Visame pasaulyje įteisinama gėjų „santuoka”, kaip neseniai referendumu buvo padaryta Airijoje ir Aukščiausiojo Teismo sprendimu – Jungtinėse Valstijose. Birželio 9 d. Europos Parlamento nutarimu rekomenduojama pripažinti tos pačios lyties asmenų sąjungas. Jame pabrėžiamas genderizmo ideologijos mokymo įvedimas mokyklose.

Protestuojant prieš panašią politiką Italijoje, birželio 20 d. Romoje, prie Šv. Jono Laterano bazilikos, buvo surengtas „Šeimos žygis (maršas)”, kuriame dalyvavo šimtai tūkstančių (kai kurių pastebėjimais, per milijoną) žmonių iš visos Europos.

Maršo, kuriuo siekiama apginti santuokos ir šeimos šventumą, išvakarėse kardinolas Carlo Caffarra, Bolonijos arkivyskupas, interviu dienraščiui „Il tempo” pareiškė susirūpinimą šiandienės visuomenės ateitimi, ypač dabartiniu „homoseksualumo išaukštinimu”.

Pateikiame keletą šio interviu ištraukų.

„Europos mirtis”

Daugybė minčių man kilo nuo to laiko, kai Europos Parlamentas nubalsavo už šį pasiūlymą (2015 m. birželio 9 d.). Pirmoji buvo ši: mums atėjo galas. Europa miršta ir turbūt net nebenori gyventi, nes civilizacija, aukštinanti homoseksualumą, neišlieka.

Aš nekalbu apie homoseksualumo praktikavimą. Kalbu apie jo išaukštinimą. Įvairioms senovės tautoms homoseksualumas buvo šventas aktas. Kunigų knygoje, siekiant pasmerkti šį šventumu prisidengusio homoseksualumo garbinimą šventyklose ir pagonių ritualuose, buvo vartojamas žodis „pasibjaurėtinas”.

Tik dvi civilizacijos per tūkstančius metų atsilaikė prieš homoseksualumą: jam priešinęsi žydai ir krikščionys. Kur šiandien asirai? Kur babiloniečiai? O žydai tebuvo tik gentis, „niekas“ palyginti su kitomis politinėmis ir religinėmis bendruomenėmis. Tačiau įstatymai, reguliuojantys lytinį gyvenimą, kaip matome Kunigų knygoje, tapo aukščiausia civilizacijos forma [krikščionybe]. Iš čia man kyla pirmoji mintis: mums atėjo galas.
„Velnio darbas”

Mano antroji mintis susijusi tik su tikėjimu. Turėdamas prieš akis tokius faktus, visada savęs klausiu: kaip žmogaus protas gali būti toks aklas tokiems fundamentaliems įrodymams [kad homoseksualumo garbinimas veda į visuomenės sunaikinimą]? Ir priėjau prie išvados: akivaizdu, jog visa tai yra velniškas darbas. Tai paskutinis iššūkis, kurį velnias meta Dievui Kūrėjui Jam sakydamas:

„Aš Tau parodysiu, kaip kuriu alternatyvią kūriniją Tavajai, ir Tu pamatysi, kaip žmonės sakys: taip geriau! Tu žadi jiems laisvę, o aš jiems siūlau tapti teisėjais. Tu duodi jiems meilę, aš jiems siūlau jų emocijas. Tu nori teisingumo, o aš noriu duoti tobulą lygybę, kuri užgniaužia visus skirtumus.”

Paaiškinsiu detaliau. Kodėl kalbu apie „alternatyvią kūriniją“? Jei grįšime, kaip reikalavo Jėzus, į pradžią, prie originalaus Dievo plano ir Jo minčių apie kūriniją, pamatysime, kad šis didžiulis kūrinijos pastatas paremtas dviem kolonomis: vyro ir moters (poros) santykiais ir žmogaus kūryba. Dabar mes kalbame apie pirmąją koloną, bet ir antroji yra griaunama… Todėl mes susidūrėme su velnio ketinimu sukurti kitą kūriniją, stojančią į kovą su Dievu. Tuo siekiama parodyti Dievui žmogų, kuris šioje alternatyvioje kūrinijoje manosi esąs laimingesnis.

Sugedusiose valstybėse įstatymų daugėja

Heraklitas sakydavo: „Reikia, kad žmonės kovotų dėl įstatymų taip, kaip jie kaunasi dėl miesto sienų.“ Sulaukęs senyvo amžiaus supratau, kiek daug žmogaus gyvenime reiškia įstatymai. Atrodo, jog šiandien valstybė išsižadėjo savo legislatyvinio uždavinio bei jo orumo ir tiesiog kapituliavo prieš individų norus, o to pasekmė – sukūrimas visuomenės, susidedančios iš priešiško egoizmo arba silpno priešingų interesų suderinimo. Tacitas sakė: „Corruptissima republica, plurimae leges.“ „Kai valstybė sugedusi, įstatymų daugėja.“ Tokia yra dabartinė situacija.

