„Drąsos kelias” politinės partijos

P A R E I Š K I M A S

Dėl Seimo narės Neringos Venckienės apkaltos, kuri numatyta Seime birželio 19 d., ketvirtadienį, 10.05 val. -10.40 val.

2014-06-17, Kaunas

Štai jau šešti metai visa aktyvi Lietuvos visuomenė stebi Lietuvos Respublikos teisėsaugos neįgalumą, tiriant ir nagrinėjant rezonansinę Kauno pedofilijos bylą bei su ja susijusias bylas.

Aukščiausiojo Teismo pirmininko G. Kryževičiaus garsi frazė, kad N. Venckienė yra „pūlinys ne tik teisinėje, bet ir politinėje sistemoje”, (tuo metu kai N. Venckienė dirbo teisėja) yra tiesioginis nurodymas būsimiems prokurorų sprendimams kurpiant bylas, bei teismams neobjektyviai ir tendencingai spręsti visas bylas susijusias su Neringos Venckienės asmeniu. Ar teisinėje valstybėje, po tokio Aukščiausiojo Teismo pirmininko pasisakymo būtų galima patikėti N. Venckienės likimą teismams, kai ji pati kovoja prieš šią ydingą teisinę sistemą? Ar teisinėje valstybėje toks pareigūnas galėtų likti aukštose Aukščiausiojo Teismo pareigose, ar būtų nedelsiant tautos atstovybės atstatydintas, o jam rekomendaciją teikęs pareigūnas arba teiktų Aukščiausiojo Teismo pirmininką atstatydinti arba atsistatydintų pats, o ne būtų „perrenkamas“ kitai kadencijai. Kol šie klausimai ir toliau išlieka retoriniai, Neringos Venckienės sprendimas palikti gimtą šalį ir savo artimuosius, deja, buvo vienintelis teisingas sprendimas.

Laikinoji Lietuvos Respublikos Seimo komisija dėl Neringos Venckienės neliečiamybės priėmė sprendimą, peržiūrėję sumontuotą 12 sekundžių vaizdo medžiagą, kuri niekaip neatskleidė kas iš tikrųjų vyko ankstų 2012 m. gegužės 17 dienos rytą Klonio g. 5, Teleičių  k. Kauno raj. nuo  6.15 iki 7.25 val. vaiko paėmimo metu bei nesusipažinę ir neįvertinę Visuomeninės komisijos 2012 metų gegužės 17 dienos smurto aktui Garliavoje ištirti išvadų.

Tokiu būdu, negalime būti tikri, kad visuomenės pasitikėjimą praradusiais sprendimais vadinamojoje pedofilijos byloje, nusinešusioje ne vieną gyvybę, kuri iš esmės iki šiol neištirta dėl teisėsaugos pareigūnų kaltės, teisėsauga nesiekia susidorojimo su jai neįtikusia, sistemos ydas iškėlusia buvusia teisėja?

Pažvelgus kelis dešimtmečius atgal prieš politiškai neįtinkančius asmenis buvo susidorojama, kriminalizuojant jų kovą su sistema. Tas faktas, kad buvusiai apygardos teismo teisėjai, o dabar Seimo narei N. Venckienei prieš pat apkaltą Seime vis inkriminuojamos naujos baudžiamosios veikos, jau kartą ištirti tyrimai atnaujinami, – leidžia konstatuoti, kad jos byla POLITINĖ, tačiau kriminalizuojama, norint užslėpti politinį jos pobūdį.

Teisėsaugos vadovai teigia, jog Neringos Venckienės buvimo vieta iki šiol jiems nežinoma. Tokiu būdu akivaizdu, kad Konstitucinis teismas be jokio pagrindo konstatuoja, jog Seimo narė buvo tinkamai informuota apie jos atžvilgiu vykdomą teismo procesą, tuo pažeisdamas tinkamo informavimo apie bylos procesą principą, ką pažymėjo paskirtas valstybės advokatas, kuris negalėjo tinkamai  ginti Neringą Venckienę, nes jam nežinoma ginamosios pozicija. Be kita ko teigdamas, kad ir jam nepavyko susiekti su ginamąja Neringa Venckiene ir, todėl jis negalintis ginamosios tinkamai atstovauti. Anot advokato, yra labai keista Konstitucinio teismo išvada, teigianti, kad Seimo narė Neringa Venckienė buvo tinkamai informuota apie procesą, kai tuo pačiu ji Šiaulių apygardos prokuratūros paskelbta kaip paieškoma. Tačiau visi prieštaravimai ir argumentai šiuo atveju aiškinami kaltinamosios nenaudai, o „procesui“ tai neturi jokios reikšmės. Neringai Venckienei nekaltumo prezumpcija šioje valstybėje negalioja. Tačiau žmogaus teises ginančiame teisme tikėtina,kad visa tai bus įvertinta kaip žmogaus teisių pažeidimai ir valstybė bus priversta sumokėti nemažas kompensacijas nukentėjusiąjai.

Įvertinus 2013m. balandžio 9 d. balsavimą LR Seime mažai tikėtina, kad už apkaltą Neringai Venckienei balsuos mažiau Seimo narių, nei tuomet. Tačiau verta priminti, kad Seimo nariai, priimantys sprendimus valstybės vardu, kartu prisiima ir visą atsakomybę už tų sprendimų pasekmes.

