Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį paskelbė sprendimą dėl nemokamos medicinos.

  Tiesioginė transliacija iš Maidano aikštės Kijeve.

(N-18) Ką prieš ketvertą dienų darė rusiškai kalbantys snaiperiai su Kijevo protestuotojais, galite pamatyti ČIA ir ČIA. Diktatūros ir diktatoriaus žlugimas yra dėsningas ir neišvengiamas, būtent, tomet, kai diktatorius duoda įsakymą žudyti savo žmones. Nuo tos minutės prasidėjo rėžimo susinaikinimas. Sumokėjusi labai brangią kainą Naujoji Ukraina atskleidė visų Europos diktatūrų ir su žmonėmis nesiskaitančių diktatorių likimą!

Gal nuo Ukrainos įstojimo į Eiropos Sąjungą prasidės Europos gijimas?

O gal Europa įšsigąs Naujosios Ukrainos, kuri sumušta, išrengta šaltyje, sprogdinta, deginta ir sušaudyta snaiperių, vis dėlto įrodė, kad diktatūra ir žmogaus išniekinimas neišvengiamai žlunga dėka tautos, kuri susitelkė maldai, aukai ir kovai!?

  DĖL ĮVYKIŲ UKRAINOJE IR LIETUVOS VALDŽIOS VEIKSMŲ

2014 m. vasario 20 d.

Lietuvos žmonės su neatslūgstančia įtampa stebi įvykius Ukrainoje, piketais, mitingais, solidarumo laužais, gedulo vėliavomis ir kitais simboliniais ženklais reiškia nuoširdžią paramą ukrainiečių tautai, kovojančiai už bendras Europos vertybes.
Paramą Ukrainos opozicijai ir susirūpinimą dėl įvykių  Kijeve ne kartą pareiškė ir Lietuvos valdžia, kurios deleguoti  atstovai  lankėsi Maidane, susitiko su mitingų organizatoriais ir dalyviais. Tačiau nelengva patikėti  nuoširdumu tų Lietuvos politikų,  kurie laimino arba savo tylėjimu pritarė susidorojimui su taikaus piketo dalyviais Klonio gatvėje Garliavoje, o dabar lieja kruvinas ašaras dėl smurto prieš taikius gyventojus Maidane.  Ar tai nėra krokodilo ašaros?
Smurtas Klonio gatvėje ir Maidane skiriasi tik savo mastais, bet ne metodais, fizinį susidorojimą pratęsiant baudžiamuoju persekiojimu. Ir Klonio gatvėje, ir Maidane valdžia elgėsi panašiai – metusi prieš taikius gyventojus specialiai paruoštus dalinius, kurie naudojo net cheminius preparatus, vėliau ji kėlė bylas ne smurtautojams, o jų aukoms. Klonio gatvė nuo Maidano skiriasi tik tuo, kad tai įvyko Europos Sąjungos šalyje.
Būdinga, kad Seimo siunčiamas į Kijevą delegacijas sudarė tik nariai tų frakcijų, kurios sutartinai, be įrodymų, Generalinei prokuratūrai nepateikus Klonio gatvės šturmo ir mergaitės pagrobimo viso vaizdo įrašo, balsavo už Seimo narės Neringos Venckienės neliečiamybės panaikinimą  ir apkaltos bylos iškėlimą. Delegacijoje vietos neatsirado Klonio įvykių dalyviui ir liudininkui, Seimo nariui Algirdui Patackui, kuris gal geriau būtų supratęs Maidano dvasią, nei tie iš 80 juodojo sąrašo, kurie balsavo už teisinį ir politinį susidorojimą su N.Venckiene, taigi pritarė ir smurtui Klonio gatvėje. 
Reikšdama pagrįstą susirūpinimą dėl įvykių Kijeve, tačiau nutylėdama smurto protrūkį Garliavoje, Lietuvos valdžia toliau žengia dvejopų standartų keliu, demonstruodama du veidus. Vieną, skirtą Europai ir visam demokratiškam pasauliui, ir kitą, atgręžtą Lietuvos žmonėms.
Veidmainystė akizvaizdi: jeigu Lietuvos valdžia pasiuntė iki dantų ginkluotus smogikus pieš taikų piketą nuošalioje  Klonio gatvėje, ar ją gali nuoširdžiai sujaudinti liejamas kraujas Maidane?

PAREIŠKIMAS
DĖL ŠALIŠKO VYRIAUSIOSIOS RINKIMŲ KOMISIJOS ELGESIO REFERENDUMO PROCESE

2014 m. vasario 19 d.

