Informacija iš laisvaslaikrastis.lt

Vilniaus miesto apylinkės teismui

Laisvės pr. 79A, LT-06144, Vilnius

Teisėjui U. Trumpuliui

Kaltinamoji Laimutė Kedienė

Klonio g. 5

Teleičių km., Garliavos km.

PRAŠYMAS NUTRAUKTI PROCESĄ BYLA NR.  1-03-2-00219-2016-7/1-851-935/2017 (TAI YRA IKITEISMINIO TYRIMO NR. 01-2-00103-11 DALYJE  DĖL LR BK 127 STR. NUTRAUKTO DUBLIKATAS – NE BIS IN IDEM PAŽEIDIMAS) KAIP PAKARTOTINĮ

2017-07-25
Vilniaus miesto apylinkės teismas  baudžiamoji byla Nr. 1-1181-935/2017 Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00502-2016-2 pažymėjo 2017 07 19 nutartimi, jog nutraukia bylą dėl to, kad vykdomas pakartotinis procesas, o tai negalima pagal galiojantį LR BPK.

„Teismas, įvertinęs visa, kas buvo aptarta, konstatuoja, jog Aurimas Drižius dabartinėje byloje yra persekiojamas už tuos pačius poelgius antrą kartą, o tai, kaip numato paminėta Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinė teismų praktika, reiškia non bis in idem principo pažeidimą. Lietuvos Respublikos BPK 254 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nagrinėjimo teisme metu, kai nustatomos Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 2-9 punktuose numatytos aplinkybės, byla nutraukiama teismo nutartimi. Konstatavus ne bis in idem principo pažeidimą, baudžiamoji byla nutraukiama (Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas).”

Analogiška ir identiška situacija susidariusi šioje byloje – nes dėl veikos LR BK 127 str. (iškraipyto himno, kurį atliko mažametis Karolis Venckus) neradus nusikaltimo sudėties, byla buvo nutraukta Kauno apygardos prokuratūroje 2015 09 11, ikiteisminio tyrimo numeris 01-2-00103-11. Prokuroras nutraukdamas bylą pažymėjo:

„Todėl ikiteisminis tyrimas prieš įtariamąją N. Venckienę dalyje  dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 127 str. nutrauktinas  LR BPK 212 str. 2 d. pagrindu – nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jos kaltę dėl šios nusikalstamos veikos”.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, kurios 7 protokolo 4 straipsnyje nustatyta, kad niekas negali būti persekiojamas ar baudžiamas tos pačios valstybės institucijų už nusikaltimą, dėl kurio jis jau buvo išteisintas arba nuteistas galutiniu nuosprendžiu pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamąjį procesą. (more…)

Iš tiesos.lt  Iš Veidaknygės

Kadaise iš LDK į Maskvą perbėgęs prasilavinęs žmogus Ivanas Peresvetovas aiškino maskvėnų didžiajam kunigaikščiui Jonui Žiauriajam, kad valstybės neįmanoma valdyti be rūsties (bez grozy), be teroro. Lietuvos didikai tuomet teigė priešingai: valstybei valdyti būtinas žmoniškumas.

Deja, to žmoniškumo Lietuvos valstybei vis pristinga – tiek anksčiau, tiek dabar. Valstybės institucijos, Maskvos pavyzdžiu, vis griebiasi prieš lietuvius rūsties – parodomųjų patyčių.

Kazys Boruta, 1948-aisiais sėdėdamas sovietų lageryje, taip prisiminė 1933- iuosius: „Pagaliau ateina teismo diena. Mus išveda į kalėjimo kiemą, surakina poromis grandinėmis, – aš patenku į porą su Kaziuku Jakubėnu, – ir išvaro, apsuptus sargybos, viduriu gatvės į teismą. Grandinės čerkši ant rankų, stipriai sugniauži kumštį ir aukštai iškeli galvą. Praeivių buvo maža gatvėse. Iš tolo pamačiau prie teismo rūmų žmoną Oną su vežimėliu. Toks apmaudas staiga širdy pakilo ir taip sugniaužiau surakintos rankos kumštį, kad net gyslos persitempė”. Tąsyk įkalintą K. Borutą viešai užsistojo Kazys Binkis, Balys Sruoga, Vincas Krėvė, Vincas Mykolaitis-Putinas.

Dar neseniai su Leonidu Donskiu reikalavome, kad iš atkurtos Lietuvos Respublikos kalėjimo būtų paleista metus be teismo kalinta ir Rusijos saugumiečių Vilniuje tardyta jauna mergina Eglė Kusaitė, prieš kurią mūsų VSD ir prokuratūra buvo nukreipusios visą savo ir Maskvos rūstį. Šiandien Eglė Kusaitė po patirtų valstybinių patyčių tebesigydo kalėjime gautą sunkią tiuberkuliozės formą.

„Vilnius – gailestingumo miestas”, – sako Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas.

„Lietuva – Europos valstybė”, – sako prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Ir niekaip negaliu suprasti, kodėl gailestingumo mieste ir Europos valstybėje pristinga gailesčio dviems seneliams, kurie iš Lietuvos pareigūnų neprašo nieko daugiau, tik jų augintos, iš jų namų valstybės vardu „paimtos” ir penkerius metus nematytos vaikaitės nuotraukos.

