, kiek Ji sugeba Įstatymu vadinti Amžinąsias vertbes, duotas pačio Dievo mūsų gyvenimo laimei. Išeidami iš imperijos prieš 30 metų – pirmiausia, mes išėjome iš melo. Nuo šio atskaitos taško prasidėjo mūsų Viltis, kad Tėvynė mums yra reikli auklėtoja, bet ir mylinti Motina, nes „Meilė nesidžiaugia neteisybe ir su džiaugsmu pritaria tiesai (1 Kor 13, 6).

Iš Mindaugo Gušausko civilinio ieškinio: „… Dėl prieš jį atliktos nusikalstamos veikos, jo dvasinė gerovė buvo pažeista. Jam buvo suduoti trys smūgiai, kurie sukėlė fizinį skausmą, atsirado veido paraudimai. Ieškovui teko vartoti vaistus. Viešoje erdvėje skelbiama melaginga informacija apie jam suduotus smūgius vertė jį patirti gilius išgyvenimus ir jausti nuolatinį stresą, vertė baimintis dėl šeimos, kas turėjo neigiamos įtakos jo dvasinei gerovei.”
Mindaugas Gušauskas, sužalojęs mane 2012 m. gegužės 17 d. Garliavoje, teismui pateikė ieškinį, prašydamas priteisti iš manęs 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
O ar M. Gušauskas nepatyrė jokių dvasinių išgyvenimų, kai jis su kitais policininkais vartojo prievartą mano atžvilgiu, kad L. Stankūnaitė galėtų draskyti mergaitę, o Vaiko teisių apsaugos tarnybų darbuotojos G. Didžbalienė ir E. Talalienė plėšti vaiko rankas? Ar tokie jo matyti vaizdai neturėjo įtakos jo dvasinei gerovei? Ar jam šie siaubo „be prievartos” imant vaiką vaizdai nesisapnuoja iki šiol?
Ar M. Gušauskui nebuvo pažeista jo dvasinė gerovė, kai jis sužalojo mane?
O kaip su medicinos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad M. Gušauskui sužalojimai padaryti 4 dienos iki įvykio? Ar neatsirado dvasinės gerovės pažeidimų eksperto neįtikinus apie jo fizinius sužalojimus?

2020 m. kovo 3 d. pirmasis teismo posėdis Panevėžyje parodė proceso dalyvių elgesį dėl tiesos nustatymo ir jos paviešinimo.

Visi be išimties: prokuroras Darius Jakutis, L. Stankūnaitės advokatė N. Grubliauskienė, byloje pripažinti nukentėjusiais Sonata Vaicekauskienė ir Mindaugas Gušauskas prašė uždaro teismo posėdžio.

Jų dalyvavimo byloje svarbiausias tikslas turėtų būti patvirtinti teismui ir parodyti visuomenei mano nusikalstamus veiksmus.

Kam šiems asmenims reikalingas uždaras teismo posėdis?

Baudžiamųjų bylų praktika liudija, jog paprastai teisiamieji prašo uždaro teismo posėdžio, kad visuomenė nesužinotų apie jų nusikaltimus.

Ar neatrodo keistai? Aš, teisiamoji, vienintelė prašau atviro teismo posėdžio.

Ko prokuroras Darius Jakutis, L. Stankūnaitės advokatė N. Grubliauskienė, byloje pripažinti nukentėjusiais Sonata Vaicekauskienė ir Mindaugas Gušauskas siekia uždaru teismo posėdžiu?

Manau, kad yra tik vienas atsakymas – kad kaip ir buvo iki šiol, niekas niekada nepamatytų viso video įrašo namo viduje prievarta grobiant vaiką.

Šio įrašo nematė nei Seimas, naikinant mano kaip teisėjos, vėliau – Seimo narės teisinę neliečiamybę.

Jo nematė ir Jungtinių Amerikos Valstijų Valstybės Departamentas bei teismas, spręsdamas ekstradicijos prašymą.