Politinės partijos „Drąsos kelias“
P A R E I Š K I M A S
dėl Seime inicijuojamos apkaltos „Drąsos kelio“ frakcijos seniūnei Neringai Venckienei
2013-11-11

DK Pareiškimas dėl N.Venckienės 2013 11 11

2012 m. gruodžio mėn., prašydamas panaikinti teisinę neliečiamybę Seimo narei Neringai Venckienei generalinis prokuroras Darius Valys pirmą kartą LR Seimo istorijoje pareikalavo leisti suimti Seimo narę. 2013 m. balandžio 9 d. 80 Seimo narių, nusikratę atsakomybės gilintis į iškeltus kaltinimus, leido Seimo narę suimti. Šiems 80-čiai Seimo narių leidimas suimti Neringą Venckienę, pagal prokuratūros iškeltus kaltinimus, pasirodė logiškas. Bet 2013 m. lapkričio mėn. tas pats generalinis prokuroras Darius Valys kalba,  kad pareikalauti Neringos Venckienės ekstradicijos yra neadekvatu, nes jos padaryti nusikaltimai nėra sunkūs. Tuo norima pasakyti, kad prokuratūra nieko nedarys dėl Seimo narės Neringos Venckienės ekstradicijos iš užsienio šalies, apie kurią prokuratūra sakosi žinanti, iki to momento, kol nesulauks Seimo nario mandato panaikinimo „Drąsos kelio“ frakcijos seniūnei. O tai reiškia akivaizdų prieštaravimą Seimo Statuto 23 str. 4 p.: „Jeigu Seimas yra priėmęs rezoliuciją dėl sutikimo Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę, apkaltos proceso parengiamieji veiksmai ir apkaltos procedūra Seimo nariui gali būti pradėti tik išsprendus baudžiamosios atsakomybės klausimą, t.y. jeigu yra priimtas teismo išteisinamasis nuosprendis arba įsiteisėjęs teismo apkaltinamasis nuosprendis, arba baudžiamoji byla yra nutraukta.“
 Kaip Seimas ruošiasi pažeisti šį Seimo statuto straipsnį?

Seimo narė Neringa Venckienė yra išrinkta daugiamandatėje apygardoje. Už ją, kaip ir už kitus šešis „Drąsos kelio“ sąraše išrinktus į Seimą žmones, balsavo 110 000 Lietuvos piliečių. Šių rinkėjų lūkesčių ji nenuvylė, todėl niekas, išskyrus ją rinkusius žmones, negali aiškinti, kad ji išdavė savo rinkiminius pažadus ar kažkokiu tai būdu pažeidė priesaiką. Nuo 2013 m. balandžio 9 d., išvykdama iš Lietuvos, ji tokiu būdu  išsaugojo savo laisvę ir pasiryžimą toliau kovoti už teisingumą ir kiekvieno pažado įgyvendinimą.
 Esame įsitikinę, jog 2013 m. balandžio 9 d. Seimo narė Neringa Venckienė būtų suimta ir įkalinta už tokius, anot generalinio prokuroro Dariaus Valio, nusikaltimus, kurie šiandien jau nebėra sunkūs ir dėl kurių ekstradicija iš užsienio šalies yra neadekvati.
 Tai už ką leido Seimas suimti „Drąsos kelio“ frakcijos seniūnę Neringą Venckienę? 
 
Žiniasklaidoje ir apkaltos Seime iniciatorių tarpe atsiranda tyčia melagingai skelbiama informacija, kad politinio prieglobsčio prašymas prilygsta Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymui (netekimui). Pažymime, kad politinio prieglobsčio prašymas nėra pilietybės atsisakymas. Tai juridine prasme visiškai skirtingi dalykai.

Pareiškiame, kad bet kokios iniciatyvos pradėti apkaltą Seimo narei Neringai Venckienei yra neteisingos ir neteisėtos.
Reikalaujame, kad užsienio valstybei, kurioje dabar reziduoja Seimo narė Neringa Venckienė, Lietuvos prokuratūra pateiktų ne „12-a sekundinę“, bet išsamią  medžiagą nešališkam teisingumui jos atžvilgiu vykdyti.

 
Politine partija „Drąsos kelias“                                                   Pirmininkas Jonas Varkala

Lietuva yra turtinga valstybė, turinti tiek daug ko parduoti, kad mums turėtų pavydėti amerikiečiai, rusai ar vokiečiai.