Kodėl jiems Lietuva rūsti kaip Maskva?

Iš tiesos.lt

Iš Veidaknygės

Komentaras
2017-07-11 18:03
NIEKAS nekreipė dėmesio į Kedžio 200 skundų, negirdi ir senelių aimanų. Vien tik akivaizdus melas, išsisukinėjimai, atsirašinėjimai ir tiesos baimė… Akivaizdu, kad čia kažkas negerai. Kyla įtarimas, kad mergaitės jau negali parodyti, net ir paramstytos „senelių”. Keisis valdžios, metų laikai.  Mergaitė, nykstančios Lietuvos simbolis, kentės kažkokiame imbieriniame pasaulyje su Laima, kurios net nevadino mama, arba…..kape, kurį [pagal Lavastę] Laima paliko Lietuvoje…

Už tą gegužės 17 d. „teismo sprendimo” įvykdymą nematėme nieko baisiau.

Iš STOP pedofilijai Lietuvoje!

Gegužės 17-osios ryto video.

Praėjo 5-eri metai ir du mėnesiai nuo Istorinio įvykio, kai Garliavoje 2012-ųjų gegužės 17 d. ankstų rytą iš namų buvo išplėšta 8-erių metų mergaitė ir, neva, sugrąžinta motinai pagal 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimą, priimtą vieno teisėjo Kėdainiuose. Beje, vėliau tas pats teisėjas grubiai pažeidė kelių eismo taisykles, sukėlė autoavariją ir tokiu būdu pražudė savo kolegę, taip pat teisėją, dėl kurios žūties pagal įstatymus turėtų būti teisiamas. Tačiau jokia perkamoji žiniasklaida neviešina šios bylos eigos ir, matyt, niekada nepaskelbs, ar teismas atleis nuo bausmės Kėdainių teismo pirmininką, ar žiūrės sauso įstatymo raidės, kaip ir jis pats pirmininkas tai darė priimdamas garsųjį „Kondratjevo nuosprendį” 2011 m. gruodžio 16 d. Teisėjui tada visai nebuvo įdomi pačios Mergaitės nuomonė. Teisėjas tuomet save pastatė į Dievo vietą, nusprendęs be akistatos su Mergaite, kas geriau vaiko interesams. Rizikinga yra bet kam save statyti į Dievo vietą.

Taigi, mūsų mylimoji Deimantė jau 5-eri metai ir du mėnesiai mums yra numarinta. Deimantės Tėčio giminei yra numarinta. Ir Motinos giminei tikrai yra numarinta. Seneliai Kedžiai, kurie realiai augino Mergaitę yra absoliučioje nežinioje apie Jų anūkę. Jie net jos atvaizdo negali matyti, o jei pamatytų – tai, ko gero, juos uždaužytų visais baudžiamojo kodekso straipsniais, visaip juos vartydami ir pritaikydami šių žmonių išniekinimui.

Juk, net paieškų tarnybos specialistė Knyspelienė su savo komanda suranda motinų kažkada tai pamestus ir valdiškuose namuose užaugusius vaikus. O čia? Matyt ir Knyspelienei eteris televizijoje užsibaigtų jei ji pamėgintų surasti Deimantę Kedytę ir Jos mylimą tetą Neringą Venckienę. Kad viena prie kitos prisiglaustų…

Beje, norime priminti, kad 17-a žmonių buvo nuteista labai didelėmis piniginėmis baudomis už tai, kad jie buvo gegužės 17-osios smurto ir prievartos panaudojimo prieš vaiką liudininkais. Ginkluotos Lietuvos valstybės prieš beginklį vaiką smurto liudininkai. Dar 17-a tebeteisiami, nors Kaišiadorių teisme buvo išteisinti. Bet prokuratūrai nepatiko išteisinimai. Ir dar tokie masiški….

Beje, prokuratūrai kitas dalykas turėjo patikti, kai vienas iš šių teisiamųjų, dar nesulaukęs išteisinimo, kuris, be jokios abejonės priklausė ir jam, mirė užkankintas alinančių baudžiamosios bylos sankcijų. Neteko girdėti, kad prokurorai būtų atėję prie karsto užjausti a.a.Vido Petraičio, Garliavos šturmo liudininko, našlę.

Neteisybė tęsiasi.

Tą patį pasakytų ir Garlaivos skausmu sirgęs aa. monsinjoras Alfonsas Svarinskas, kurio mirties 3-osios metinės sukako šią liepos 17-ąją. Neteisybė, netiesa, suvedžiojimas, taurių žminių paniekinimas, melo skleidimas apie dorus Lietuvos žmones, tapusius žiaurios neteisybės akto liudininkais tebesitęsia.

