Už keleto dienų į Lietuvą atvyksta popiežius Pranciškus. Jam rūpi mažutėliai. Jam rūpi silpnieji. Jam rūpi nykstanti mūsų Tauta.

Šeštadienį, rugsėjo 22 d., popiežius Pranciškus su mandagumo vizitu aplankys Lietuvos Respublikos prezidenę Dalią Grybauskaitę. Mes nežinome apie ką popiežius kalbės su Valsybės vadove, kuri 2018 m. sausio 13 d. LR Seime sesei Nijolei Sadūnaitei, Laisvės premijos laureatei, ir mums visiems paliudijo, kad nieko nežino , kur yra Jos vadovaujamoje Valstybėje pradanginta aštuonerių metų mergaitė Deimantė Kedytė.

Taip pat, šį šeštadienį, rugsėjo 22 d.,  popiežius Pranciškus susitiks su Lietuvos ministru Pirmininku Sauliumi Skverneliu, kurio vadovautos rinktinės policijos pajėgos prieš 76-eris mėnesius arba prieš 6-eris metus ir 4-is mėnesius 2012-ųjų gegužės 17-ąją išplėšė klykiantį Vaiką labai ankstyvą pavasario rytą iš gimtųjų namų ir jėga atplėšė nuo artimiausio Žmogaus kaklo.

Taigi, šį šeštadienį Kristaus vietininkas Lietuvos žemėje, atvykęs pas mus, susitiks su dviem asmenimis, padariusiais viešą nuodėmę ir nepadariusiais jokios viešos atgailos. Gal šie asmenys dangstysis tuo, kad, gal būt, joks popiežiaus patarėjas Lietuvos klausimais nepasufliaravo šventajam Tėvui tos „Lietuvos problemos” ir ta tema bus visiškai nepaliesta. Be reikalo jie taip viltųsi. Nes popiežius savo tarnystės misija tikrai yra vietininkas To, kurio Žodis, darančiam piktą, visuomet lieka kaip dviašmenis kalavijas, perskrodžiantis širdies sumanymus…

O mes liudijame, kad nieko nepamiršome ir kviečiame atgailos darbams kiekvieną, kas pravirkdė našlaitį. Kol yra laiko. Kol dar yra laiko…

2018 m. rugpjūčio  26 d. 19:53 val., sekmadienio vakarą,  Delfi svetainėje pasirodė straipsnis

„Kraupokos egzorcistų patirtys: sunkiausi atvejai, kai žmonės kreipiasi po būrėjų ir užkalbėtojų paslaugų”

Jame rašoma:

„Rukloje gyvenančiai Virginijai Noreikienei egzorcizmo seansai nėra tik siaubo filmų scenos, o kasdienybė – moteris teigia, kad jau 10 metų malda padeda kunigui egzorcistui išvaryti piktąsias dvasias.

Ruklos Šventosios Dvasios parapijos klebonas yra bene garsiausias Lietuvos kunigas egzorcistas Arnoldas Valkauskas. Tad nenuostabu, kad persikėlusi gyventi į Ruklą, giliai tikinti Virginija pradėjo melstis egzorcizmo seansų metu. Ką žmonės išdarinėja efekto būsenoje, teigia Virginija, sunku nupasakoti. „Dalyvauju egzorcizmo maldos grupėje. Ketvirtadieniais ir sekmadieniais medlžiamės bendrai kokias 2-3 valandas. Būna ir privatus egzorcizmas, dažniausiai du kartus per savaitę. Jis trunka apie valandą, pusantros. Žiūrint, kiek žmogus yra įklimpęs”, – pasakoja Virginija.

Egzorcizmai, anot Virginijos, yra žymiai populiaresni, nei gali manyti žmonės. Anot jos, pas egzorcistą lankėsi net Garliavos mergaite praminta Drąsiaus Kedžio dukra, lydima mamos bei apsaugos.”

Klausimas: „Kada Deimantė Kedytė, lydima mamos su apsauga buvo atvežta pas egzorcistą kunigą Arnoldą Valkauską?”

Šis 2013 m. birželio 2 d. komentaras yra labai aiškiai kalbantis apie tai, kokių linkėtojų buvo Lietuvoje, kai 2013 m.. balandyje LR Seimo narė Neringa Venckienė su sūnumi Karoliu Venckumi išvyko į JAV.

Atkreipiame dėmesį, kad šalia 10-ies pasipiktinusių tokiu komentaru yra 10 žmonių, kurie teigiamai „palaikino” po tokiu komentaru

Neteko nieko girdėti, kad komentaro autorius „Teisėjas A.A.” būtu nubaustas už akivaizdžiai visus įstatymus pažeidžiantį tekstą.

Iš laisvaslaikrastis.lt

Šeima persekiojama už korupcijos atskleidimą valstybėje – reportažą apie Neringą Venckienę tokiu pavadinimu pirmadienio vakarą paskelbė „NBC Chicago”.

„Priemestyje gyvenanti šeima kovoja už mamos teisę pasilikti šioje šalyje. Lietuvoje buvusi teisininkė ir teisėja šiuo metu kovoja prieš ekstradiciją. Jos sūnus sako, kad jei mama grįš, ji bus nužudyta, todėl, jog atskleidė valdžios korupciją”, – reportažą pristatė naujienų laidos vedėjas Robas Staffordas.

