Verta prisiminti signataro Algirdo Patacko žodžius. :: 2015/04/08

Patackas su zSignataro Seimo nario Algirdo Patacko paisakymas frakcijos „Drąsos kelias” susitikime su rinkėjais Kaune 2013 m. sausio 4 d.

Prie kapo duobės balandžio 8 d. žodį taręs a.a. Algirdo Patacko brolis poetas Gintaras Patackas perskaitė atsisveikinimo eilėraštį, kurį prieš mirtį jam įteikė Algirdas ir paprašė jį perskaityti per laidotuves.

Nebenoriu pušų intymo
Ir juodos į kalną procesijos.
Palinkėkit man oro tyro
Ir šiltos saulutės poezijos.

Kad prajočiau ant balno tymo,
Pasakyčiau šakalams: – Nestaukite,
Jeigu jaučiate mano buvimą –
Puotaukite…

Mano broliai yra ne broileriai,
Netupėjau su jais vištidėje,
Sakalai yra mano broliai
Aukštybėje…

Ką galiu pasakyti troliams,
Pakarti troleibusuos ienų:
– Buvot moliai ir liksit moliai,
Esat jūs tiktai maistas hienų!

Su brangiausiais – neatsisveikinu…
Mes, gyvieji, niekad nemirsime,
Mėnulveidžiai ir saulaveidžiai,
Į tikėjimą tyrą pavirsime,

Į tikėjimą, į tekėjimą,
Į gaivaus dieviškumo srovenimą,
Nes mes einame, kaip ir ėjome –
Ne į mirtį, o į gyvenimą.

Su šventomis Velykomis! Su Prisikėlimu! :: 2015/04/05

Sveikinimas-Velykoms-2015

Šiandien laidojamas signataras Algirdas PATACKAS 1943 – 2015 :: 2015/04/03

algirdas-patackas-62983748Algirdas PATACKAS 1943 09 28 – 2015 04 03

Velionis yra pašarvotas Kauno Įgulos karininkų ramovėje.

Laidotuvės šiandien, trečiadienį, balandžio 8 d., 14 val., Kauno Petrašiūnų kapinėse.

Jėzaus Kristaus kančios ir mirties dieną, 2015 m. balandžio 3 d., į Tėvo Namus iškeliavo mūsų bendražygis signataras Algirdas PATACKAS, LR Seimo narys, „Drąsos kelio” žmogus.

Ilsėkis ramybės Viešpatyje. Algirdai! Esi vertas pažadėtos Tau Buveinės Amžinybėjė.

Gero Žmogaus net ir Dievui reikia…

ČIA žiūrėkite, kaip šis žmogus reagavo į Valstybės smurtą prieš ŽMOGŲ 2012 m. gegužės 17 d.

Signataro Algirdo Patacko ŽODIS:

2012 m. balandžio 21-ą:

Patackas 2 su z

 

 

 

 

 

 

2012 m. gegužės 26-ą „Mes nesitrauksim!”:

Vilnius 2012 05 26 su z

 

 

 

 

 

Biografija:

Gimė 1943 m. rugsėjo 28 d. Trakuose. Tėvas Antanas Patackas – advokatas, motina Marija – lietuvių kalbos mokytoja.
1960 m. baigė Kauno 14-ąją vidurinę mokyklą, 1966 m. – Kauno politechnikos institutą, inžinierius technologas. Studijuodamas dirbo Kauno radijo gamykloje darbininku, baigęs institutą – Jonavos azotinių trąšų gamykloje. Nuo 1968 m. – Lietuvos mokslų akademijos aspirantas, vėliau – jaunesnysis mokslinis bendradarbis, 9 mokslinių straipsnių iš elektrochemijos srities autorius. Parsidėjus politiniams persekiojimams, perėjo dirbti į Lietuvos geologijos mokslinio tyrimo institutą inžinieriumi, iš ten KGB nurodymu pašalinus, 1980–1990 m. dirbo Kauno melioracijos eksploatavimo valdyboje darbininku (remontininku).
1986–1987 m. pagal LTSR BK 199/1 str. buvo kalinamas už pogrindžio leidinių („Lietuvos ateitis”, „Pastogė”, „ETHOS”) redagavimą ir leidimą. Prasidėjus atgimimui dėstė etiką, kultūros filosofiją ir baltų kultūrą Kauno politechnikos institute, Vytauto Didžiojo universitete ir kt.
Dalyvavo Sąjūdžio veikloje: 1988–1990 m. buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės, vėliau – LPS Kauno miesto tarybos narys, Sąjūdžio seimų narys.
1990 m. Kauno Žaliakalnio rinkimų apygardoje buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatu. Lietuvos Respublikos nepriklausomybės akto signataras, turi laisvės kovų dalyvio statusą.
1992–1996 m., 1996–2000 m. kadencijų Lietuvos Respublikos Seimo narys. Priklausė Sąjūdžio, vėliau – Krikščionių-demokratų frakcijoms. Dirbo Švietimo, mokslo ir kultūros, Nacionalinio saugumo komitetuose, Baltijos šalių bei Lenkijos-Lietuvos parlamentinėse asamblėjose, vadovavo Lietuvos ir Čekijos tarpparlamentinių ryšių grupei.
2000–2002 m. dirbo krašto apsaugos sistemoje, dalyvavo specialiosiose Užsienio reikalų ministerijos bei Seimo misijose Čečėnijoje ir Gruzijoje. Nuo 2002-ųjų dirba Kauno įgulos Karininkų Ramovėje viešųjų ryšių specialistu, yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Valstybinių pensijų komisijos narys.
Dalyvavo atkuriant Vytauto Didžiojo universitetą, buvo Vytauto Didžiojo universiteto Atkuriamojo senato narys, pirmosios egzaminų komisijos pirmininkas. Yra paskelbęs straipsnių baltų kultūros, indoeuropeistikos klausimais, publicistinėmis temomis, išleidęs 8 knygas: „Gimties virsmas” (1990), „Vestuvinis virsmas” (1990), „Mirties virsmas” (1993), „Virsmų Knyga” (2002), „Galindiana” (2010), publicistikos rinktinę „Pastogės Lietuva” (2010) ir poezijos bei prozos knygeles „Vėjų pagairėje” (2006), „Aisa” (literatūriniu slapyvardžiu). Parengė spaudai (kompiuterinis variantas) lituanistikos rinktinę „Litua’i” (2012) ir knygą „Karininkų Ramovė kaip paminklas tarpukario Lietuvos karininkijai”. 2014 m. sausio pradžioje Lietuvai pristatyta knyga „Litua”, – paskutinis vertingas signataro darbas.
Pirmųjų Lietuvos ir Baltijos šalių kultūrizmo čempionatų (1965–1966) prizininkas.
Apdovanojimai: Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžius, Lietuvos Nepriklausomybės medalis, Garbės savanorio ženklas ir vardas, už publicistiką – Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalis „Tarnaukite Lietuvai”.

Povilas Gylys. Kaip Arūnas Valinskas milijono nepaėmė :: 2015/04/03

Gylys Povilas 14 09 03Korupcijos Lietuvoje nėra. Tai turėčiau tvirtinti, jeigu vadovaučiausi grynai asmenine patirtimi. Štai jau daugiau nei du metus vėl esu Seime, bet niekas pinigų ar paslaugų už kokį nors politinį veiksmą nesiūlė.
Tačiau, kai stebi viešąją erdvę, vaizdelis visai kitoks – korupcijos, t.y. valdžios gedimo, puvimo požymių matai gausybę. Teisėsaugos neteisingumas, landsbergių, bradauskų, mazuronių nepotizmas, kaip vėžys paplitusi biuropatologija (viešųjų interesų, kaip priedangos naudojimas privatiems interesams įgyvendinti), kyšininkavimas ar kyšio prievartavimas, favoritizmas yra jei ne masiniai, tai smarkiai paplitę ir viešoje erdvėje gerai matomi reiškiniai. Atsainus reagavimas į juos taip pat yra sistemos korumpuotumo požymis.
Nenorą reaguoti į korupciją, į puvėsius arba, kitaip sakant, apie silpną visuomenės savisaugos instinktą liudija kad ir man po ranka beveik atsitiktinai pakliuvęs buvusio Seimo pirmininko Arūno Valinsko interviu intriguojančiu pavadinimu – „Lietuvoje pareigūnų galvos lekia ne už penkiaženkles sumas”, likimas.
Tai įdomus buvusio politiko pokalbis su žurnalistu. Ypač įdomi yra interviu pabaiga. Joje A. Valinskas, ne vienas iš trijų, kaip jis mėgdavo sakyti, o vienas iš dviejų aukščiausių valstybės pareigūnų, kalba apie verslo bandymus įtakoti politinius procesus mūsų šalyje – pareigūnų paskyrimus, atleidimus ir pan. – jo dalyvavimo politikoje laikais. Jis prisimena epizodą santykiuose su medienos perdirbėjų magnatais, konkrečiai Sigitu Paulausku, kurie siekė buvusio generalinio urėdo Benjamino Sakalausko atstatydinimo, mainais už paramą A. Valinsko vadovaujamai jaunai politinei jėgai – Tautos prisikėlimo partijai. Tos paramos suma turėjo siekti, buvusio politiko žodžiais tariant, didesnę nei penkių ženklų sumą. O minimaliai didesnė suma būtų su šešiais nuliais. Vadinasi milijoninė. (more…)

