Vilniaus m. sav. Vaiko Teisių apsaugos skyriaus atsakymas dėl valstybės paslaptimi tapusios Drąsius Kedžio dukters. :: 2015/02/03

vaikų teisės 001Tokiam raštui daug išminties nereikia… Tai kuo, gi, mes skiriamės nuo Norvegijos „Barnevarne”!?

Mirė Rūta Gajauskaitė – Lietuvos teisininkė, teisėtyrininkė kriminologė, docentė, visuomenės bei politinė veikėja. :: 2015/02/03

DSC_9398a

Rūta Gajauskaitė 1946 01 24 – 2015 01 30

2015 m. vasario 3 d., antradienį, Vilniuje  laidojama  sausio 30 d. mirusi Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatė, socialinių mokslų teisės daktarė, docentė  Rūta Gajauskaitė. Jai buvo lygiai 69-eri metai.

Rūta Gajauskaitė gimė 1946 m. sausio 24 d. Studijavo Vilniaus universiteto Teisės fakultete, įgijo teisininkės kvalifikaciją. 1968–1976 m. dirbo teisininke, nuo 1976 m. mokslinį darbą Teisės ekspertizės mokslinio tyrimo instituto jaunesniąja moksline bendradarbe. Mask­vos sąjunginio prokuratūros institute baigė aspirantūrą. 1980 m. Sąjunginiame nusikalstamumo priežasčių tyrimo ir prevencinių priemonių rengimo institute (Maskva) apgynė disertaciją tema „Kovos su nusikalstamais gamtos apsaugos įstatymų pažeidimais, sąlygojusiais oro ir vandens užterštumą, kriminologinės problemos”, daktarė.

Nuo 1982 m. Liaudies ūkio specialistų kvalifikacijos kėlimo instituto vyr. dėstytoja, docentė, katedros vedėja. Paskelbė 20 mokymo-metodinių priemonių, subūrė specialistus ir įkūrė pirmąją Eko­lo­gi­jos ir gamtosaugos katedrą Lietuvoje, parašė pirmąjį vadovėlį apie gamybos ir gamtos sąveikos reguliavimą. Publikavo per 220 straipsnių ekologijos ir politikos temomis ir iš jų sudarė rinkinius „Kodėl vargsta Lietuva?“ bei „Ekologija virtuvėje”.

1990 m. balandžio 24 d. išrinkta Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo nare.  „Žinijos” draugijos paskaitininkė, Lietuvos žaliųjų koordinacinės tarybos, Žaliosios partijos įkūrimo iniciatyvinės grupės narė, Lie­tu­vos Persitvarkymo Są­jū­džio Vilniaus Tarybos atsakingoji sekretorė, Nepriklausomybės akto signatarų klubo narė.

Rūta Gajauskaitė parašė knygą „Kedžio kelias” (2011) ir labai daug prisidėjo prie objektyvaus žvilgsnio į skausmingą Drąsiaus Kedžio ir jo Dukters istoriją. Būtent Rūta Gajauskaitė labai daug pasisakė apie teisinį nihilizmą, labai akivaizdžiai pasireiškusį tiriant pedofilijos bylą.

Velionė pašarvota Vilniuje, Olandų g. gedulo namuose. laidotuvės vasario 3 d., antradienį, 13 val.

Dėkojame aa. Rūtai už drąsą! Ilsėkis Viešpatyje!

Zigmas Vaišvila. Rūta Gajauskaitė. In memoriam.

 

Kedzio kelias, 2011 R. Gajauskaite10968550_795183003863563_4123441075869993920_n

Pranešimas spaudai „Ginkime Lietuvos vaikus Norvegijoje ir kitose šalyse” :: 2015/02/03

file42200057_9161b8cf
Seimo narys prof. Povilas Gylys kreipėsi į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją bei į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl vaiko teisių ir Lietuvos Respublikos piliečių, gyvenančių užsienio valstybėse, teisių gynimo.

Lietuvos Respublikos Seimo nariai gavo informaciją, jog Švedijoje yra sulaikytas nepilnametis Lietuvos Respublikos pilietis G.B. Šį pilietį (nepilnametį vaiką) Norvegijos vaiko teisių tarnyba paėmė iš šioje šalyje gyvenančių  jo tėvų ir perdavė laikinai Norvegijos piliečių globai. Turimais duomenimis, G.B. motinai Gražinai Leščinskienei teisės į vaiką nėra apribotos nei Lietuvoje, nei Norvegijos Karalystėje.

Siekdami susigrąžinti vaiką, G.B. tėvai savavališkai paėmė jį iš laikinųjų globėjų be Norvegijos vaiko teisių tarnybos žinios. Todėl šiuo metu Švedijoje bus sprendžiamas G.B. sugrąžinimo klausimas jo laikiniesiems globėjams (Norvegijos piliečiams). Nėra abejonių, kad Lietuvos valstybė privalo aktyviai dalyvauti siekiant nepilnamečio vaiko (Lietuvos piliečio) sugrąžinimo jo biologinei motinai (Lietuvos pilietei), kurios teisių į vaiką nėra apriboję nei Lietuvos, nei Norvegijos Karalystės teismai.

Paklausime minėtoms institucijoms teigiama, kad Lietuvos valstybės institucijos pagal LR Konstitucijos 13 str. nuostatas turi pareigą atstovauti savo piliečiams užsienyje ir ginti jų interesus bei teises pagal savo kompetenciją, t.y. pirmiausia turi prievolę teikti minėtiems piliečiams visokeriopą teisinę pagalbą.

Atsižvelgiant į tai, jog tokių atvejų yra ne vienas, kreipimusi prašoma pateikti informaciją apie paramą analogiškoje situacijoje užsienio valstybėse gyvenančioms Lietuvos Respublikos piliečių šeimoms, kad  vaikai galėtų gyventi kartu su tėvais, o pastarieji galėtų realizuoti LR Konstitucijos 38 str. įtvirtintą ”tėvų teisę ir pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti”.

Dr. Rūta Gajauskaitė, kriminologė. Euras :: 2015/02/03

DSC_9399a

Dr. Rūta Gajauskaitė, kriminologė

Jei litą prilyginti ekonomikos srity kaip Lietuvos vėliavą valstybingume, tai gautume, kad savo valstybės simbolį iškeitėme į Europos sąjunginį. Taigi, nacionaliniai ne tik jausmai, bet ir veiksmai pažeisti – juk pasaulis valdomas šiandien per valiutą – daugiausiai per dolerį. Ir valdoma ne ginku, o lanksčiomis finansinėmis priemonėmis iš kurių kelios jau mums žinomos – finansinės investicijos, kreditai, subsidijos. Ir ne iš pačios geriausios pusės tai sužinojome. Užtenka prisiminti butų kainų kilimo burbulą, jo sprogimo pasekmes ir krizę.

Kai žinai, kad doleris niekuo nepadengtas, o jo “produkavimu” užsiima  12 privačių JAV bankų, aišku darosi, kad “burbulus ir krizes” planuoja tik JAV turtuoliai-bankininkai.

ES, įsivedusi eurą lyg ir deda pastangas pabėgti nuo dolerio vergijos, bet… kodėl „euro negriebia” Anglija? Ir ne tik ji, o ir mūsų kaimynė Lenkija bei daugiau ES narių? Maža to – Anglija ruošiasi referendumui dėl išstojimo iš ES?!!

Tiek to su Anglijos priežastimis – doleriui euras dar ne konkurentas, bei Putino sukurta BRIKS sąjunga. Geriau pasiaiškinkime, kas gero-blogo Lietuvoje su euro įvedimu.

Pirma – jis įvestas be Tautos sutikimo. Referendumas nebuvo pravestas, taigi pažeista Konstitucija.  Ir dar prisidengiant ES sutartimi?!

Sutartyje nėra punkto apie euro įvedimą – taigi šis motyvas – grynas valdžios melas. Ir ne tik melas, bet ir Tautos teisės apribojimas.

Antra – teigiama, kad dabar nebereikės kaštuotis valiutos keitimui ir taip Lietuvos keliauninkams bus labai daug sutaupyta!!!

Žinant, kad į užsienius važinėja tik turtingieji, o 80 proc. Lietuvos gyventojų – ubagai, tai euro įvedimas lyg ir turtuolių naudai, tačiau tai dar ne viskas, nes valdžia tylutėliai nuslepia 8 milijardus, kuriuos reikėjo sumokėti ES į eurogarantinį fondą!!! (more…)

Kovo 1 d. savivaldybių tarybų rinkimuose „Drąsos kelias” biuleteniuse bus žymimas Nr. 27. Balsuokite! :: 2015/01/30

DK Nr 27b

2015 m. kovo 1 d. savivaldybių tarybų rinkimai. „Drąsos kelias” politinė partija :: 2015/01/29