Reportažo pradžioje N.Venckienės sūnus Karolis verkia.

Vaikinas žurnalistams pasakojo, jog mama yra nubausta, nes pasielgė teisingai. Pasak jo, šeima yra gavusi žinučių, kuriose N.Venckienei ir jam pačiam grasinama nupjauti galvą. K.Venckus JAV žurnalistams pasakojo, jog jei mama grįš į Lietuvą, tikrai bus pripažinta kalta, nes čia teisingo teismo sulaukti yra neįmanoma.

Karolis Venckus papasakojo, kad jo motina pasiprašė politinio priglobsčio JAV, tačiau šis prašymas bus nagrinėjamas tik 2019 m. Tačiau Lietuvos vyriausybė paprašė jos ekstradicijos, nes pasak sūnaus, apkaltino ją „nepagarba teismui”.

Ji buvo sulaikyta vasario mėn., ir nuo tos dienos laikoma federaliniame kalejime. Federalinė teisėja Čikagoje jau sutiko išduoti Neringą Venckienę Lietuvai.

„Nrėa jokių šansų, kad mano mamą Lietuvoje teistų sąžiningas teismas, – mano Karolis Venckus, – ją tikrai nuteis Lietuvoje”.

Karolis sako, kad jo motina visada tikėjo, kad žmonės nugalės (people prevail – angl.). „Tačiau šiuo metu tai atrodo sunkiai tikėtina, nes žmonės Lietuvoje siunčiami už grotų vien todėl, kad kritikuoja vyriausybę”, – sakė Karolis Venckus.

Apeliacinį skundą N. Venckienė JAV, Čikagoje, įsikūrusiam apeliaciniam teismui turėjo pateikti iki rugpjūčio 22 dienos. Jis buvo pateiktas dar rugpjūčio pradžioje, byloje gautas ir JAV prokuratūros prašymas atmesti šį skundą.

Du Kongreso nariai pateikė įstatymo patasias Kongrese, kurios leistų Neringai Venckienei likti JAV.

TV kanalą NBC Chigaco žiūri daugiau nei pusė Čikagos regione gyvenančių žmonių – tai yra daugiau nei trys milijonai suagusiųjų žmonių.

Pateikiama šio kanalo auditorija:

Čia yra visa informacija

Iš laisvaslaikrastis.lt

Rugpjūčio 22 d. mirė „Drąsos kelias” politinės partijos narys Juozas Aučinikas (1938 11 04 – 2018 08 22). Reiškiame užuojautą velionio artimiesiems.

Didžiuojamės šiuo žmogumi, kuris nuo pat jaunystės buvo uolus Lietuvos patriotas, politinis kalinys ir energingas „Drąsos kelias” politinės partijos narys ir palaikytojas.  

Jis labai gerai suprato, kad ištikimybė Lietuvai ir Tiesai gali kainuoti laisvę, nes tą kainą jau buvo asmeniškai mokėjęs. Todėl dėkingi esame Jam už nenuilstatntį entuziazmą ir pastangas, ginant nuskriaustus ir neteisingai apkaltintus žmones. Dievo, kuris lieka Tiesos etalonu, akyse, tikime, bus tai įvertinta.

Tesiilsi Viešpatyje.

„Drąsos kelias” politinė partija

Šiandien, rugpjūčio 17 d., sukanka 75-eri mėnesiai, kai Lietuvos valstybė be žinios pradangino Deimantę Kedytę. 2012 m. gegužės 17 d. Jai buvo neseniai sukakę 8-eri…

Mes nepamiršome šios neatitaisytos neteisybės, prisidengus Lietuvos teismo sprendimais įvykdytos. Mes liekame liudininkais nusikaltimo prieš vaiką, nusikaltimo, kurį padarė uniformuotoji Lietuva. Todėl tai ciniškai Lietuvai mes sakome „NE!”

Mes tikime, kad sulauksime Teisybės dienos ir liekame tokie, kaip Laisvės premijos laureatė s. Nijolė Sadūnaitė, su nenuslopinamu klausimu „Kas yra atsitikę su mūsų Deimante?!”

