Vertas dėmesio pašnekesys, reaguojant į žurnalistės Liepos Želnienės frazę „koks jums skirtumas, gyva ji ar negyva”, išsakytą Žinių radijo laidoje, kai žiūrovas priminė s. Nijolės Sadūnaitės sausio 13 d. valdžiai užduotą klausimą apie Deimantę Kedytę. Žinių radijo laida buvo transliuojama vasario 26 d. (Žiūtėti ČIA).

O kovo 1 d. „Press Jazz” studijoje įvyko toks pokalbis, reaguojant į šia žiauriai cinišką naujos kartos žurnalistės frazę. Kalbėjosi Krescencijus Stoškus, Šarūnas Puidokas ir Audrius Nakas.

„Nieko nelieka per vieną nekaltą klausimą”. Iš ekspertai.eu

Artimiausia žinia, kuria oficialioji žiniasklaida „užmaitino” Lietuvą, yra Neringos Venckienės suėmimas Amerikoje, Čikagoje. Tokią žinią gerai pasiruošę oficiozai ištransliavo Lietuvai  2018 m. vasario 22 d.
Kodėl šis suėmimas įvykdytas ne prieš Lietuvos 100-mečio šventę, o po vasario 16-osios? Kodėl suėmimas įvykdytas tik dabar, kai oficialioji žiniasklaida įtikinėjo savo skaitytoją, kad Neringa Venckienė į Ameriką yra išvykusi nuo 2013 m. balandžio 8 d.? Jei Neringa Venckienė tikrai gyveno Amerikoje beveik 5-erius metus, kodėl Amerikos teisėsauga dabar ėmėsi tokių drastiškų veiksmų? Juk, pagal LR Prokuratūrą, Seimo narės N. Venckienės tarptautinė paieška paskelbta 2013 m. gegužę. Ar neatrodo, kad pernelyg ilgas laikas praėjo, kad sektų suėmimas. Juk, praėjo keleri metai, kai Lietuva kreipėsi į JAV dėl Jos išdavimo Lietuvai.
Kažkas čia ne taip. Kažkokia tai dūmų uždanga. Ir dar tos didžiulės pastangos,  organizuotai mestos vasario 22 -23 dienomis, kad mes Lietuvoje, žvelgdami į ekranus, ar klausydami LRT radijo įtikėtume, kad ponia N. Venckienė dalyvavo labai sunkiuose nusikaltimuose.
Maža, ką. Gal kas bus užmiršęs 2012-ųjų įvykius ir patikės, kad ten skelbiama tiesa.
Nesinorėtų tikėti, kad Lietuva aukščiausiu lygiu kažką tai yra pažadėjusi Amerikai už Neringos Venckienės ekstradiciją. O jeigu tai nebūtų teisinga įžvalga – tuomet oficialioji Lietuva Amerikos pusei yra pateikusi prašymo tekstą dėl ekstradicijos, kur parašyti protu nesuvokiami dalykai. Ir ten, ko gero, kalbama ne apie tai, kam įspyrė, ar papešė. Ten, ko gero, parašytas toks baisus nusikaltimas, dėl kurio valstybė izoliuoja asmenį, priminsime, ko gero, laisvai vaikščiojusį tos šalies žeme beveik penkerius metus.
Eilė kaltinimų, oficialiai surašytų Lietuvos teisėsaugos poniai N. Venckienei, nebūtinai garantuoja suėmimą (taip bent įtikinėjo Lietuvą tie, kurie panaikino jos, kaip Seimo narės teisinį imunitetą).
Vadinasi, Lietuvos prokuratūra, prašyme Amerikai dėl ekstradicijos įrašė tokį melą, didžiulį melą, kurio tyrimui Amerika privalėtų taikyti asmens izoliavimą nuo visuomenės.
Priminsime, kad joks oficiozas nėra paskelbęs Neringos Venckienės išdavimo prašymo teksto. O tai yra labai svarbu, nes grąžintas į Lietuvą asmuo gali būti teisiamas tik už tą punktą, dėl kurio asmuo Amerikos teismo sprendimu yra grąžinamas Lietuvai. Nieko naujo prikergti nebus galima.
Peršasi išvada, kad susiduriame su dar viena gerai organizuota klano neteisybe. Neteisingumo grandinėje šioje istorijoje – tai eilinė grandis.
Neringa Venckienė buvo išguita iš tėvynės. Buvo organizuotas Lietuvoje N. Venckienės suėmimas tą pačią dieną, kai 2013 m. balandžio 9 d. buvo panaikinta jos teisinė neliečiamybė Seime. Tas balsavimas – tai visų spalvų ir visų plaukų politikų susitarimas eliminuoti iš politinės arenos partiją „Drąsos kelias”. Jie puikiai suprato, kad N. Venckienė, būdama politinės partijos „Drąsos kelias” vėliava, per daug žino, kad leistų neteisingumui toliau slėptis netgi įstatymų raizgalynėse. Vėliau sekė N. Venckienės šeimos narių persekiojimas. Net Laisvės premijos laureatė s. Nijolė Sadūnaitė savo garsiojoje kalboje sausio 13 d. visai Lietuvai priminė, kad visiškai nekalti Neringos Venckienės tėvai Laimutė ir Vytautas Kedžiai  turi po devynias bylas. Yra apie keturiasdešimt asmenų, gausybėje bylų, kur nekalti žmonės yra nuteisti slibininėmis baudomis. Ir visa tai dėl to, kad sunaikinti politinės partijos vėliavą – Neringą Venckienę.  Ji net pati neteko savo šeimos. Buvo imtasi veiksmų, nukreiptų ir į Venckienės nepilnametį sūnų, kuris dėl tos pačios neteisingumo Lietuvoje priežasties buvo priverstas tapti emigrantu.
Pareiškiame, kad Neringa Venckienė buvo žiauriai nužudyto brolio Drąsiaus Kedžio  dukrytės Deimantės Kedytės globėja. Deimantė Kedytė buvo liudininkė pedofilijos byloje. 2012-ųjų gegužės 17 d. ši mažametė liudininkė 240-ies Lietuvos respublikos pareigūnų jėga buvo pagrobta ir išgabenta į nežinią. Tam, kad Neringa Venckienė nebekalbėtų apie šį Lietuvos valstybės nusikaltimą prieš mažametį vaiką – pramanyti visi kaltinimai, kurie surašyti ekstradicijos byloje.
Neringa Venckienė, Lietuvos Respublikos pilietė, buvusi teisėja ir politikė, yra nekalta.
Ji, Jos sūnus, Jos tėvai, nėra padarę jokio nusikaltimo, dėl ko Jie negalėtų laisvai gyventi Lietuvoje ar kitoje Jų pasirinktoje pasaulio šalyje.
Reikalaujame nutraukti šį neteisingumą ir reabilituoti nekaltai nubaustus asmenis.
Reikalaujame grąžinti Deimantei Kedytei visavertį gyvenimą!
Politinė partija „Drąsos kelias”, 2018 m. vasario 27 d.

