Mūsų viešąją erdvę yra užkariavę įvairių rūšių ir atspalvių liberalai. Jie vadovaujasi nuostata, kad verslas apima visą ekonomiką ir kad valstybė yra, kad ir neišvengiamas, bet blogis. Pagal šią logiką mokesčiai yra našta ekonomikai, suprask verslui. Todėl jie švenčia laisvės nuo mokesčių dieną. Pastarąją galima būtų pavadinti ir kitaip – laisvės nuo valstybės diena. Išeitų, kad tie žmonės nesuvokia ar apsimeta nesuvokiantys, kad mokesčiai yra finansinis viešųjų poreikių tenkinimo šaltinis. Juk iš surinktų mokesčių finansuojamas švietimas, kultūra, sveikatos apsauga, teisėsauga ir, pabrėžiu, krašto gynyba. Jeigu norime visą tai turėti, turime mąstyti pilietiškai ir mokėti mokesčius. Jeigu jų nenorime mokėti, neturėtume skųstis dėl svarbių viešųjų gėrybių stygiaus ir kokybės. Turime jų tiek, kiek tam skiriame išteklių.
Šiomis dienomis vėl kilo triukšmas dėl pasiūlymo įvesti progresinius mokesčius – sistemą, kurioje gaunantys didesnes pajamas didesne tų pajamų dalimi prisidėtų prie valstybės išlaikymo. Vos pasirodžius šiai iniciatyvai, verslo, taip pat ir bankų, interesų lobistai pradėjo vos ne totalinį puolimą prieš šią idėją. Deja, galimybės reikštis kitai  progresinius mokesčius palaikančiai – nuomonei yra labai ribotos. Pagrindinės žiniasklaidos priemonės intensyviai tiražuoja nuomonę, kad progresiniai mokesčiai sužlugdys ekonomiką, jog pati idėja yra iracionali. Kitą nuomonę turinčių argumentai nutylimi, ją palaikantys asmenys blokuojami.
Ta proga liberaliems „ekspertams”, rinkos fundamentalistams apskritai priminčiau keletą dalykų:
•    visose išsivysčiusiose šalyse taikoma progresinė mokesčių sistema;
•    mūsų sistema dideliu laipsniu yra regresinė – joje pagrindinė mokesčių naštos dalis užkrauta mažesnes pajamas gaunantiems;
•    progresiniai mokesčiai užtikrina taip vadinamą vertikalų teisingumą, kai prie valstybės išlaikymo daugiau prisideda tie, kurie gauna didesnes pajamas, kurių galimybės šia prasme yra didesnės;
•    progresiniai mokesčiai suteikia galimybę padidinti biudžeto pajamas ir, tokiu būdu, geriau finansuoti viešųjų gėrybių kūrimą.
Pabaigai turiu du klausimus Lietuvoje veikiančių vakarų bankų vadovams. Pirma, ar tai, ką kalba Gitanas Nausėda, Nerijus Mačiulis ir kiti bankų darbuotojai, yra tų bankų oficiali pozicija? Antra, ar jų šalyse taikomi progresiniai mokesčiai tikrai nuskurdino tas šalis?

2015-10-22 d. 10.00 val. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija Seime „Dėl nusikalstamo susivienijimo, vykdančio turto nusavinimą ir kreditorių apgavystes naudojantis bankroto bylomis teisme”. Dalyvauja Arūnas Banaitis ir Tarptautinio Prigimtinės Teisės Tribunolo atstovė Rytų Europoje L. Helstein.

Spaudos konferencijoje bus atskleista Lietuvos teismuose veikianti grupuotė, atitinkanti Lietuvos Baudžiamojo kodekso 25 ir 249 straipsniuose nustatytą nusikalstamo susivienijimo sąvoką.

Prelegentai atskleis šio nusikalstamo susivienijimo, nebesislapstančio šešėlyje, veiklos būdus, narius ir tikslus. Pasitikėdami savo nebaudžiamumu ir teismų sistema, šio nusikalstamo susivienijimo nariai savo veiklą vykdo jau atvirai. Dėl šios didelio masto galimai nusikalstamos veiklos teisinio įvertinimo bei sustabdymo kreipiamasi į Lietuvos teisėsaugą, valdžios institucijas, Seimą.

Dėl Lietuvos teismų sistemos naudojimo ne teisingumo vykdymui, bet nusikalstamų siekių įgyvendinimui Lietuvoje vykstančių teismų procesų sisteminę stebėseną pradėjo Tarptautinis Prigimtinės Teisės Tribunolas.

Prelegentai pateiks praktinius demokratijos įrankius dėl Lietuvos Respublikos piliečių gynimosi, vienijimosi ir pastangų telkimo siekiant pasipriešinti Lietuvos teismų ir vykdomosios valdžios institucijų naudojimui neteisėtiems ir net nusikalstamiems tikslams. Todėl prelegentai skelbia pradžią teisingų teisėjų ir bylininkų vienijimuisi, pripažįstant teisę pagrindiniu demokratijos įgyvendinimo įrankiu.

Šis tariamai neįmanomas darbas yra reali priemonė stabdyti masinę tautos emigraciją.

Informuojame, kad 2015 metų rugsėjo 30 dienai politinę partiją „Drąsos kelias” sudaro 2214 narių!

Dėkojame kiekvienam, kuris savo sprendimais, darbu ir idėjomis palaiko Teisingumo siekį Lietuvoje!

Būkite drąsūs teisingame reikale! Ypatingai tuomet, kai reikia atstovėti prigimtines žmogaus gyvenimo vertybes.

Ačiū, kad esate!

2015 m. spalio 17 d. į politinę partiją „Drąsos kelias” įstojo „Laisvo laikraščio” redaktorius Aurimas Drižius. Sveikiname ir džiaugiamės tuo, kad šis žmogus žino , kokios vertės yra neteisingumą išviešinantis spausdintas žodis, kuris Aurimui Drižiui yra kainavęs daug fizinės sveikatos ir vos ne vos gyvybę!..

Tikimės vaisingo bendradarbiavimo su „LL” siekiant Teisingumo visose Lietuvos gyvenimo sferose, ypatingai tose, kuriose ciniškas melas veržiasi į įstatymo raidę.

Praėjo 41 mėnuo nuo Drąsiais Kedžio Dukros  pagrobimo Garliavoje.

Tai įvyko 2012 m. gegužės 17 d. Ankstų ir žiaurų rytą.

Niekada nepamirškime to, kaip Lietuvos valstybė įteisino smurtą prieš laimingą ir laisvą Vaiko nerūpestingą vaikystę…

Mišri Seimo narių grupė, kurioje dabar yra „Drąsos kelio” frakcijos Seimo nariai, nepritaria pateiktam socialiniam modeliui

Seimo narys Povilas Gylys pažymėjo, kad Seimui pateiktą „socialinį modelį” būtų tiksliau vadinti žaliava darbo santykių liberalizavimui. „Daiktus reikia vadinti savais vardais – tai nėra socialinis modelis, socialinė dalis čia nustumta į šalį. Elgiamasi nesąžiningai, pateikiant kratinį liberalių ir pavojingų idėjų, kurios pablogintų dirbančiųjų padėtį,” – sakė Seimo narys.

„Todėl kalbos apie 85 tūkstančius neva atsirasiančių darbo vietų man kelia šypseną. Aš pasakyčiau kitaip: priėmę šitą modelį, turėsime 98 tūkstančius naujų emigrantų. Ir kas man gali tai paneigti?”, – sakė Povilas Gylys.