Laisvieji menininkai ir piliečiai kvietė į tradicinę meno akciją jau 28-ąjį kartą paminėti smurtu ir melu 2012-ųjų gegužės 17-ąją Garliavoje pamintą Lietuvos Konstituciją, pasisakyti prieš dabartinę valdžios savivalę, prieš nesibaigiančius politinius teismų procesus, prieš vaikų pavertimą „valstybės paslaptimi”.

Visi neabejingi, Lietuvos Konstituciją branginantys piliečiai laukiami kiekvieno mėnesio 17-ą dieną Simono Daukanto aikštėje.

Iš tiesos.lt

Diplomatijoje būna įvairūs periodai. Kartais mėnesių mėnesiais gali mirti iš nuobodulio stebėdamas rutininius procesus tarptautiniuose santykiuose.

Bet anksčiau ar vėliau diplomatams ateina rimtų iššūkių laikotarpis. Tada procesai tampa ne tik įdomūs, bet ir skausmingi. Kaip tik tada ir paaiškėja, kokiu laipsniu šalies užsienio politikos formuotojai ir jos vykdytojai yra pasiruošę tiems iššūkiams.

Šiandien Lietuva gyvena nepaprastai rimtų tarptautinių išbandymų akivaizdoje. Turiu galvoje kompleksą problemų, susijusių su antruoju „šaltuoju“ karu – karu tarp Vakarų ir Rusijos civilizacijų. Šioje politinio, propagandinio, ekonominio, galimo kibernetinio karo situacijoje išryškėja, kaip tokiems išbandymams yra pasiruošęs elitas – čia man labiau norisi vartoti terminą „nomenklatūra” – o taip pat mūsų diplomatinis korpusas.

Apie pastarojo galias ir kompetenciją trumpame rašinyje neturiu galimybių plačiau kalbėti. Todėl apsiribosiu dviem pastabomis. Pirma, manau, jog šiuo metu mūsų diplomatinis korpusas nepalyginamai profesionalesnis nei, tarkim, prieš dvidešimt metų. Pirmiausia, jo dėka pirmininkavimas Europos Sąjungos Taryboje bent jau technine prasme buvo sėkmingas. Antra, diplomatai yra užsienio politikos tikslų ir uždavinių vykdytojai. Jie atsako už „techninę” užsienio politikos dalį. Tuos tikslus ir uždavinius, užsienio politikos filosofiją pagal mūsų Konstituciją formuoja politikai.

Deja, politinė nomenklatūra šiuo požiūriu yra silpna ir todėl nepajėgi aptarinėti užsienio politikos alternatyvių scenarijų. Jie visada egzistuoja, tačiau mūsų šalyje dominuoja bealtertatyvinis požiūris į užsienio politiką apskritai ir į dabartinę „šaltojo” karo situaciją konkrečiai. Bandoma įtikinti, kad egzistuoja viena ir iš anksto žinoma tiesa, ir tik nomenklatūra ją žino.

Tai galėtų būti paaiškinta keliomis priežastimis. Viena iš jų – valdančiosios koalicijos intelektinis, konceptualinis silpnumas, menki žmogiški ištekliai. Todėl ji nepajėgi pateikti alternatyvaus požiūrio į nacionalinę užsienio politiką „šaltojo” karo situacijoje. Tai veda prie disbalanso tiek vertinimuose, tiek retorikoje, tiek pasiūlymuose tarptautiniame lygmenyje. Pirmiausia Europos Sąjungos lygmenyje. Esame tarp karingiausiųjų su visomis iš to seksiančiomis pasekmėmis. (more…)

KVIETIMAS

2014 metų, rugsėjo 6 ir 7 dienomis visus politinės partijos „Drąsos kelias”  narius kviečiame į „Dzūkijos perlas” kaimo turizmo sodyboje vyksiančią politinės partijos „Drąsos kelias”  rengiamą KONFERENCIJĄ-SĄSKRYDĮ: 