Pardavėme strateginę įmonę – “Mažeikių naftą”, daugybę mažesnių gamyklų ir fabrikėlių. Visa tai dažnai mėgstama vadinti užburiančiais žodžiais – užsienio investicijos. Jos tarsi magnetas, kuris pritraukia bet kurį, nors šiek tiek abejojantį, ar Lietuvos turto išpardavimas yra geras ir tikslingas reikalas. (more…)

 Jei nepasirašėte į parašų rinkimo lapus – galima pasirašyti virtualiai. Iki 2013 m. lapkričio 29 d!

Per visą atkurtos Nepriklausomos valstybės laikotarpį nebuvo surengtas nė vienas referendumas Tautos valia. Tik tokiu būdu galima įgyvendinti suvereniteto teisę arba visų piliečių išreikštą norą tvarkyti svarbiausius gyvenimo klausimus. Nepagrįstai didelis Konstitucijoje fiksuotas parašų skaičius labiausiai kliudo mums tai padaryti. O 2003 m. pakeistas 47 jos straipsnis visiškai panaikino Lietuvos piliečių prigimtinę teisę į savo žemę, miškus ir vidaus vandenis. Tuo tarpu užsienio šalių subjektai mūsų kraštą jau perka ir kitų metų gegužės mėnesį baigsis ES komisijos atidėtas terminas šių sandorių įteisinimui. Todėl būtina paklausti visų lietuvių, ar jie sutinka, kad mūsų maža šalis taptų kitų nuosavybe ir mes amžiams ją prarastume?! Jei šiandien to nepadarysime, referendumo iniciatyvinė grupė teigia, kad tuomet nieko negalėsime niekada… (more…)

Kažkodėl jau seniai įprasta sakyti, kad mūsų šalyje galioja dvejopi standartai. Šis įprotis vertinant įvairias, ypač politines situacijas, rodo, kad Lietuvoje ne viskas yra gerai su elementaria aritmetika. Tų standartų realiame gyvenime yra gerokai daugiau.

Pavyzdžiui, vienas mūsų teisingumo standartas buvo taikomas senjorui, kuris krautuvėje tyčia ar netyčia nesusimokėjo už keliolikos centų vertės maišelį. Žmogus atsidūrė teisme ir tik Apvaizdos dėka nebuvo įkištas į Lukiškes.

Kitas standartas pritaikytas senojo Gedimino prospekto trinkelių, Valdovų rūmų šimtamilijoninių lėšų ir kitų valstybės projektų pinigų vagims – nei vienas net neatsidūrė policijos nuovadoje. (more…)

Lietuvoje kilo sumaištis ir panika. Seimui priėmus prokuratūros įstatymo pataisas viešojoje erdvėje sklinda pasipiktinimo ir prakeiksmų šūksniai. Konstituciniai dvasininkai, dalis politikų, kai kurie žurnalistai klykauja, kad Seimas laužo šalies konstitucinę sąrangą, politizuoja teisėsaugą, nori kišeninio prokuroro.

Rodos, yra pagrindo manyti, kad įvyko kažkas baisaus ir sunkiai pataisoma. Tačiau tai būtų tik pirmojo įspūdžio ir emocijų sukeltas vertinimas. Galima visus susijaudinusius, nuo prezidentės ir „konstitucininko“ V. Sinkevičiaus iki A. Kubiliaus, nuraminti – Konstitucija nebuvo sudarkyta. Dar daugiau – šiuo Seimo sprendimu, po kurio Seimas gali pasiūlyti atleisti generalinį prokurorą dabar ir ateityje, konstituciniai mūsų valstybės pagrindai yra sutvirtinami ,nes Seimas susigrąžina dalį savo galių, o teisingumo gali atsirasti daugiau. (more…)

LR Seimo valdybos kvietimu lapkričio 6 d. Seime lankėsi generalinis prokuroras D. Valys. Prokuroras teigė: „Noriu pasakyti, kad šių metų rugpjūčio 28 dieną prokurorė (N. Raugienė)  gavo iš policijos informaciją, nurodant konkretų adresą, asmenį, pas kurį gali gyventi Neringa Venckienė, ir nedelsiant buvo surašytas papildomas pagalbos prašymas JAV, ir prašyta šią informaciją patikslinti ir nustatyti buvimo vietą. Kol kas mes oficialių atsakymų iš JAV nesame gavę”.

Seimo pirmininkė L. Graužinienė po susitikimo Seime su generaliniu prokuroru D. Valiu pareiškė, kad pateikta viena „nauja informacija” ir iš generalinės prokuratūros dabar lauks oficialios informacijos.