„DRĄSOS KELIAS”POLITINĖ PARTIJA PRAŠO PAGALBOS 2020 M. SPALIO 11 D. :: 2020/09/14
Kviečiame būti „Drąsos kelias” politinės partijos stebėtojais visoje Lietuvoje.
Mums reikia beveik 4000 stebėtojų 2020 m. spalio 11 d. (sekmadienis) Seimo rinkimuose.
Prašome rašyti į el. paštą:
drasos.keliasstebetojai@gmail.com
arba skambinti telefonu Nr. 8 620 43933
Laukiame Jūsų el. laiškų arba skambučių.
Ačiū Jums.
„Drąsos kelias” politinė partija
Dėl Neringos Venckienės neregistravimo. Skundo pavyzdys. :: 2020/09/14
20200908VRK sprendimas Visuomenes skundas del VRK 20200908 sprendimo
Visuomenes skundas del VRK 20200908 sprendimo
PAREIŠKĖJAS:
…………………………………………………………………………………………………………………………………..
……………………………………………………………………………………………………………………………………
vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta, el. paštas (jei turi)
ATSAKOVAS: Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija, Gynėjų g. 8, 01109 Vilnius
Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui
Žygimantų g. 2, Vilnius LT -01102
SKUNDAS
2020 m. rugsėjo 14 d., Kaunas
2020 m. rugsėjo 8 d. Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija priėmė sprendimą Nr. Sp-157 neregistruoti Neringos Venckienės „Drąsos kelias” politinės partijos kandidate į Lietuvos Respublikos Seimo narius.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 56 straipsnis ir Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnis nedraudžia asmeniui, praėjus 6 metams po apkaltos, būti kandidatu į Seimo narius.
Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalis numato, kad tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis.
Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, ratifikuotos 1995 m. balandžio 27 d. įstatymu Lietuvoje, Protokolo Nr. 1, iš dalies pakeistu Protokolu Nr. 11, 3 straipsnis „Teisė į laisvus rinkimus’ numato:
„Aukštosios Susitariančiosios Šalys įsipareigoja pagrįstais terminais organizuoti laisvus rinkimus, kai yra slaptai balsuojama, kad sudarytų tokias sąlygas, kurios garantuotų žmonių nuomonės raiškos laisvę renkant įstatymų leidybos institucijas.”
Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. sausio 6 d. sprendime byloje Paksas prieš Lietuvą nurodyta, jog turi būti užtikrinta, kad nustatyti suvaržymai neapriboja ginčijamos teisės tiek, kad būtų paneigta pati jos esmė ar ji netektų veiksmingumo; kad siekiama teisėto tikslo; kad priemonės, kurių buvo imtasi, nėra neproporcingos. Tokios priemonės neturi kliudyti „žmonių nuomonės raiškos laisvei renkant įstatymų leidybos institucijas’ (Mathieu-Mohin ir Clerfayt prieš Belgiją, 52 punktas; Hirst prieš Jungtinę Karalystę, 62 punktas; Ždanoka prieš Latviją, 104 punktas ir Tănase prieš Moldovą, 157 ir 161 punktai).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. rugsėjo 5 d. priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnio 5 dalies (2012 m. kovo 22 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai”, kuris prieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. sausio 6 d. sprendimui byloje Paksas prieš Lietuvą.
Vyriausioji rinkimų komisija yra saistoma Konstitucijos, bet ne Konstitucijai ir Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimams prieštaraujančių Konstitucinio Teismo nutarimų. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. sausio 6 d. sprendimas byloje Paksas prieš Lietuvą, kuriame buvo konstatuota, kad teisinis reguliavimas, draudžiantis asmeniui po apkaltos būti renkamam į Seimą, Konvencijos Protokolo Nr. 1 3 straipsnio požiūriu yra neproporcingas, taikytinas ir Neringos Venckienės atžvilgiu. Neringos Venckienės apkalta buvo 2014 m., praėjus 6 metams po apkaltos jai turi būti leista dalyvauti 2020 m. Seimo rinkimuose.
Nei Konstitucija, nei Seimo rinkimų įstatymas neturi būti pakeisti, nes šie teisiniai norminiai aktai nedraudžia po apkaltos, kuri buvo 2014 m., Neringai Venckienei dalyvauti 2020 m. Seimo rinkimuose, o tai atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. sausio 6 d. sprendimo byloje Paksas prieš Lietuvą nurodymus Lietuvai.
Aš turiu visišką teisę balsuoti 2020 m. Seimo rinkimuose už „Drąsos kelias” politinės partijos kandidatę Neringą Venckienę. Šiuo metu mano teisės ir įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.