„KAM EGZISTUOJA „DRĄSOS KELIAS” POLITINĖ PARTIJA /
ARTĖJANT SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ IR TIESIOGINIAMS MERŲ RINKIMAMS”

PROGRAMA:
Rugsėjo 6 diena:
1. 11.00 val. – 13.00 val. – atvykusiųjų registracija, apgyvendinimas, įsikūrimas;
2. 13.00 val. – Konferencijos – sąskrydžio atidarymas;
3. 13.30 val. – 18.30 val. Pristatomi konferencijos pranešėjai ir jų pristatomos temos;
(Numatomos dvi kavos pertraukos)
4. 19.00 val. – vakarienė;
5. 19.30 val. – laisvas laikas (sporto rungtys, proto mankštinimas).
Rugsėjo 7 diena:
1. 09.00 val. – pusryčiai;
2. 10.00 val. – 13.00 val. atvira diskusija „ARTĖJANT SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ IR TIESIOGINIAMS MERŲ RINKIMAMS”;
(Numatoma viena kavos pertrauka)
3. 13.00 val. – pietūs;
4. 14.00 val. – konferencijos – sąskrydžio uždarymas;
5. 14.30 val – laisvas laikas ( muziejų, įsimintinų vietų lankymas).

Apgyvendinimas ir maitinimas konferencijos dalyviams nemokamas ( nakvynės vietų skaičius ribotas,  susidarius didesniam dalyvių skaičiui nei numatyta, atskirai informuosime dėl apgyvendinimo galimybės).
Būtina išankstinė registracija tel: 8 686 91648 arba el.p. evelina.pal.mat@gmail.com

KVIEČIAME DALYVAUTI

Nors pasaulio žiniasklaida, politikai ir politologai vengia tai pripažinti – gyvename antrojo šaltojo karo sąlygomis.

Juk akivaizdu, kad situacijai būdingi visi šaltojo karo požymiai:

1) politiniai santykiai tarp konfrontuojančių pusių – Vakarų ir Rusijos – yra nemažu laipsniu įšaldyti;

2) vyksta abipusėmis sankcijomis pažymėtas ekonominis karas; 3) įsisiūbavo propagandinis karas; 4) vyksta tai, kas vadinama proxy war – realus fizinis, karinis konfliktas per trečiąsias šalis – per Ukrainą.

Nepaisant vengimo naudoti terminą „šaltasis karas”, pasaulio žiniasklaidoje gali aptikti samprotavimus apie trečiojo „karštojo” pasaulinio karo galimybę. Mat situacija yra išties rimta. Ukrainoje jau žuvo daugiau kaip 2000 žmonių, o kai kas sako – keliolika tūkstančių. Abi pusės griebiasi politinių demaršų. Buvo suspenduota Rusijos Federacijos (RF) delegacijos Europos Taryboje balsavimo teisė, RF vadovas nėra kviečiamas į G8 susitikimus, Rusijos atstovai nedalyvauja NATO rėmuose vykstančiuose renginiuose, kuriuose anksčiau jie dalyvaudavo ir t.t.

Savo ruožtu, Rusijoje skamba raginimai pasitraukti iš kai kurių tarptautinių organizacijų, pavyzdžiui, iš Europos Tarybos, iš Hagos teismo, denonsuoti kai kuriuos tarptautinius susitarimus ir pan. Abi pusės demonizuoja viena kitos politinius lyderius. Manau, labai svarbus faktas yra priešo įvaizdžio stiprinimas vertinant priešingose propagandinio fronto pusėse esančias visuomenes.

Vadovaujantis istorine patirtimi, galima būtų teigti – minėti šaltojo karo elementai egzistavo prieš prasidedant ir Pirmajam, ir Antrajam pasauliniam karui. Tiesa, po Pirmojo pasaulinio karo nebuvo suvokta, kad toks susipriešinimas ir savęs izoliacija yra gera dirva „vanagams” – žmonėms, manantiems, kad karinėmis priemonėmis galima išspręsti problemas parklupdžius kitą pusę. (more…)

1989 08 23.