Partijos „Drąsos kelias”
Koordinacinė Taryba

Pradėsiu lyg ir iš toli. Tačiau vaizdas per atstumą, tikiu, yra didesnis ir sistemiškesnis. Vadinasi, jis arčiau tiesos.
Taigi, kas iš Jūsų, mieli skaitytojai, tikite, kad mūsų teisėsauga nuoširdžiai, sąžiningai ir kruopščiai tyrė teisėjo Jono Furmanavičiaus nužudymo bylą? O juk buvo nužudytas aukšto rango teisėjas. Todėl visas teisėsaugos aparatas turėjo būti mobilizuotas šios bylos tyrimui. Tačiau daugelis akademinės ir politinės aplinkos žmonių netiki, kad teisėsauga atliko savo darbą sąžiningai ir  sako, kad tai labiau panašėjo į imitaciją. Geriausiu atveju. Blogiausiu – į tikrų nusikaltimo dalyvių dangstymą. Kai per vieną paskutinių Seimo posėdžių paklausiau, kodėl ši byla neištirta, l.e. generalinio prokuroro pareigas D.Raulušaitis leptelėjo – ši byla ir šiuo metu tiriama.
                       Ką reiškia toks, gal būt, užklupto prokuroro atsakymas? Ogi pripažinimą, kad iki šiol nėra aišku, kas ir dėl kokių motyvų nužudė teisėją, taip pat Laimutės Stankūnaitės seserį Violetą Naruševičienę. Kartu tai viešas pripažinimas, kad nėra teisiškai įrodyta, kad šį nusikaltimą įvykdė Drąsius Kedys. (more…)

                                                         2013 04 09. LR Seimas. Seimo narės Neringos Venckienės teisinės neliečiamybės panaikinimo svarstymas, I dalis. Politinės partijos „Drąsos kelias” pirmininkas Seimo narys kunigas Jonas Varkala perskaitė Seimo narės Neringos Venckienės, „Drąsos kelio” frakcijos seniūnės ginamąją kalbą. Seimo narių pasisakymai. Balsavimas ir 80-ies Seimo narių, balsavusių už Neringos Venckienės pavertimą be kaltės kalta, sąrašas: (more…)

Prieš du metus, 2012-ųjų birželio 14-ąją, Gedulo ir Vilties dieną Kaune, Nemuno krantinėje (greta Vytauto Didžiojo bažnyčios, ties užrašu „LIETUVA”) dalyvavome įspūdingoje šviesų akcijoje „Tegul TIESA šviečia”.Su savo žvakėmis sudarėme ir užžiebėme didžiulį šviečiantį žodį „TIESOS”! Birželio 14-oji — tai lietuvių tremties į Sibirą pradžia. Tai – didžiausių neteisingumų prieš Lietuvos žmones pradžia. Tada, 1941-aisiais, buvo siekiama pašalinti ir Sibiro šaltyje amžinai užčiaupti geriausius Lietuvos sūnus ir dukras. Minėdami šią dieną ir užžiebdami žvakes parodėme, kad nenorime, jog TIESA dar kartą taptų Lietuvos tremtine, kad prieš Lietuvos žmones vėl būtų naudojama prievarta, smurtas ir melas, kad žiauriausiais būdais būtų  užčiaupinėjami tie, kurie išdrįsta siekti Tiesos. Šiandien džiaugiamės likę ištikimi nemariam reikalui. Džiaugiamės tuo, kad esame pašaukti būti Tiesos Dukros ir Sūnūs!

Skaičiai tokie žiaurūs, po kurių  visi tie aiškinimaisi, kas laimėjo ar pralaimėjo rinkimus, visos tos vyriausybių ar partijų programos su šeimos politikomis, su 2V ir 2T (dviejų tėvų šeimoje du vaikai), su  rinkimų šūkiais, kad 2050 m. lietuvių bus jau 4 milijonai, telieka tik graudi karikatūra.

Skaičiai tokie negailestingi, kad akivaizdu – tikrų laimėtojų nėra, kasdien beviltiškai pralaimime visi. 

Per pastaruosius penkerius metus (2009–2013) Lietuvos mokyklose kasmet sumažėja net po 34 tūkst. (!) mokinių (iki tol nuo Europos Sąjungos sienų atsidarymo vidutiniškai mažėdavo trečdaliu mažiau – po 21 tūkst.).

Taigi kasmet tylutėliai iš Lietuvos išgaruoja maždaug visas Rokiškio rajonas vien jaunų žmonių. Kasmet!

Per pastaruosius dešimt metų mokinių ir studentų skaičius šalyje sumažėjo ketvirčiu milijono: 253 tūkst.! Taigi dar po metų galėsim sakyti, kad per 11 pastarųjų metų išnyko visas Kaunas vien jaunų lietuvių.

Tai neįtikėtini tautos nykimo tempai, tokių nematėme per skaudžiausias Lietuvos negandas – karus, tremtis, XX amžiaus didžiąsias emigracijas. (more…)

Seimo narių P. Gylio ir R. Kupčinsko pranešimas:                     „Dėl delsimo spręsti „greitųjų” kreditų klausimą”

Seimo nariai prof. Povilas Gylys ir Rytas Kupčinskas kreipėsi į Ministrą Pirmininką Algirdą Butkevičių bei į finansų ministrą Rimantą Šadžių manydami, kad Vyriausybė galimai užsiima neteisėta greitųjų kreditų davėjų globa. 
Ir rudens, ir pavasario sesijas valdžios stalčiuose išgulėjęs Seimo narių Povilo Gylio ir Ryto Kupčinsko pasiūlymas pakeisti Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnį (įstatymo projektas Nr. XIIP-636), kuriame siūlomos 36 proc. palūkanų normos lubos teikiant greituosius kreditus, Vyriausybės buvo torpeduotas. Ji atmetė parlamentarų pasiūlymą motyvuodama tuo, kad tai nesuderinama su sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatomis, (more…)