Iš ekspertai.eu

BRANGŪS LIETUVOS ŽMONĖS,

Visų pirma noriu padėkoti visiems, kuriems dar teberūpi tiesa ir kurie jos tebeieško. Kol yra jos ieškančių, tol yra vilties, kad ji bus išviešinta. Deje, Lietuvos teisėsaugai ir valstybės pareigūnams tiesa nėra paranki, todėl jie siekia mano mamos ekstradicijos remdamiesi melagingais parodymais ir kaltinimais, bei nuslėpdami savo nusikalstamą veiklą.

Manau niekas iš Jūsų nenustebs sužinoję, kad Lietuvos valstybė pateikė Amerikai melagingą informaciją dėl Stankūnaitės spardymo, nepateikė vaizdo įrašo apie gegužės 17 dienos įvykius, ir nepateikė informacijos apie tai, kad Stankūnaitei buvo suteiktos sąlygos atvykti ir pasiimti Deimantę, bet Deimantė su ja nėjo. Niekur nepaminėjo ir apie tai kad, kovo 23 dieną Deimantė ir mano seneliai buvo sužaloti kaukėtų valstybės smogikų.

Taigi, melas vis dar akiplėšiškai žengia pirmyn, ir mano mamai reikia Jūsų pagalbos ginant tiesą Amerikos teismuose. Prašau Jūsų palaikymo šioje, kol kas nelygioje kovoje. Ačiū Jums už ištvermę ir nepasidavimą abejingumui.
​
Karolis (Neringos Venckienės sūnus)

P.S. Karolis priminė 2012-ųjų kovo 23-ą. Pateikiame tris dokumentinius vaizdo įrašus, kurie liudija tos dienos Lietuvos valstybės įvykdytą nusikaltimą prieš Deimantę Kedytę. Beje, tas nusikaltimas padarytas tuo metu, kai  teisėja Neringa Venckienė buvo savo tarnystės vietoje. Sužinojusi apie grubų terorą prieš mergaitę, Neringa Venckienė grįžo namo, tuomet Deimantė, virpėdama medikų , atvykusių jai padėti, akivaizdoje, buvo įsikibusi ir tvirtai apkabinusi savo tetą Neringą Venckienę. Su jokia mama ji net neketino niekur eiti. Būtent, 2012-ųjų kovo 23-ąją Deimantė patyrė, kaip „myli” ją valstybė.

Niekas iš trijų aukščiausių Lietuvos tarnautojų, kurių š.m. sausio 13-ąją paklausė s. Nijolė Sadūnaitė, taip ir neatsakė nieko apie Deimanės Kedytės likimą.