Įvyko stebuklas – Lietuvoje daugiau nei 300.000 piliečių savo parašais patvirtino paramą referendumui, kuriame būtų sprendžiami keli esminiai šalies gyvenimo klausimai. Deja, procesas nevyko sklandžiai, nes, taip vadinamos sisteminės jėgos, įvairiais būdais jam trukdė.
Užvakar baigėsi dar viena referendumo epopėjos dalis – Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) po ilgo blaškymosi priėmė sprendimą – konstatavo, kad reikiamas skaičius parašų yra pateiktas ir kad Seimui beliko priimti sprendimą dėl referendumo datos.
Su nerimu tenka pripažinti, kad, praktiškai viso proceso metu, VRK demonstravo išankstinę neigiamą nuostatą referendumo organizatorių atžvilgiu, pažeisdama įstatymus ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvasią bei raidę. Vietoj to, kad elgtųsi neutraliai, VRK atvirai vilkino procesą, kėlė smulkmeniškus reikalavimus, taip nepagrįstai „brokuodama” piliečių parašus referendumo lapuose. VRK „pamiršo” Konstitucijos pirmuosius straipsnius, kuriuose sakoma, kad suverenas yra Tauta, kad svarbiausius valstybės gyvenimo klausimus Tauta sprendžia referendumu, kad niekas negali trukdyti Tautai išreikšti savo valią ir kad žmonės turi teisę ginti konstitucinę sąrangą.
Buvo aiškiai matyti, kad VRK yra įtakojama įvairių partinių jėgų, interesų grupių ir kad jos vadovas Zenonas Vaigauskas bei dauguma VRK narių ne visada yra pajėgūs prieš tas įtakas atsilaikyti.
VRK ne pirmą kartą peržengia savo kompetencijos ribas. Ši institucija savo elgesiu menkina žmonių pasitikėjimą ja, kelia abejonių dėl savo kompetencijos ir nešališko veikimo ne tik šio referendumo, bet ir rinkiminių procesų metu.
Stiprėja pagrindas manyti, jog rizikinga Z.Vaigausko vadovaujamai šios sudėties VRK patikėti balsų skaičiavimą ateinančiuose Prezidento bei Europos parlamento rinkimuose. Balsų skaičiavimo skaidrumas ir neutralumas visuomenei neturi kelti abejonių. Tačiau, abejonių yra. Ir jos rimtos. Todėl „Drąsos kelio” frakcija planuoja šį VRK kompetencijos ir patikimumo klausimą kelti artimiausioje Seimo sesijoje.
Tuo pačiu, „Drąsos kelio” frakcija Seime aiškiai ir nedviprasmiškai reiškia palaikymą referendumo iniciatoriams ir kviečia sistemines partijas nustoti klijuoti referendumo šalininkams Rusijos marionečių etiketes, gąsdinti žmones Europos Sąjungos griovimu.

                            LR Seimo frakcijos  „Drąsos kelias”  seniūnės pavaduotoja Aurelija Stancikienė

 Tiesioginė transliacija iš Kijevo centro apie Ukrainos revoliuciją!

 Vasario 9-ąją, suėjo dvidešimt trys metai kai Lietuvoje vyko visuotinė apklausa – plebiscitas, kurio metu piliečiai buvo klausiami – norite ar ne, kad Lietuva būtų nepriklausoma demokratinė respublika.

Prisiminkime, kad tuomet už tokią Lietuvą pasisakė daugiau kaip 90 proc. visų dalyvavusiųjų, kurių buvo daugiau kaip du milijonai, plebiscite. Svarbu pastebėti, kad tai nebuvo referendumas, plebiscito rezultatai neturėjo jokių teisinių pasekmių, tačiau jie reiškė Tautos valią, jos ryžtą gyventi kitaip. Taip parodytas nusiteikimas greitai davė vaisių: jau  vasario 11- ąją, Lietuvos nepriklausomybę pripažino pirmoji užsienio valstybė – Islandija.

Kaip vertintume anuometinius politikus, tačiau jie pasižymėjo vienu bruožu – drįso pasitikėti tauta. Konstitucijos teiginys, kad suverenitetas priklauso Tautai, jiems nebuvo tuščias teiginys.  (more…)

VRK su „mekenimais”, balsavimais ir nebalsavimais dėl pateikto aiškaus parašų skaičiaus, bet nenorėdama tuo patikėti, vis dėl to netiesiogiai pripažino 300 000 061 Lietuvos piliečių parašą dėl referendumo žėmės nepardavimo užseniečiams klausimu. Na, aišku, dabar Seimas dar, gaudydamas orą, turės patikėti!, kad parašų skaičius yra faktas. Todėl jis, būtent Seimas nuo kovo mėn. 10 d. iki balandžio 10 d. po svarstymų ir pykimo, kad vis dėl to įmanoma padaryti realybėje, kas pagal Konstituciją buvo neįmanoma, privalės paskelbti privalomojo referendumo datą. Laukiamas išgryninimo metas, kuriame, galime tuo neabejoti, dar aiškiau atsiskleis ciniškas valdančiųjų požiūris į tą trečdalį milijono Lietuvos žmonių, savo parašais, o vėliau ir balsais norinčių išreikšti savo valią.