VRK 2020 m. rugsėjo 8 d sprendimas Nr. Sp-157 yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas.
Vadovaujantis išdėstytu ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 str. 1 d. 3 p., 23 str. 1 d. prašau:
panaikinti 2020 m. rugsėjo 8 d. Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos priimtą sprendimą Nr. Sp-157 neregistruoti Neringos Venckienės „Drąsos kelias” politinės partijos kandidate į Lietuvos Respublikos Seimo narius.
Pageidauju atsiliepimą į skundą, kitus dokumentus gauti paštu.
Pridedama: VRK sprendimas, skundas 2 egz.
Pareiškėjas…………………………………………………………………………………………
vardas, pavardė, parašas
VRK neregistravo N. Venckienės kandidate Seimo rinkimuose. Neringa Venckienė: Lietuva nesiskiria nuo Rusijos. :: 2020/09/08
Iš Infa.lt
Prašau perskaitykite visą šitą mano teisinę analizę iki galo. Šiek tiek užims laiko, bet pažadu, kad suprasite daugiau nei 15 metų besitęsiantį Lietuvą nuvaldžiusiųjų susidorojimą su jiems neįtikusiais ir viešoje erdvėje skleidžiamą melą dėl teisinio reglamentavimo.
Šiandien Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija posėdyje sprendė klausimą dėl mano neregistravimo kandidate į Lietuvos Respublikos Seimo narius dėl neatitikties Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnio reikalavimams.
Manau, kad VRK net neturėjo spręsti šio klausimo, nes mano registravimas kandidate į Seimo rinkimus atitinka Konstitucijos, įstatymų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų reikalavimus.
VRK vienbalsiai nutarė manęs neregistruoti.
Neabejoju, kad visiems VRK nariams buvo duotas nurodymas neprileisti manęs prie rinkimų, nežiūrint to, kad tokiu balsavimu jie pažeidžia Lietuvos įstatymus ir Strasbūro teismo nurodymus Lietuvai.
Nežinau, ar tie VRK nariai savarankiškai sugeba suvokti teisės aktus, bet galiu pasakyti, kad aš išstudijavusi norminius aktus ir Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus, jiems išaiškinau reglamentavimą.
Nesuprasti, kad jie Lietuvą vėl daro neteisine valstybe, nebuvo neįmanoma.
Apibūdinčiau trumpai: VRK dvasios ubagystė, paklusnumas ir baimė.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Seimo rinkimų įstatymo reglamentavimas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 56 straipsnis ir Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnis numato tik tokias sąlygas, dėl kurių asmuo negali būti renkamas Seimo nariu:
1. nebaigęs atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį,
2. teismo pripažintas neveiksniu arba nepakaltinamu,
3. susijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei,
4. rinkimų dieną yra jaunesnis kaip 25 metų,
5. nuolat negyvena Lietuvoje,
6. teisėjas, kol eina šias pareigas,
7. rinkimų dieną atliekantis privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą,
8. likus 65 dienoms iki rinkimų neišėjęs į atsargą profesinės karo tarnybos karys,
9. statutinės institucijos ir įstaigos pareigūnas ar asmuo, kuris pagal specialius įstatymus ar statutus negali dalyvauti politinių partijų veikloje.
Sąrašas yra baigtinis. Jokių kitų apribojimų nei Konstitucijoje, nei įstatymuose nėra, dėl kurių asmuo negali būti renkamas Seimo nariu. (more…)
Rugsėjo 4 d, penktadienį, 9 val. Neringos Venckienės teismo posėdis Panevėžyje. :: 2020/09/04
Rugsėjo 4 d, penktadienį, 9 val. Neringos Venckienės teismo posėdis Panevėžyje. Pažadėta, kad bus apklausiama Laimutė Stankūnaitė, kuri, panaudodama protu nesuvokiamą fizinę jėgą prieš savo 8-iametę dukrą Deimantę, atplėšė ją klykiančią nuo globėjos ir mylimos tetos Neringos Venckienės kaklo. Ir dar: Laimutė Stankūnaitė prašo savo dukters naudai priteisti 50 000 eurų už žalą, kurią ji pati savo dukros atžvilgiu padarė. Tai nepaprastai akivaizdžiai liudija vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas absurdiškiausias teismo sprendimo vykdymas 2012 m. gegužės 17 d. Klonio gatvėje Garliavoje.
Beje, šiandieninis teismo procesas Panevėžyje vyksta per a.a. Drąsiaus Kedžio, Deimantės tėčio, 48-ą Gimtadienį.
2012 m. gegužės 17 d. ryto vaizdai:




