Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas Vytautas Budnikas.

Lapkričio 11 d. portalas „Delfi” paskelbė Seimo narės M.A.Pavilionienės straipsnį „Apie meilę žmonėms” . Skaitytojai autorę žino kaip nenuilstamą moterų ir seksualinių mažumų teisių gynėją bei lyčių gausinimo šalininkę.  Pastarasis straipsnis papildo temų foną, kai ko ne kasdien brukama į galvas žinia, kad Lietuvos visuomenė  homofobiška, kad lietuviai nepakantūs kitoniškumui, konservatyvūs ir tikri tamsuoliai.
Autorė savo straipsnyje nešykšti menkinamų epitetų oponentams, išvadindama juos profesiniais ir politiniais neišprusėliais, religiniais fanatikais, suabsoliutinančiais tradicinių lyčių reikšmę. Anot politikės, žmonės Lietuvoje teberūšiuojami, dirbtinai žalojami ir laužomi jų gyvenimai. Tiesa, kas ir kaip juos rūšiuoja ir laužo, autorė nutyli, – toks politikės įprotis švaistytis  menkinamaisiais epitetais idėjiniams priešams nepateikiant svarių argumentų.
Vis dėlto kai ką M.A.Pavilionienė pamini: LR Seime yra žmonių, kurie svaičioja apie gyvybės, šeimos, vaiko interesų, tautos tradicijų, moralės normų saugojimą ir teikia įstatymų projektus, pažeidžiančius žmogaus, moters ir vaiko teises. Jie siekia riboti susirinkimų ir minties, raiškos laisvę, vaiko teisę žinoti, moters teisę į savo kūną. Pastaroji „teisė” sudomino labiausiai. (more…)

Prieš porą mėnesių JAV politikos veteranas, vienas autoritetingiausių pasaulyje tarptautinės politikos ekspertų, vertindamas įsibėgėjančio šaltojo karo perspektyvas, mestelėjo: „Rusija žaidžia šachmatais, o mes pokerį“. Sakydamas „mes“, jis turėjo galvoje savo šalį. Kalbėdamas apie pokerį, jis įspėjo – šioje situacijoje reiktų mažiau azarto ir euforijos bei daugiau politinės, ekonominės, karinės ir t.t. kalkuliacijos.
Dalis Vakarų elito išgirdo patyrusio ir protingo žmogaus kvietimą racionalesniam, subalansuotam padėties ir veiksmų sekos vertinimui. Todėl vis dažniau iš ten girdime nuomonę, kad įtampos eskalavimas neatneš naudos NIEKAM – nei Vakarams, nei Rusijai.
Bet politiniai šachmatai nėra lietuviškos nomenklatūros žaidimas. Jai labiau patinka azartiškasis pokeris. Tiesa, jis gali virsti rusiška rulete. Apie tai liudija mūsų vadų veiksmai ir pareiškimai. Pavyzdžiui, ministro Lino Linkevičiaus prisipažinimas, kad mes šaudom sau į kojas.
Tik ką Dalia Grybauskaitė Rusiją išvadino teroristine valstybe. Anksčiau ji V.Putiną prilygino Hitleriui, o Rusiją – Irako ir Levanto Islamo valstybei. Nuolat stebiu tarptautinę erdvę, bet  tokių aštrių išsireiškimų ir terminologijos nei anksčiau, nei dabar Vakarų valstybių vadovai nenaudojo. Kas kita – žurnalistai ar politologai. Jų yra visokių – nuo Rusijos teisintojų iki jos keiksnotojų. Bet jie nėra politikai, todėl yra žymiai laisvesni žmonės. Jie gali rinktis, prie kokio lošimo jiems prisidėti, kokį lošimą jiems lošti – šachmatus, pokerį ar rusišką ruletę. Jų pareiškimų svoris bei įtaka žmonių gerovei ir saugumui yra menkesnė.
Politikų, ypač valdančių, neopozicinių atsakomybė yra nepalyginamai didesnė, nes jie  yra atsakingi už BENDRĄ padėtį šalyje. Nuo jų priklauso tai, ar šalis gyvens taikos ar karo sąlygomis, ar šalies ekonomika klestės ar merdės, ar ta šalis bus vertinama kaip solidi, prognozuojama, patikima tarptautinio  gyvenimo dalyvė  ar kaip šachmatų pėstininkas, kaip pastumdėlė, menka korta. Šiame kontekste užduokim sau keletą klausimų:
Pirma – ar Dalios Grybauskaitės pasirinktas ar jai parinktas vaidmuo, jos kalbėjimo stilius atitinka nacionalinius Lietuvos interesus? (more…)

Iš tiesos.lt

Aušrinė Balčiūnė. Policijos vadų liudijimai politiniame teisme: per instruktažą mums sakė, kad asmenų grupė Garliavoje gali susideginti

Net padedami teisėjo Gintauto Kaulakio, kuris draudė advokatams užduoti esminius klausimus, Garliavą šturmavę policijos pareigūnai nesugebėjo prisiminti to, ką buvo teigę ikiteisminio tyrimo metu.