Gaila, tų žmonių, kurie pasirinko melą. Monsinjoras Alfonsas Svarinskas visuomet drąsiai sakė, kad „Melo tėvas yra velnias”. Beje, tai ne A. Svarinsko citata. Tai Jėzaus žodžiai šventajame Rašte… Naujajame Testamente. Žinoma, Jėzų galima ištremti. Ir tai buvo padaryta. Jėzų buvo galima suimti ir sumušti. Beje, ir tai buvo padaryta. Visi mes žinome, kad buvo padaryta kur kas daugiau. Tačiau, kur šiandiena yra tie tremėjai, mušėjai ir suėmėjai? Kur yra tie profesionalūs kalėjai?

Ei ei, smurtautojai prieš taikius žmones! Ei ei, Vaiko ištremėjai! Ei ei, visi šiū žiaurių įsakymų dalintojai! Ar jūs, ponai ir ponios su uniformomis ar sukniomis, manote esą laimingi!?

Baikit!

Tai mes laimingi!

Mes, bent nedidelę Deimantės, Drąsiaus Kedžio dukros, gyvenimo akimirką pabuvę su Ja laisvame Klonio Lietuvos kieme! -mes palaiminti!

Mes laimingi, nes kartu su Deimante giedojome gegužines giesmes.

Mes laimingi, nes meldėmės ir kūrėme taiką.

Mes laimingi, nes nekurstėme karo, nekūrėme užgrobimo planų.

Mes laimingi, nes neišnaudojome vaikų, nepasinaudojome nei silpnųjų bejėgiškumu, nei vargšų beturtyste!

Pabuvoję Klonio gatvės kieme ir parodę gailestingumą nepraradome Dangaus, pažadėto kiekvienam mylinčiam Tiesą!..

Iš tiesos.lt

2017 m. birželio 1 d., Tarptautinę vaikų gynimo dieną, D.K. seneliai Vytautas ir Laimutė Kedžiai kreipėsi į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrą Liną Kukuraitį, sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderį Ramūną Karbauskį, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderį Gabrielių Landsbergį, Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkę Agnę Širinskienę su viešu prašymu (jį galite rasti ČIA).

Valdžios atsakymai ČIA.

Praradę bet kokią viltį, Deimantės K. seneliai V. Ir L. Kedžiai viešame prašyme paprašė garbių Lietuvos žmonių tiesiogiai jiems patarpininkauti ir padėti gauti informacijos – nuotraukų bei vaizdo įrašų apie savo vaikaitės gyvenimą nuo 2012 m. iki dabar.

Tik tiek. Nieko daugiau. Savo prašyme mergaitės seneliai išreiškė nuogąstavimą dėl to, kad jų anūkė, jau būdama paauglė, neieško jokių kontaktų su savo giminėmis, draugais, artimaisiais, nors šiuolaikiniai vaikai puikiai valdo informacines technologijas, turi mobiliuosius telefonus bei intensyviai bendrauja su savo draugais socialiniuose tinkluose, elektroninėmis ryšio priemonėmis bei skype.

Visi, išskyrus jų anūkę. O juk mergaitė jau paauglė.

Todėl jau penkerius metus nerimaujantys seneliai pabandė dar kartą nors ką nors sužinoti, kaip gyvena anūkė.

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus turėjo būti atsakyta per 20 darbo dienų.

Atsakė. Tiesa, ne visi. Keletas ištraukų iš laiškų persiuntimo konvejerio:

- 2017 06 08 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos šeimos bendruomenių departamento direktorė Daina Urbonaitienė:

„Vadovaudamiesi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatais, patvirtintais LR Vyriausybės 2005 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1114, persiunčiame Jums (Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai) pagal kompetenciją nagrinėti Laimutės ir Vytauto Kedžių prašymą dėl bendravimo su vaikaite D.K. Prašome įvertinti prašyme nurodytas aplinkybes ir atsakyti pareiškėjams [...]“. (more…)

Iš ekspertai.eu

Ne tik nuojauta, bet ir tam tikras žinojimas leidžia teigti, kad kažkas yra negerai su mūsų valstybės dabartine raida. Turiu omenyje ne tik vidaus, bet ir šalies užsienio politikoje susikaupusias ne kartą jau įvardintas problemas.

Piliečių lygiaverčio dialogo su valdžios institucijomis šiandien praktiškai nėra. Visuomenė tarsi laikoma atokiai nuo valstybės reikalų arba yra visiškai izoliuota nuo bet kokios įtakos valdančiųjų sprendimams.

Vidaus politikos baruose tvyro vadinamųjų reformų chaosas, kurio labirintuose darosi itin sunku orientuotis net patiems jų sumanytojams. Greičiausiai niekas nė nežino tikrųjų Vyriausybės užmojų ir negali numatyti žadamų pokyčių turinio, todėl nenuostabu, kad deramai negali to pristatyti ir paaiškinti piliečių bendruomenėms.

Seimo pavasario sesijos pabaigoje sukeltas šurmulys dėl vadinamosios urėdijų reformos ir koalicijos partnerių sandėris su tariama opozicija dėl PVM lengvatos centralizuotam šildymui atskleidė liūdną tiesą – gyventojų reikalai ir tikrieji žmonių lūkesčiai daugumai pateptųjų yra nė motais. (more…)

Su mūsų Diena, Brangieji Lietuvos žmonės! Likite drąsūs ir ištikimi Tiesai!