„Negalime tylėti”

Neabejodamas galiu pasakyti, kad tai yra pozityvi demonstracija, nes, kaip sakiau, negalime tylėti. Vargas mums, jei Viešpats mums pritaikytų pranašams skirtus žodžius: „Šunys, kurie nelojo!“ Mes žinome, kad demokratinėse sistemose politinis apdairumas remiasi dauguma. Tai man atrodo gerai, nes geriau, kai galvos skaičiuojamos, negu kertamos. Bet, susidūrus su tokiais dalykais, nėra tokios daugumos, kuri man leistų tylėti. Kitaip būčiau nelojantis šuo…

Todėl Romos maršo iniciatyva yra absoliučiai būtina. Turbūt rytoj parlamentas išleis įstatymą, pripažįstantį dviejų tos pačios lyties asmenų sąjungą. Jei taip įvyks, jam reikia pasakyti, kad tai labai neteisinga. Ir tai mes turime šiandien pasakyti Romoje…

…Jei tylėtume dėl tokio dalyko, pritartume didelei neteisybei vaikų atžvilgiu. Iš įstatymo subjekto, kuriuo yra kiekvienas asmuo, jie būtų paverčiami suaugusių malonumo objektu. Mes grįžome į pagonybę, kur vaikas neturi teisės ir yra tik kažkam priklausantis objektas. Todėl kartoju, mano nuomone, tai iniciatyva, kurią turime palaikyti. Negalime tylėti.

Iš propatria.lt

Amžinybėn iškeliavo Klonio gatvės Garliavoje budėtojas Vidas Balsys.

Atminkite a.a. Vidą savo maldose.

Ir po liepos 5-os referendumo graikiškas Gordijaus mazgas liko neperkistas.
Ir neišnarpliotas. Nors 61,3 proc. Graikijos piliečių pasisakė neigiamai dėl šios šalies kreditorių keliamų sąlygų, tik ateitis parodys, koks bus bent jau tarpinis šio azartiško lošimo „Euro zona prieš Graikiją, o Graikija prieš euro zoną“ rezultatas. Turiu galvoje šios Viduržemio jūros šalies išlikimą 19-os šalių pinigų sąjungoje perspektyvą. Neaiškus yra tiek trumpalaikis, tiek ilgalaikis strateginis šio ir kitų įvykių poveikis Europos Sąjungos ateičiai. Jei rezultatai dar neaiškūs, tai pagrindiniai veiksniai yra gana akivaizdūs. Tiesa, jeigu esi neoliberalas, procesų vaizdas ir jo aiškinimas bus vienoks, bet jeigu priklausai keinsistinei institucionalistinei ir apskritai holistinei stovyklai – situacijos paveikslas ir argumentacija bus kitokia. Šiandieną Lietuvoje dominuoja pirmasis – neoliberalus požiūris į graikišką dramą. Tvirtinama, kad vien Graikija yra kalta dėl prasiskolinimo, kad graikai yra tingūs, jie- prasti verslininkai, kad jų pensijos yra per didelės, kad jie, niekadėjai, apskritai per gerai gyvena ir t.t. Bet kuriuo atveju jie turi grąžinti pasiskolintus pinigus bei nesispyriodami toliau taikyti griežtą taupymo politiką. Holisto – žmogaus, kuris nemano, kad verslas yra visa ekonomika, kad šalies gerovę užtikrina ne tik rinka, bet ir viešuosius poreikius tenkinantis viešasis sektorius, kad šalies ištekliai turi būti protingai, proporcingai paskirstyti tarp verslo ir viešojo gyvenimo sferų, požiūris į situaciją yra kitoks. Pirmiausia holistas atkreipia dėmesį į visumą, į visus aspektus ir rodiklius. Taip, pripažįsta jis, Graikijos valdžia pridarė klaidų. Ir graikiška pensija yra vis dar didesnė nei lietuviška. Ir darbo užmokestis didesnis. Iš dalies dėl to, kad Lietuvoje, esant neteisingam nacionalinio produkto paskirstymui, šios dvi pajamų grupės yra neproporcingai mažos. Tačiau egzistuoja ir kiti duomenys. Ten, Graikijoje, 1,3 mln. žmonių arba 26 proc. darbo jėgos neturi darbo. Jaunimo nedarbas siekia daugiau nei 50 proc. Neoficialiai sakoma – apie 60 proc. Darbo užmokestis per penkerius drastiško taupymo metus sumažėjo 38 proc., o pensijos – 45 proc. Net 18 proc. žmonių neprasimaitina. Sunkumų mastą rodo dar vienas skaičius – 33 proc. ar 3,1 mln. gyventojų neturi jokio sveikatos draudimo. Ne mažiau informatyvus yra ir vaikų skurdo rodiklis – 40 proc. Ar dar vis manot, kad graikai gyvena gerovės sąlygomis? Šiuos skaičius Lietuvoje pamatysi retai. Dauguma kalbėtojų ir rašytojų pateikia tik jų poziciją patvirtinančius duomenis, ir po to lyg susitarę teigia : „Ach, tie graikai. Tie dykaduoniai, užsispyrėliai. Jie nesupranta savo padėties ir nenori nusileisti geriesiems kreditoriams. Ir „trojkos” (ES Komisija, Europos Centrinis bankas ir Tarptautinis valiutos fondas) valiai”. (more…)