Kaišiadoryse teisiami smurto Garliavoje liudininkai :: 2015/04/03

JustitiaBalandžio 3-ąją, Didįjį Penktadienį, t.y. šiandien, 9 val. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas toliau nagrinės Garliavos šturmo 2012 metų gegužės 17-ąją liudytojams iškeltą baudžiamąją bylą.

Nukentėjusiais šioje byloje yra pripažinti antstolė Sonata Vaicekauskienė ir portalo lrytas.lt žurnalistas Nerijus Povilaitis.

Kaltinimai trukdžius antstolei atlikti savo pareigas ir įžeidinėjus yra pareikšti Garliavos šturmo liudytojams: Kęstučiui Dūdėnui, Gediminui Aidukui, Evaldui Staliūnui, Sigitui Gudynui, Giedriui Okuniui, Žygimantui Bulotai, Svajūnui Tamuliui, Matui Morkevičiui, Aušrinei Balčiūnei, Alvydui Arnauskui, Erikui Kuktai, Rūtai Urbelienei, Žilvinui Paškevičiui, Dariui Kaminickui, Tautrimui Januševičiui, Vidui Petraičiui, Gretai Knapkienei.

Plačiau apie tai tiesos.lt

Balandžio 2 d. prasideda pedofilijos bylos liudininkės teismas. :: 2015/03/31

Bloznelyte Laima2015 m. balandžio 2-ąją, šv. Velykų išvakarėse, Didįjį Ketvirtadienį*, 9 val. 30 min. Vilniaus miesto apylinkės teisme (Laisvės prospektas 79 A) vyks teismo posėdis, kuriame prof. Laima Bloznelytė-Plėšnienė yra kaltinama pagal Baudžiamojo kodekso 313 straipsnio 2 dalį („mirusio atminimo paniekinimas”) ir 154 straipsnio 1 ir 2 dalis („šmeižimas”).

Ieškovai: Guoda Sakalinskaitė-Ūsienė, Aleksandras Ūsas, Aldona Ūsienė, Laimutė Stankūnaitė, Tatjana Stankūnienė ir Stasys Stankūnas.

* Didyjį Ketvirtadienį viso pasaulio krikščionys liturgijoje prisimena tai, kad žmogus išdrįso išduoti Tiesą, surišti Tiesą, sumušti Tiesą, tampyti Tiesą po „teisuolių” teismus, galiausiai įmesti Tiesą į kalėjimo duobę vienai nakčiai iki galutinio Tiesos pasmerkimo… Tai atmena virš milijardo Planetos žmonių… Beje, tas milijardas krikščionių sieja save su Tiesa, kuri jiems vienareikšmiškai yra Kristus Jėzus. Jie ne su tais, kurie teisia Tiesą.

Plačiau apie profesorę Laimą Bloznelytę- Plešnienę skaitykite alkas.lt

Užuojauta :: 2015/03/30

zvakele520Reiškiame gilią užuojautą poltinės partijos „Drąsos kelias” koordincinės tarybos narei Zetai Štarkevičienei, mirus Jos mylimam Tėčiui.

 

„Drąsos kelias” politinės partijos kolektyvas