Garliavos bylų liūne įklimpusi Lietuvos nomenklatūros dalis – politinė, teisinė, žiniasklaidos grietinėlė – vis labiau pasimetusi. Mat bėgant laikui, vis aiškiau matosi, kad mūsų diduomenė pedofilijos byloje, teisėjo Jono Furmanavičiaus, Andriaus Ūso, Drąsiaus Kedžio ir kitų žmonių žūčių tyrime, Neringos Venckienės politiniame susidorojime, neatliko savo misijos. Vieni bylų netyrė ir net jas fabrikavo, kiti atliko politinio stogo, treti – informacinio dengimo darbus.
Laikas vis labiau ryškins neatitikimą tarp tiesos ir teisės, tarp tiesos ir politinės bei žurnalistinės retorikos. Visos N. Venckienės „bylos” eigoje dalis nomenklatūros mus bandė įtikinti, kad ji yra padariusi baisių nusikaltimų. Tiesa, pradžioje jos didžiausi nusikaltimai buvo aštrūs, nors, daugelio manymu, teisingi žodžiai teisėsaugos atžvilgiu, susidorojimas su kovos menų pasaulio vicečempionu, o taip pat pastangos išlikti savo dukterėčios, našlaitės D. K. globėja.
Nors iki tol N. Venckienė turėjo nepriekaištingą reputaciją ir kaltinimai, tegu ir pritempti, nebuvo sunkūs, Seimas sutiko su Generalinio prokuroro Dariaus Valio prašymu leisti ją SUIMTI. O juk, atsižvelgiant į kaltinimų pobūdį ir žmogaus reputaciją, buvo galima apsiriboti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Pavyzdžiui, pasižadėjimu neišvykti.
Po šio Seimo sprendimo (iš tiesų jį priėmė ne visas parlamentas, o 80 Juodojo Lietuvos sąrašo dalyvių) mums, „Drąsos kelio” žmonėms, dar labiau sustiprėjo įtarimas, jog su ja norima fiziškai susidoroti. Juk toje byloje buvo ne vienas ir ne du mįslingomis aplinkybėmis žuvę žmonės. Įtarėme, jog egzistuoja planas ją izoliuoti. O toje izoliacijoje gali įvykti dar vienas mįslingas įvykis. Kadangi jį tirtų tie patys žmonės, rezultatas lengvai prognozuojamas. Būtų padaryta išvada, kad įvyko dar vienas nelaimingas atsitikimas… Kas galėtų paneigti tokią galimybę?
Juodojo Lietuvos sąrašo dalyviai apsimetė mulkiais ir jiems tuo metu tai sekėsi. Jie apsimetė, kad specialiai komisijai nebūtina susipažinti su mergaitės paėmimo iš senelių namų 2012 metų gegužės 17 dienos vaizdo įrašu, kad pakanka peržiūrėti 12 to įrašo sekundžių ir priimti sprendimą.
Paprastam žmogui, ne tik teisės profesoriui, kilo klausimas: kokia logika vadovaujantis komisijai buvo rodoma ta 12 sekundžių ištrauka? Jeigu buvo teigiama, kad apskritai negalima rodyti VISO įrašo… Tokių teisinių ir politinių „perlų” šiame brūzgyne apstu. Ko verta vien ta aplinkybė, kad ne tik Seimas, bet ir Konstitucinis Teismas ignoravo šventą ir neginčytiną teisės principą – teisę į gynybą. Abi minėtos institucijos apsimetė, kad N.Venckienei buvo realiai, raštu ir pasirašytinai pranešta apie apkaltą. Nors iki šiol policija ir prokuratūra ginčijasi dėl to, ar žinoma politikės gyvenamoji vieta. Atkreipčiau dėmesį ir į tai, kaip kuriamas vienpusiškas Garliavos įvykių paveikslas ir tuo pagrindu teisiškai presinguojami Klonio gatvės žmonės. Šiandien teisiami visi, kurie ką nors „ne taip” yra pasakę apie Laimutę Stankūnaitę, Andrių Ūsą, Joną Furmanavičių. (more…)