2014 08 22.

Žiūėkte LNK TV Vakaro žinių interviu su Tatjana Narkevičiene.

Iš tiesos.lt

Rugpjūčio 18-ąją, pirmadienį, Kauno apygardos teisme vyko baudžiamosios bylos, iškeltos Garliavos šturmo 2012 metų gegužės 17-ąją liudytojams, n-tasis teismo posėdis, svarbus tuo, kad jame viešai buvo peržiūrėta policijos pareigūnų filmuota ir kita Kauno apygardos prokuratūros prokuroro Ričardo Gailevičiaus surinkta vaizdo medžiaga. Medžiaga, kuri, prokuratūros teigimu, neva neginčijamai įrodo teisiamųjų kaltę – juk tik turint rimtų ir neginčijamų įrodymų, byla pasiekia teismą.

Salė susirinko pilna – kadangi žmonėms teikiami kaltinimai gana rimti („organizuotas trukdymas vykdyti teismo sprendimą“), o Garliavos istorija iki šiol neužmiršta, daugeliui buvo rūpėjo savo akimis dar kartą įsitikinti, kaip tie septyniolika kaltinamųjų „mušė, užgauliojo antstolę” (iš kaltinamojo akto) ir kaip „aktyviais bei pasyviais veiksmais trukdė vykdyti teismo sprendimą“ (sprendžiant iš pareigūnų liudijimų, pasyvus trukdymas – tai „toks trukdymas, kai vykstant kokiai nors policijos operacijai žmogus tiesiog stovi ir tiesiog žiūri”).

Teismo posėdžio metu vienas po kito buvo rodomi vaizdo įrašai. Per kelias valandas peržiūrėta nemažai filmuotos medžiagos, kurioje užfiksuota daugybė akivaizdų pareigūnų neprofesionalumą liudijančių faktų. Viename epizode matyti, kaip policininkai, užuot pirmiau pašalinę nuo namo žmones, įstumia antstolę į žmonių minią ir per jėgą stumte stumia ją durų link, taip sudarydami dar didesnę spūstį. Kitame epizode kaukėti pareigūnai su skydais daužo žmones ir kažkodėl bloškia visiškai atokiai stovinčią grupelę žmonių ant suolų – žmonės su suolais nuvirsta ant žemės (tie nuošaliau stovėję liudytojai tikrai niekaip netrukdė vykdyti teismo sprendimo). Dar kitame epizode matyti, kaip vyrai verčiami ant žemės ir po ją voliojami, kaip stumdomos, velkamos moterys, plėšomos ir spardomos Lietuvos ir bažnytinės vėliavos…

Vaizdo įrašuose buvo gerai girdėti ir purškiamų dujų garsas, buvo matyti ir tabaluojantys pareigūnų rankose atidaryti dujų balionėliai, nors administracinėse bylose pareigūnas Mindaugas Kabašinskas, duodamas teismui parodymus, teigė, kad dujos nebuvo naudotos. Buvo girdėti, ir kaip spiegia nepilnamečiai vaikai, kurių pareigūnai net nesivargino iš ten išvesti prieš pradėdami operaciją, o vaiko teisių specialistėms tai visai nerūpėjo – rūpėjo tik viena vienintelė mergaitė, svarbi pedofilijos bylos liudininkė. Ir taip be galo…

Peržiūrėjus tokią vaizdo medžiagą ne vienam iškilo daug klausimų: kodėl iki šiol nėra teisiami tie, kurie iš tiesų smurtavo, nors ir užtenka filmuotų įrodymų? kodėl policijos pareigūnų filmuota medžiaga atrodo gerokai apkarpyta? kokiu tikslu tai buvo padaryta? kodėl buvo „numėtyti” (ne kitaip) net prie namo sienų stovėję žmonės – jie juk savo buvimu tikrai netrukdė anstolei nei praeiti, nei patekti į namą? kodėl apskritai prieš susirinkusius taikius žmones buvo panaudota tokia neadekvati jėga?