DK-logo

„DRĄSOS KELIAS” POLITINĖ PARTIJA  Nr. 27

Dvasinis nuopuolis, žmogaus nuvertinimas skatina dorovės krizę, kurią įveikti sunkiau negu ūkio nuosmukį. Svarbiausias siekis – atkurti pasitikėjimą valstybe. Pagrindinėje partijos programoje išsakomas veiklos pamatinis tikslas – telkti Tautą, kad būtų atkurta Lietuvos teisinė, demokratinė, konstitucinė valstybė. Sutramdyti valstybę griaunančius ir didžiąją dalį visuomenės išnaudojančius bei skurdinančius šešėlinius dalyvius. Puoselėti krikščioniškas, humanistines vertybes, kurti pilietinę visuomenę, išsaugoti unikalią etninę kultūrą.
Mūsų siekiai:
-Įstatymo privalomas laikymasis, nepriklausomai nuo užimamų pareigų, pažinčių ir turtinės padėties, viešojo intereso gynimas ir absoliutus viešumas bei skaidrumas savivaldos sektoriuje privalomas.
-Griežčiausia atsakomybė korumpuotiems valstybės tarnautojams.
-Rūpestis socialiai pažeidžiamais, skatinant jų atsakomybę už pagalbą.
-Skatinti ir kurti jaunimo užimtumo programas.
-Mažinti atskirtį tarp didžiųjų miestų (rajonų) savivaldos ir kaimiškųjų vietovių savivaldos, kur iš esmės skiriasi poreikiai.
-Mokykla dažnai tėra vienintelis išlikęs telkimosi centras -  stabdyti mokyklų „naikinimą“, nes tai yra bendruomenių naikinimo instrumentas.
-Kaimo mokyklų reguliavimo politika ir finansavimas privalo būti keičiamas.
-Svarbu pagerinti kaimo gyventojų socialinę ir fizinę saugą.
-Būtina peržiūrėti medicininio aptarnavimo kaime principus.
-Siekti, kad būtų atsisakyta ydingos praktikos ir paslaugų neprieinamumo gyventojams.
-Spartinti kaimo žmonių socialinę adaptaciją prie kintančios ekonominės aplinkos.
-Sprendžiant socialines kaimo problemas turėtų stiprėti kaimo seniūnijų ir bendruomenių vaidmuo, privalo būti išplėstos jų teisės ir veiklos galimybės;

Kurkime savo ateitį kartu! Svarbiausia – išdrįsti!

Kauno rajono savivaldybė „Drąsos kelias” politinė partija

„Drąsos kelias” politinė partija
Noriu paremti elektroniniu būdu
Kaip paremti?
Pretendentų būti kandidatais į Kauno rajono savivaldybės tarybos narius sąrašas:

1 Evelina  Paltanavičiūtė-Matjošaitienė
2 Auksė  Griškonienė
3 Audronė  Skučienė
4 Indrė  Jankauskienė
5 Saulius  Jasevičius
6 Gintautas  Jonikas
7 Edmundas  Limantas
8 Vytautas  Jankauskas
9 Birutė  Vaikšnoraitė
10 Vida Vaiva  Armonienė
11 Marija  Limantienė
12 Diana  Duobaitė
13 Salomėja  Klimauskienė
14 Liongina  Šiugždinienė
15 Darius  Kaminickas

 

„Drąsos kelias” politinė partija Alytaus miesto savivaldybė

„Drąsos kelias” politinė partija
Noriu paremti elektroniniu būdu
Kaip paremti?
Pretendentų būti kandidatais į Alytaus miesto savivaldybės tarybos narius sąrašas:

1 Raimundas  Čiegis
2 Audronė  Klimavičienė
3 Neringa  Baliukonienė
4 Živilė  Pavilonienė
5 Deividas  Bartusevičius
6 Dalė  Ignatavičienė
7 Sandra  Miniauskienė
8 Kristina  Juselienė
9 Vilma  Kubilienė
10 Neringa  Valūnaitė
11 Rita  Brenkevičienė
12 Asta  Selvianienė
13 Lilija  Linkevičiūtė
14 Regina  Žiurinskienė
15 Danutė  Linkevičienė

 

„Drąsos kelias” politinė partija Klaipėdos miesto savivaldybė

„Drąsos kelias” politinė partija
Noriu paremti elektroniniu būdu
Kaip paremti?
Pretendentų būti kandidatais į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narius sąrašas:

1 Edvardas  Šalkauskas
2 Artūras  Žigas
3 Žaneta  Milašienė
4 Pavel  Rubičev
5 Ala  Šliachovskaja
6 Janina  Sikorskienė
7 Jūratė  Šližauskienė
8 Liudvika  Kuzminčiūtė
9 Mantas  Gotautas
10 Karolis  Skirkus
11 Danutė  Bielskuvienė
12 Tatjana  Jatulienė
13 Stefanija  Andronova
14 Olga  Grišina
15 Lina  Urbonovičienė
16 Kostas  Stasiulis
17 Laima  Čižauskytė-Drabuntė
18 Joana  Untulienė
19 Alvydas  Dargis
20 Stasė  Sudintienė

 

„Drąsos kelias” politinė partija Utenos rajono savivaldybė

„Drąsos kelias” politinė partija
Noriu paremti elektroniniu būdu
Kaip paremti?
Pretendentų būti kandidatais į Utenos rajono savivaldybės tarybos narius sąrašas:

1 Vytautas  Pečiūra
2 Irma  Satkūnė
3 Žilvinas  Januškevičius
4 Virginijus  Girutis
5 Regina  Pakalnienė
6 Vidmantas  Kazlas
7 Vytautas  Petrėnas
8 Jolanta  Firsovienė
9 Jurgis  Krūminis
10 Giedrius  Eismantas
11 Zita  Šileikienė
12 Gintaras  Varnaitis
13 Danutė  Gaižauskienė

 

„Drąsos kelias” politinė partija Prienų rajono savivaldybė

„Drąsos kelias” politinė partija
Noriu paremti elektroniniu būdu
Kaip paremti?
Pretendentų būti kandidatais į Prienų rajono savivaldybės tarybos narius sąrašas:

1 Dainius  Danilevičius
2 Jūratė  Gaučienė
3 Kazimieras  Gudaitis
4 Agnė  Danisevičiūtė
5 Vytautas  Mocevičius
6 Faustas  Levulis
7 Ignas  Danisevičius
8 Arūnas  Sinkevičius
9 Armandas  Blaškevičius
10 Dženeta  Markauskaitė
11 Irena Petrutė  Klimavičiūtė
12 Deimantas  Anusevičius
13 Jadvyga  Kubilienė
14 Irmina  Raguckaitė
15 Valentina Marijona  Gaučienė
16 Artūras  Černiauskas
17 Egidijus  Stanevičius

Povilas Gylys. Apie Selą, A.Tapiną ir informacinį „McDonald‘s” :: 2015/01/22

file42200057_9161b8cfJau seniai brandinau mintį parašyti tekstą apie žmonių bukinimo ir nupilietinimo, apie pelno siekiančią nešvankybių, blogo skonio industriją. Egidijaus Dragūno–Selo reakcija į Andriaus Tapino interviu su Monika Šalčiūte „Pinigų kartoje” tapo akstinu imtis plunksnos dabar. Nesu didis Selo kūrybos žinovas ar gerbėjas, tačiau negaliu nepalaikyti jo pagrindinės viešo pasisakymo minties: ponai, nekvailinkite tautos brukdami į jos galvą informacinį ir kultūrinį niekalą, nedarykit „žvaigždžių” iš žmonių, kurie to neverti! Ruoškit protingas laidas, iš kurių galima MOKYTIS, kurios turtina žmogų, bet neeksploatuoja žemiausių žmogiškų instinktų. Sutinku su gerbiamu Egidijum ir dėl to, kad kritika neturi būti nukreipta į visus žurnalistus. Juk esama ir gerų, profesionalių žiniasklaidos atstovų.
Pridėsiu keletą minčių nuo savęs. Jos brendo mano galvoje jau visą eilę metų. Pirma, reikia skirti nacionalinį transliuotoją ir komercinius TV kanalus bei radijo stotis. Nacionalinis transliuotojas yra išlaikomas iš valstybės biudžeto. Jam, jo darbuotojams mes mokame už žmonių kultūros palaikymą, už žmonių lavinimą ir estetiniu, ir žinių, ir moraliniu  požiūriais. Antra, jis turi užtikrinti nuomonių įvairovę, eterio prieinamumą įvairių pažiūrų žmonėms ir t.t.. Deja, taip nėra. Taip vadinamas nacionalinis transliuotojas – A.Tapinas yra jo darbuotojas –  dažnai elgiasi kaip prasčiausios komercinės žiniasklaidos centras, kuriam svarbiausia pelnas, vadinasi, ir reitingai. O juos šiandien lengviausia „užsidirbti” skandalizuojant, primityvinant laidų turinį. (more…)