2014 m. lapkričio 19 d. Kaišiadorių apylinkės teisme vyko eilinis Garliavos šturmą stebėjusių žmonių teismo posėdis. Posėdžio metu buvo ir toliau apklausiami liudytojai.

Pirmas teisme liudijo Lietuvos policijos mokyklos viršininko pavaduotojas Romas Oželis. Liudytojas pasakojo, kad ruošiantis vaiko perdavimui buvo parengtas patvirtintas planas, policijos pareigūnams vesti instruktažai – vienas bendras, paskui atskiri atskiroms grupėms. Pasakojo ir tai, kad tą dieną žmonės aktyviais veiksmais trukdę antstolei, spardę jai kojas, tačiau tiesioginio smurto antstolės atžvilgiu jis nematęs, nors žmonės buvę labai aršūs, nė vienas iš policijos pareigūnų nenukentėjęs (kitaip nei paprasti žmonės – jie, deja, nukentėjo – autorės. past.). Paprašytas prisiminti, kokiais žodžiais žmonės jį užgauliojo, R.Oželis pasakojo: „Dink iš čia, velniai, visokie kitokie…” Iš įtariamųjų pareigūnas nė vieno neatpažino, bet žinojo, jog Klonio gatvėje daugiau kaip metai renkasi žmonės.
(more…)

Seimo narys prof. Povilas Gylys, „Drąsos kelias”

Pradėsiu nuo pareiškimo – iki šiol niekada nesu balsavęs už Rolandą Paksą bei jo partiją. Taigi, šis tekstas nėra padiktuotas asmeninių ar partinių simpatijų. Tiesiog manau, kad ne tik su eiliniais šalies piliečiais, bet ir su politikais turi būti elgiamasi teisingai. Šalies prezidentas neturėtų būti išimtis. Pridėsiu – net jei neteisingai būtų užsipultas Vytautas, jausčiau moralinę pareigą ginti jį nuo tų, kurie  prieš jį naudotų juodąsias technologijas.
O dabar pereikime prie šio straipsnelio temos. Jau daugiau nei mėnuo praėjo nuo to laiko, kai Lietuvos Respublikos Seimo laikinoji tyrimo komisija dėl Prezidento Rolando Pakso pilietinių ir politinių teisių atkūrimo (toliau – Komisija), tyrusi Prezidento R.Pakso teisių atstatymo ir atitinkamų Europos Žmogaus teisių teismo  sprendimo įgyvendinimo būdus, baigė darbą. Visą mėnesį tvyrojo nepatogi tyla. Drįstu spėti – Komisijos siūlymai Seimui kažkam sukėlė šoką. Mat tarp kitų dalykų Komisijos projekte yra siūlymas visą tą, mano manymu, neteisingų veiksmų nušalinto Prezidento atžvilgiu epopėją pabaigti paprastai – atšaukti garsųjį 2004 metų Seimo nutarimą. Mūsų nomenklatūra, išvydusi tokį Komisijos siūlymą, kaip ir galima buvo nujausti, neteko amo. Mažne mėnesiui. Kadangi jos nemaža dalis buvo susijusi su, kaip matysime, mažų mažiausiai neapgalvotu R.Pakso nuvertimu, jai dabar sunku pripažinti, kad ji klydo. Dar sunkiau būtų pripažinti tiesą tiems, kurie sąmoningai prisidėjo prie pirmojo Europoje atvejo – visos Tautos išrinkto šalies Prezidento nuvertimo. Kai kas tai vadina perversmu.
Prisiminkim, kokiais argumentais remiantis buvo nuverstas Lietuvos Respublikos Prezidentas. Jų buvo trys:
–    Lietuvos pilietybės suteikimas Jurijui Borisovui;
–    sąmoningas informacijos J.Borisovui apie jo galimą sekimą nutekinimas;
–    siekis per teisėsaugos institucijas paveikti ūkio subjektus, proteguojant artimų asmenų interesus.
Kartu su dalimi Lietuvos žmonių stebiuosi tuo, kad iki šiol viešojoje erdvėje lieka „užtemdyti“ keli esminiai faktai. Galima įtarti, kad tai daroma sąmoningai, siekiant manipuliuoti viešąja nuomone. Pirma, „užmirštama”, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas savo 2005 gruodžio 13 dienos sprendimu R.Paksui yra panaikinęs kaltinimus dėl informacijos nutekinimo ir dėl neleistinos įtakos teisėsaugai.
Antra, ignoruojama tai, kad pagal mūsų Konstitucijos 85 straipsnį „atsakomybė už Prezidento dekretą tenka jį pasirašiusiam Ministrui Pirmininkui arba ministrui”. Kitaip sakant, šalies Prezidentas neatsako už tai, ką kontrasignuoja už tam tikrą viešojo gyvenimo  sferą atsakingas Vyriausybės narys. Duotu atveju – tai Vidaus reikalų ministras. Jis turėjo užtikrinti, kad Prezidento pasirašomas dekretas dėl pilietybės suteikimo nebūtų ydingas. Jis turėjo apsaugoti šalies vadovą nuo klaidos. Jei ši taisyklė negaliotų, valstybės galvą būtų labai lengva „pakišti”, padaryti atpirkimo ožiu. O tai destabilizuotų valstybės valdymą. Tokia yra 85-ojo straipsnio prasmė. (more…)

