Kai perskaičiau tokios R. Janutienės knygą „Dinastija”, kurioje ji, rodos, argumentuotai ir dokumentuotai pateikia nuomonę, kad Vytautas Landsbergis tarybiniais laikais buvo ne tik aktyvus komjaunuolis, marksizmo dėstytojas, bet ir KGB agentas, pagalvojau: dabar Vytautui yra tik dvi galimybės. Pirma – eiti į teismą ir įrodinėti, jog tai yra Janutienės pramanas arba, antra, eiti prie klausyklos ir išpažinti savo nuodėmes. Į teismą, matau, Vytautas Landsbergis nesirengia. Nemanau, kad jis ir prie klausyklos eis. Mat, mano nuomone, iš tiesų jis yra netikintis. Nes Dievo nebijo.
Tačiau labai tikėtina, kad jis, kaip jau įprasta, eis į tribūnas ir aiškins, kaip jis vienas, tokiems kaip aš besipriešinant, išvadavo Lietuvą.
Vasario 16-tą lips, ko gero, jis ir į Signatarų rūmų balkoną, kuriame eilinį kartą bandys atlikti Jono Basanavičiaus vaidmenį. Niekada, bent man, to vaidmens atlikimas nebuvo įtikinamas. Labai jau skirtingos tos asmenybės. J.Basanavičius visada pergyveno dėl Lietuvos likimo. V.Landsbergis į Lietuvos istoriją įeis kaip politinis egoistas, nepotizmo ir klaninio veikimo tipažas. J.Basanavičius lietuvius vienijo nesiekdamas postų. V.Landsbergis į Lietuvos istoriją įeis kaip didis tautos skaldytojas. Dauguma mūsų žmonių tai gerai suvokia. Tiesa, savoji mažuma palaiko naująjį „patriarchą”. Kaip rodo apklausos, tokių žmonių nedaug. Daugumai nekaip dvelkia jo kalbos apie Tėvynę ir apie jos priešus. Kaip šunaujos ir runkelių atstovas, o mūsų tikrai daug, pripažįstu – jis yra priešų paieškos čempionas. Niekas nesuranda tiek daug vidaus ir išorės priešų. (more…)
Povilas Gylys: „ar V.Landsbergis vėl vaidins J.Basanavičių?” :: 2015/02/13
Jonas Varkala. Šiandien – vaikai, rytoj – tauta. :: 2015/02/12
„Lietuvos valstybę kuria Tauta”, – sako Lietuvos Respublikos 2 straipsnio 1-a eilutė.
Išėjom į Baltijos kelią, – pilietinis entuziazmas, bet dar ne pilietinė sąmonė. Prabilta, kad nebus tokių „partiečių pilių”, – kaip ir buvo viltinga, gražu, prasidėjo moksliškos kalbos apie „naujas koncepcijas”, bet aš, šiek tiek pažįstantis Adomo vaikus, laikiausi realistiškos pozicijos ir tas entuziazmas man atrodė per ankstyvas. Koncepcijos – tai smagu, bet gimdymas bus sunkus. Prasidėjo kryžių gamyba, bet nepajudėjo žmogiškumo statyba… Prasidėjo prichvatizacijos… Vakarykščiai partiečiai pasidarė sąjūdiečiais, kai pradėjo „žemė kilnotis” pasidarė panašu, jog maištininkas žuvo, drakonas gyvas… Senieji persirikiavo, anksčiau buvo valdininkai, dabar – savininkai… na ir vyraujanti valdžia.
Žmonės ateidavo guostis, skųstis dabar jau sava valstybe… Vis laukė geresnės valdžios, o mano kalbos, kad mes patys ir esame valdžia, jiems atrodė naivios. (more…)
Algirdo Patacko, Lietuvos parlamentaro kreipimasis į Norvegijos parlamento narius :: 2015/02/11
Esu Algirdas Patackas, ilgametis Lietuvos Respublikos parlamento (Seimo) narys, Lietuvos nepriklausomybės atstatymo Akto signataras. Man 71 metai, sovietiniais laikais buvau disidentas ir politinis kalinys, todėl manau turįs teisę kreiptis į jus aštresne, nediplomatine kalba.
Ar jums žinoma, kad prie Norvegijos parlamento neseniai būrys Norvegijoje dirbančių ir gyvenančių lietuvių surengė protestą prieš Norvegijos vaikų apsaugos tarnybos – Barnevernet – veiksmus atimant vaikus iš tėvų. Ar jums žinoma, kad tokie piketai vyko ir prie Norvegijos ambasadų ne tik Lietuvoje, bet ir Anglijoje bei kitose šalyse. Pabrėžiu – Anglijos lietuviai protestavo ne prieš Anglijos atitinkamas tarnybas, bet prieš elgesį su jų tautiečiais būtent Norvegijoje. Gausios lietuvių emigrantų kolonijos gyvena JAV (Čikagoje gyvena daugiau lietuvių, nei Lietuvos sostinėje Vilniuje), Anglijoje, Ispanijoje ir kitur, bet niekur tokio masto pasipiktinimo vaikų apsaugos tarnybomis nėra buvę. Suprantama, kad pasitaiko visko –ir Lietuvoje esama blogo elgesio su vaikais, ir uždarbiaujantys Norvegijoje lietuviai nėra angelai, tačiau reikalo esmė kitur. (more…)


