„Tegul viskas įvyksta iki galo, iki „ad absurdum“. Gyvenimo pabaigoje gal verta patirti vieną didžiausių išbandymų – išbandymą pažeminimu. Jei atlaikysiu šitai, akistata su amžinybe nebus baisi“, – rašo Nepriklausomybės akto signataras Algirdas Patackas, apie kurio mirtiną ligą jau visais kanalais paviešino žiniasklaida.
Tačiau net ir ši žinia nesuvirpino ciniškų žurnalistų, kurie toliau su pasimėgavimu maitoja A.Patacko „vagystės“ istoriją, spjaudami ne tik į elementarias padorumo ir gailestingumo normas, žurnalistų etikos kodeksą, LR Konstituciją, bet ir į pamatinę šiuolaikinės teisės sampratą – nekaltumo prezumpciją. (more…)





Dabartis man skaudžiai primena brežnevinę praeitį. Anuomet, kaip ir dabar, buvo privaloma kalbėti apie tarybinės sistemos pranašumus. Tiesa, tada, neįsijaučiant, labai dozuotai buvo galima sakyti – pravda, jest u nas i nekotoryje nedostatki (tiesa, yra pas mus ir kai kurie trūkumai). Taigi, tarybinė sistema gera, bet pasitaiko kai kurių smulkių nesklandumų.
2013 m. spalio 19 d. neįvykus DK politinės partijos Klaipėdos skyriaus susirinkimui (nebuvo kvorumo), vadovaujantis DK politinės partijos Klaipėdos skyriaus nuostatų 4 skr. 4.1. punktu, šaukiamas pakartotinis Klaipėdos skyriaus DK partijos narių susirinkimas, kuris vyks
Spalio 21 dieną buvau kviestas į “Lietuvos Rytas” laidą įrašui, kur labai negražiai eksploatuojant sergančio žmogaus pasakojimą, galbūt ir redaguotą, buvo mėginama žeminti “Drąsos kelias” politinę partiją ir teisingumo savo Tėvynėje siekiančią Neringą. Aš pasijutau kaip grįžęs į Brežnevo tėvelio laikus, kai du antpečiuoti iš dviejų pusių kapojo beprotiškais klausimais, kur buvo sunku suprasti, kuo gi aš pavojingas jų pačių parazituojamai valstybei. Ir čia buvo sunku suprasti, ar teiraujasi apie Vareikį, ar apie A.Patacką, su jo tikrai užuojautos ir supratimo reikalaujančiomis problemomis, iš kurių šou gali daryti tik tikri Chamo palikuonys. Išvada viena: “Drąsos kelias” eina teisingu keliu.