NEUŽMIRŠOME
2014m. lapkričio 17 dieną, pirmadienio vakarą, 18 val. S. Daukanto aikštėje Vilniuje prie LR Prezidentūros, kaip ir kiekvieną mėnesį, neabejingi piliečiai rinkosi paminėti prieš pustrečių metų 2012 m. gegužės 17 d. įvykdyto smurto Garliavoje, kai buvo neišgirstas mažos Mergaitės prašymas ir šauksmas, sukrėtęs mus visus.

Minėjimas vyko žvakių šviesoje.

Jūsų žvakė sumažina pasaulio tamsą. Tai labai labai daug!..

Seimo nario povilp Gylio pareiškimas
Politikai teisiniuose spąstuose: pilietybės klausimas

Aštrėjant diskusijoms dėl dvigubos pilietybės, noriu pareikšti savo nuomonę – Lietuvos Respublikos Konstitucijos keisti nereikia. Reikėtų įsigilinti į jos 12 straipsnio turinį, jog suvoktum, kad jis gerai apibrėžia pilietybės įgijimo ir netekimo rėmus, gaires.
Pacituosiu visą straipsnį: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas“.
Taigi, jeigu gimei Lietuvoje, Lietuvos piliečių šeimoje – įgyji mūsų pilietybę. Konstitucija sako, jog visus kitus atvejus reglamentuoja įstatymai. Deja, mūsų Konstitucinis Teismas (pabrėžiu – ne Konstitucijos tėvai) sukūrė problemą – žodį „atskirus“ aiškindamas kaip sinonimą terminams „išimtinius“, „ypač retus“. Jeigu mes teisingai „išverstume“ žodį „atskiras“, pripažindami, jog jį naudojant nebus leista „tuntais“, miniomis įgyti Lietuvos pilietybę, mes  atvertume kelią racionaliems teisiniams sprendimams, sutaupytume laiko ir pinigų, kurių reiktų rengiant referendumą.
Deja, dabar mes esame teisiniuose spąstuose – Konstitucinis Teismas žodį „atskiras“ laiko sinonimu terminams „išskirtinis“, „ypač retas“ ir pan. Jeigu Konstitucinis Teismas peržiūrėtų savo sprendimą, jeigu Seimas turėtų atitinkamą politinę valią, klausimą galima būtų „pigiai“ ir gana greitai išspręsti. Jeigu Konstitucinis Teismas ir politikai rūpintųsi bendruoju gėriu – teisingumu, taip ir įvyktų.
Dabar gi politikai gėdingai reaguoja į pavienį atvejį bandydami pritaikyti jam įstatymus. Todėl tai dvelkia daugiau politika nei teise.

VRK 2014 m. lapkričio 3 d. įregistravo politinę pariją „Drąsos kelias” svivaldybių rinkimuose ir rinkimuose į seimą Žirmūnų rinkimų apygardoje Nr. 4. Rinkimai vyks  2015 m. kovo 1 d.