Juk LR Konstitucijos 36 straipsnyje teigiama: „Negalima drausti ar trukdyti piliečiams rinktis be ginklo į taikius susirinkimus” (tuo labiau, jei jie vyksta privačioje valdoje). Be to, ir antstolės Sonatos Vaicekauskienės patvarkyme buvo rašoma, kad jai davus komandą turės būti pašalintos kliūtys, tačiau juk ten nebuvo nurodyta tas kliūtis spardyti, daužyti, stumdyti, mėtyti ir kitaip smurtauti. Kad su žmonėmis turėjo būti elgiamasi pagarbiai, tą tvirtina ir LR policijos patrulių įstatymas: XII. ELGESYS IR BENDRAVIMAS SU ASMENIMIS. 110. Patruliai, bendraudami su asmenimis, privalo būti ramūs, santūrūs, kantrūs, apgalvotai reikšti savo mintis ar nuomonę, mandagūs, taktiški, kreiptis į juos tik „Jūs“, pastabas ir reikalavimus išsakyti pagarbiai, įtikinamai ir neįžeidžiant. Patrulio pareigūnas, kreipdamasis į asmenį, turi pasisveikinti, atiduoti pagarbą, pasakyti policijos įstaigos ir (ar) padalinio pavadinimą, savo pareigas, pavardę, trumpai ir aiškiai išdėstyti kreipimosi priežastį ir tikslą. Įforminant teisės pažeidimų dokumentus bei pažeidėjams taikant administracinio poveikio priemones išaiškinti jų teises. Ir tik įsitikinę, kad žmogus išsakytus reikalavimus suprato ir toliau jų nevykdo, pareigūnai gali imtis kitokių priemonių. Ir tik tokių priemonių, kurios būtų adekvačios esamai situacijai. Tačiau viso to nebuvo padaryta – prokuratūros parodyti vaizdo įrašai tik dar kartą tai paliudijo.

Tad kodėl buvo stengiamasi pašalinti absoliučiai visus žmones – ne tik nuo langų, stiklinių durų, bet ir nuo namo apskritai? ar žmogus, filmuodamas, fotografuodamas pro langą ar atidarytas duris vykdomą teismo sprendimą, gali antstolei trukdyti įvykdyti savo pareigą?

Po šito šturmo peršasi tik viena išvada – ko gero, gali. Ypač tuo atveju, jei už uždarų durų, užtemdytų langų ir akylai saugant teisėtvarkos sargams, kad, gink Dieve, joks liudytojas net akies krašteliu nepamatytų, kas iš tiesų vyksta, yra daromas sunkus nusikaltimas…

Filmuotoje vaizdo medžiagoje buvo užfiksuotas ir tas faktas, kad Lietuvos himnas Lietuvoje yra visiškai negerbiamas. Kai antstolė su pareigūnų būriu priėjo prie namo, kuriame buvo D.Kedytė, žmonės giedojo Lietuvos himną. Užuot pagarbiai sulaukusi, kol bus sugiedotas visas himnas, antstolė davė komandą policijos pareigūnams vykdyti teismo sprendimą. Ir jie puolė – puolė mus tebeskambant LR himnui.

P.S. Per ikiteisminio tyrimo medžiagos peržiūrą prokuroro R.Gailevičiaus kabinete tarp jo ir manęs įvyko toks dialogas:

– Na, ir… Juk čia nieko apie mane nėra.

– Taip, apie jus nieko nėra, – pritarė ir prokuroras.

– Tai ką aš šioje byloje veikiu? – užduodu jam klausimą.

– Bet juk jūs visai nepadėjote vydyti teismo sprendimo… – nesutriko prokuroras.

Štai taip, gerbiamieji. Pasirodo, mes visi turėjome įvykdyti Kėdainių apylinkės teismo teisėjo V.Kondratjevo sprendimą išplėšti vaiką iš gimtųjų namų ir prieš jo valią išvežti į nežinią ir taip galiausiai paversti jį „valstybės paslaptimi”.

Iš tiesos.lt