
Originalas anglų k. iš nybooks.com
Istorikas Timothy Snyderis savo straipsnyje nybooks.com teigia, kad Ukrainos revoliucija nuo Maskvos iki Londono ir Niujorko buvo regima per propagandos miglą. Rusijos lyderiai ir Rusijos spauda teigė, kad Ukrainos protestuotojai buvo dešinieji ekstremistai, o jų pergalė buvo perversmas.
Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius naudojo tas pačias klišes po susitikimo su Rusijos prezidentu Sočyje.
Po to, kai jo režimas buvo pakeistas, jis tvirtino, jog buvo išvarytas dešiniųjų ekstremistų. Tie žodžiai rado atgarsį ir ginkluoti žmonės penktadienį iškart perėmė oro uostų bei vyriausybinių pastatų kontrolę Ukrainai priklausančiame Kryme.
Kas įdomu, kad žinutės, kurias skleidė autoritariniai režimai Maskvoje ir Kijeve, nelabai skyrėsi nuo to, kas buvo rašoma angliškai kalbančiame pasaulyje – ypatingai kraštutinių kairiųjų ir kraštutinių dešiniųjų rašiniuose.
Nuo Lyndon LaRouche „Executive Intelligence Review” iki Rono Paulo naujienlaiškio ir „The Nation” bei „The Guardian” – istorija buvo ta pati: nedidelis faktų išdėstymas apie tai, kaip vyksta protestai, ir svarstymai apie nacionalistų, fašistų ar net nacių tipo valstybės perversmą.
Tiesą sakant, tai buvo klasikinė liaudies revoliucija. Ji prasidėjo nuo neklystamai reakcingo režimo. Lyderis siekė sutelkti politines ir finansines galias į savo rankas. Šis lyderis į valdžią atėjo demokratinių rinkimų būdu, tačiau paskui ėmė keisti sistemą iš vidaus.
Pavyzdžiui, šis lyderis anksčiau buvo tipiškas nusikaltėlis: prievartautojas ir vagis. Jis rado teisėją, kuris buvo linkęs pradanginti dokumentus, susijusius su jo byla. Šis teisėjas vėliau tapo Aukščiausiojo Teismo pirmininku. Nebuvo jokių konstitucinių prieštaravimų ir tada, kai lyderis prisiėmė daugiau galių. (more…)