Liepos 11 d., eidamas 88-uosius metus, mirė Kauno dramos teatro aktorius Leonardas Zelčius.

Su aktoriumi Kauno dramos teatre bus galima atsisveikinti antradienį ir trečiadienį.

Urna bus išnešama trečiadienį 11.30 val.

12.00 val. Kauno arkikatedroje bazilikoje bus aukojamos Mišios, po kurių L. Zelčius bus laidojamas Petrašiūnų kapinėse šalia žmonos, š.m. vasario 27 d. į amžinybę iškeliavusios aktorės Danutės Juronytės, su kuria 2014 m. Leonardas Zelčius minėjo Deimantinę bendro gyvenimo sukaktį.

  Liepos 11 d. Kauno metropolito pareigoms inauguruotas arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ .

Savo vyskupiškos tarnystės esmę Naujasis Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ (54 m.) spaudos konferencijoje įvardino tokiu paaiškinimu:

„Vienintelė programa yra Kristaus Evangelija”.

Dievo Tauta, t.y. tikinčiųjų bendruomenė, deda daug vilčių į šį aukšto rango Bažnyčios vadovą, reaguojant į XXI amžiaus žmogaus esmę Europoje nužeminančius iššūkius, kurie įžūliausiai pasireiškia žmogaus seksualumo srityje.

Inauguracijos esmę sudaro Palijaus įteikimas. Palijus - baltos vilnos juosta su šešiais juodais kryžiais, žymi bažnytinės provincijos vadovo, metropolito valdžią ir vienybę su Apaštalų Sostu.

Arkivysk. Liongino Virbalo herbas

Jei vaiką galima paprasčiausiai įsigyti, ar tai asmuo, kurio laukiama? Šį klausimą kelia kunigas Bruno Saintotas, jėzuitų vadovaujamo Sevreso centro bioetikos departamento vadovas, reaguodamas į Prancūzijos Kasacinio teismo neseniai priimtą nuosprendį, leidusį įregistruoti vaikus, kuriuos užsienyje „užsakovams” pagimdė surogatinės motinos.

Troškimas turėti vaiką yra teisėtas, patvirtina kunigas Saintotas, tačiau jis turi atitikti vaiko gerbūvio sampratą. Vaikas turi absoliučią vertę, tad jo pradėjimas ir išnešiojimas turi atitikti jo besąlygišką vertingumą,  bei užtikrinti pamatinius egzistencinius žmogiškus ryšius, tai yra ryšius su tėvais.

Pradėti kūdikį yra ne teisė, bet galimybė. Jėzuitas kritikuoja siekį instrumentalizuoti nėštumą ir sukurti tokią rinką, kur vaikas suvokiamas kaip objektas, kurį galima įsigyti, o ne asmuo, kurį reikia priimti besąlygiškai. Priešingu atveju išnuomotų gimdų praktika paverčia kūdikį ekonominio sandorio ir sutarties objektu. Tokios praktikos atveria kelią kitiems etikos derivatams: pavyzdžiui, kas laukia vaikų, turinčių negalią? B. Saintotas primena, kad pradėjimas ir išnešiojimas tai vaiko istorijos dalis, negalima į juos žvelgti kaip į skliaustelius, nes jie nurodo vertę, kuri suteikiama vaikui ir jo orumui.

Iš radiovaticana.va

Iš propatria.lt

Sveikiname kiekvieną Lietuvos žmogų, kuris prisidėjo prie mūsų Valsybės kūrimo Tiesa ir Teisingumu.

Sveikiname tuos, kurie šluostė ašaras ir saugojo žmogaus vertę ir orumą.

Sveikiname kiekvieną, kuris padavė suklupusiam ranką.

Sveikiname kiekvieną, kuriame nenustoja plakti gailestinga širdis.

Jūs esate valsybės kūrėjai! Esate vertybė. Esate atsvara, dėka ko vis dar esame tuo, kam iš viso yra pašauktas būti žmogus!..