Šių metų Liepos mėnesį po įvairių pasisakymų viešojoje erdvėje dėl kraujo ryšių, vaikų bendravimus su artimais giminaičiais, Andrius Vytautas Kedys kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentę, Seimo Pirmininką, Seimo narę Dovilę Šakalienę, bei vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą, kad šie padėtų išspręsti klausimą dėl susitikimų su vaikaite, Deimante Kedyte.  Savo kreipimesi senelis išdėstė kiekvienam iš mūsų svarbius argumentus apie norą bendrauti su anūke, kuri yra vienintelė jo mirusio sūnaus palikuonė. Seneliui yra svarbu matytis ir bendrauti su vaikaite, kuris padėjo ją auginti, kuria rūpinosi nuo mažų dienų, leido į mokyklą, kuri mokinosi groti fleita ir išmoktus kūrinius grojo savo seneliui. Anūkės mama, Laimutė Stankūnaitė, kategoriškai atsisako anūkei leisti bendrauti su seneliais. Nors anūkė yra keturiolikos metų jos nuomonės niekas neklausia. Pagal galiojančias įstatymines normas senelis nėra teistas už jokias veikas susijusias su nusikalstama veika. Nėra pripažintas kaltu dėl poveikio anūkei ar neigiamos įtakos darymu mažamečiui vaikui. Tačiau visi šie argumentai valdžios atstovams nei motais, niekas nesiima jokių veiksmų, kad sulaukus garbingo amžiaus (80 metų) seneliui būtų suteikta ir užtikrinta teisė žinoti kaip gyvena jam brangus ir artimas žmogus, jo auginta ir mylima anūkė, Deimantė Kedytė. Žemiau yra pateikiama ištrauka iš kreipimosi į atsakingus valdžios atstovus:

„Nuo 2012 metų gegužės 17 dienos aš, Vytautas Kedys, nesu matęs ir bendravęs su savo anūke, kuriai šiuo metu jau suėję 14 metų. Anūkės tėtis yra miręs, o anūkės mama neleidžia bendrauti su anūke. Europos žmogaus teisių teismas ne kartą yra pasisakęs, kad kraujo ryšys yra labai svarbus vaikui ir iš vaiko negali būti atimta teisė matytis su artimaisiais giminaičiais. Nesu teistas dėl poveikio anūkei, nesu pripažintas kaltu dėl kokių nors veikų, kurios darytų įtaką nepilnamečiui vaikui. Mergaitės mama kategoriškai atsisako leisti bendrauti su anūke, o taip pat atsisako skiriamų dovanų anūkei ir jų nepriima ir neperduoda. Įstatymai saugantys vaikus aiškiai pasako, kad „Vaikas turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus giminystės, emocinius ir socialinius ryšius bei jų išsaugojimą, teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius, tradicijas ir teisę į religijos laisvę. Kai ši vaiko teisė pažeidžiama, valstybė suteikia vaiko interesus atitinkančią apsaugą ir paramą, kuri reikalinga, kad vaikas galėtų atkurti prarastus identiškumo elementus. Vaikui turi būti užtikrinta teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais, taip pat su kitais vaiko giminaičiais…” Prašau Jūsų padėti išspręsti susiklosčiusią situaciją. Ji yra vienintelis likęs man brangus asmuo po mano sūnaus mirties. Norisi ją matyti, norisi, kad ji žinotų kur ilsisi jos tėtis, noriu jai papasakoti apie jos tėvelio vaikystę, pomėgius. Galbūt jie turi kažką bendro. Pamenu kaip būdama maža ji puikiai grojo fleita, norėčiau sužinoti ar ji tebegroja, kaip jai sekasi mokykloje, kas patinka, kuo užsiima. Tačiau nuo visos šios informacijos esu atribotas, man jos niekas nesuteikia. Į visus mano prašymus yra pateikiamas vienas vienintelis atsakymas „mama nenori”.”

Į tokį kreipimosi turinį atsakė tik vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, atsakymo turinys lakoniškas.

Cituojame atsakymo turinį: ” Paaiškiname, kad tėvai (nagrinėjamu atveju mama) turi teisę ir pareigą auklėti savo vaiką ir atsakingi už jo auklėjimą, vystymąsi ir kt. Tėvai turi sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su artimaisiais giminaičiais, jeigu tai atitinka vaiko interesus. Nagrinėjamu atveju, mamai atsisakant sudaryti sąlygas dukrai bendrauti su Jumis, vadovaujantis Civilinio kodekso 3,176 straipsnio nuostatomis, Jūs turite teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos su anūke nustatymo. Teismas atsižvelgdamas į vaiko interesus, įvertinęs visas aplinkybes vaiko teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo aspektu, priimtų sprendimą dėl įpareigojimų mamai sudaryti sąlygas dukrai bendrauti su Jumis.”

Remiantis pateiktu atsakymu galima pasakyti tik vieną, Lietuvoje vaiko teisės dirba taip kaip joms patogiau, jeigu jos nenori padėti, tai ir nepadės, kaip sakoma viską perduoda teismui. O sulaukus garbaus amžiaus žmogus dėl noro matytis su savo šeimos nariu turi minti Lietuvos teismų slenksčius. Žinant kiek trunka teisminiai procesai ir kaip viskas vyksta, kyla klausimas: „ar esant tokiam amžiui seneliui pavyks pamatyti anūkę”? Juk šiose bylose aiški tendencija…procesas vyksta daugelį metų. Nejaugi tik Lietuvos teismai gali priimti sprendimus dėl galimybės matytis su anūke, kuri augo seneliui ant rankų, kuria rūpinosi senelis, o ne mama?

Nejaugi Lietuvos institucijos, ginančios vaikus, yra tokios abejingos ir nenori padėti, nors jų rankose suteikta didelė galia spręsti vaikų likimus?

Editos Žiobienės atsakymas

Seimo Teisės ir Teisėtvarkos komiteto atsakymas

Seimo kanceliarijos atsakymas