Laisvės premiijos laureatei neatsakė.

Prezidentė, matyt, save ramina, kad pašnibždėto į N. Sadūnaitės ausį atsakymo, jog „niekada nežinojo ir nežino, kur yra Deimantė Kedytė”, užtenka.

Premjeras, matyt, save ramina, kad jo pasakymas, jog s. N. Sadūnaitės kalboje nebuvo tiesos, – tai jo atsakymas Laisvės premijos laureatei.

Na, o Seimo Pirmininkas , matyt, save ramina tuo, kad, įteikdamas Laisvės premijos statulėlę, nusifotografavo su Laisvės premijos laureate. O gal jis save ramina tuo, kad, būdamas 2012-aisiais tik profesoriumi, niekaip neįtakojo Deimantės Kedytės , tuo metu aštuoniametės, likimo. Nes, juk, anie du, t.y. tuometinis Policijos generalinis komisaras (dabar Premjeras) ir tuometinė Prezidentė (dabar irgi Prezidentė) buvo tiesiogiai atsakingi už Valstybės vardu kruopščiai planuotą ir įvykdytą smurtinį vaiko pagrobimą, įsakymais pagal tarnybą, įjungiant labai didžiulį kiekį policijos ir Valstybės saugumo pareigūnų. Tad, Seimo Pirmininkas gal ir manosi esąs niekaip nekaltas tame grubaus smurto ir prievartos reikale tiek prieš Našlaitę, tiek prieš nekaltus žmones, gynusius tą mergaitę nuo bet kokio smurto. Tačiau jo, būtent, Viktoro Pranckiečio, tylėjimas akivaizdžiai liudija negerą dalyką. Nors, jei kalbėti apie sąžinę, būtent šiam Tarnautojui būtų lengviausia pranešti Tautai apie kapą. Apsaugok, Dieve, būtų geriau, kad tai būtų tik neteisinga prielaida.

Iki vasario 16-osios mes neišgirdome atsakymo. Jie -Premjeras su Prezidente , Seimo Pirmininkas irgi, turėjo 33 dienas NAMŲ DARBAMS. Ar pamenate, ką parašydavo mokytoja už namų darbų neįvykdymą!? Tuomet, maksimaliai namų darbui duodavo tik dvi savaites. O čia simbolinės Kristaus, apie kurį N. Sadūnaitė sausio 13-ą Seimo tribūnoje irgi kalbėjo, 33 dienos. Ir mokytoja nerašydavo dvejeto už neatlikimą. Ji rašydavo kuolą!

Ji, Tauta, kuriai rūpi šiandieninis 14-as Deimantės Gimtadienis, Aukščiausiai Valstybės Trijulei rašo kuolą! Nusipelnėte. Už tokį vertinimą labai sąmoningai apsisprendėte patys.

Beje, padarėte naują nuodemę (nusikaltimą), priversdami daugel jums pavaldžių, tik su jūsų palaiminimu gaunančių lėšas pragyvenimui, žmonių iškraipyti, nutylėti, paslėpti tą s. Nijolės Sadūnaitės kalbos tekstą, kuris tebeskamba, kaip „dviašmenis kalavijas”. Šį kart tas kalavijas, skrodžiantis žmonių mintis ir sąžines, yra Deimantės, kuri šiandien palieka savo vaikystę, likimas.

Mes meldžiamės už tave, Deimantėle!

P.S. Apie nuotrauką. Notraukoje – Garliavos Mergaitė, kuri ką tik gavo dovanų – Rožinį – iš amžinos atminteis disidento mons. Alfonso Svarinsko rankų. A. Svarinskas lankėsi Garliavos Klonio gatvaėje 2012 m. blandžio mėn. Vaikai nebūtinai puola kalbėti Rožinio maldą. Tokia yra tiesa. Bet, gegužės 17-osios rytą, matydama, kaip už lango suiminėjami ją mylėję ir saugoję žmonės, Deimantė su kitais balsiai kalbėjo paskutinę savo maldą kartu su savo namiškiais. Tai buvo paskutinis „Tėve mūsų” iš vaikiško išgąsčio virpančiomis lūpomis… O šio Rožinio, kaip, beje, ir batų Ji tą rytą nepasiėmė…

Prezidentė, Premjeras, Seimo Pirmininkas (Lietuvos) savo tylėjimu, matyt, mano, kad tai yra teisinga…

Prieš 69 mėnesius pradėjau keisti žmonių likimus savuoju ištrėmimu…

Esu jūsų atsivertimo ženklas. Esu Jūsų atsivertimas.

Nepaisant to, kad trys iš jūsų apsisprendė nebebūti laimingais, – vis tiek kviečiu nesirinkti nežmonių lemties.