Liūdime dėl ištremtųjų. Dėl visų. Dė vakar dienos tremtinių. Ir dėl šiandienos tremtinių…
Birželio 14 Gedulo ir Vilties diena :: 2017/06/14
Smūgis skaidrumui! :: 2017/06/09
Foto iš facebook R.Š.
Iš alfa.lt
„Garsiojoje pedofilijos istorijoje iki šiol daug kas neaišku. O galėtų būti gerokai aiškiau, jei tik visuomenei būtų prieinami slapta Kedžių namuose daryti garso ir vaizdo įrašai. Tačiau paradoksas: net pati D. Kedžio ir Neringos Venckienės motina Laimutė Kedienė sutinka, kad šie įrašai būtų viešai prieinami, tačiau tam priešinasi prokurorė Lina Gudonienė, palaikanti kaltinimą šiuo metu L. Kedienei iškeltoje baudžiamojoje byloje.
Panašu, kad tiesą nuo visuomenės nori nuslėpti patys prokurorai – prokurorė L. Gudonienė ketvirtadienį Vilniaus miesto apylinkės teisme paprašė įrašus iš Kedžių namų nagrinėti neviešai, be pašalinių akių, kadangi šiuose įamžintas asmeninis L. Kedienės gyvenimas, mažamečiai.
Paradoksalu, tačiau šio prašymo pati L. Kedienė nepalaikė ir teigė, kad nori viešo teismo ir neturi ko slėpti. „Mes šito prašymo nepalaikome, mano klientė neturi jokių paslapčių”, – sakė L. Kedienės advokatė Marija Bartaševičiūtė.
Bylą nagrinėjantis teisėjas Ugnius Trumpulis dar svarstė, ar verta įslaptinti Kedžių namuose darytus vaizdo ir garso įrašus, tačiau prokurorė įtikino teisėją, kad šie įrašai – kitų bylų ir ikiteisminių tyrimų medžiaga, kurios paviešinimas gali pakenkti tyrimams ateityje.” – rašo portalas alfa.lt.
Iš alfa.lt
8-eriems metams nelaisvės nuteistas nekaltas aklas žmogus Raimundas Ivanauskas. :: 2017/06/02
8-eriems metams nelaisvės nuteistas nekaltas žmogus Raimundas Ivanauskas. Tokį nuosprendį patvirtino šiandien, 2017 m. birželio 2 d., Lietuvos apeliacinio teismo teisėja Elena Vainienė. Negana to dar jam priteisė 170 000 Eurų žaloms atlyginti. 68 000 Eurų, anot teismo, turi atitekti Stankūnams.
Pasirodo, Lietuvoje yra įmanoma nuteisti nekaltą aklą žmogų.
Daugiau skaitykite 15min.lt
Laimutės ir Vytauto Kedžių prašymas šiandienos Lietuvos valdantiesiems. Išgirskite! :: 2017/06/01
LR Socialinės apsaugos ir darbo ministrui Linui Kukuraičiui
LR Sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – Ramūnui Karbauskiui
Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai – Gabrieliui Landsbergiui
Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkei Agnei Širinskienei
P R A Š Y M A S
2017 06 01
Kreipiamės į jus su pagalbos prašymu.
2012 m. gegužės 17 dieną iš mūsų, Vytauto ir Laimutės Kedžių, namų buvo paimta mūsų anūkė Deimantė Kedytė.
Gyvendama nuo gimimo kartu su mumis, mūsų anūkė turėjo daugybę draugų – kiekvieną dieną ja aplankydavo daugybė vaikų – jie visi žaisdavo mūsų kieme, mergaitė turėjo artimus kontaktus su kitais giminaičiais. Tačiau jau penkeri metai, kaip visi šie ryšiai nutraukti. Mergaitė yra visiškai izoliuota ir nuo savo artimųjų iš jos tėčio pusės – per penkerius metus jai nebuvo leista susitikti nei su vienu giminaičiu. Taip pat su mumis, jos seneliais, nors Aukščiausiojo teismo nutartimi šis ryšys privalėjo būti išsaugotas (išplėstinė LAT teisėjų kolegija savo 2013 m. vasario 4 d. nutartyje pripažino, kad ankstesnių „bylą nagrinėjusių teismų nustatyta, jog vaiką ir jos globėją (Neringą Venckienę – red. pastaba) bei senelius sieja artimas, tvirtas emocinis ryšys”, ir konstatavo, kad pagal EŽTT praktiką „pagarba šeimos gyvenimui įpareigoja valstybę veikti taip, kad būtų sudarytos galimybės tokiems ryšiams normaliai plėtotis”). Senelis Stankūnas taip pat teigė, kad jie taip pat nemato savo anūkės ir nežino, kuri ji yra.
Mums nėra žinoma, kaip mūsų anūkėlė gyvena – nei vienos nuotraukos, nei filmuotos medžiagos apie jos gyvenimą, nei vieno susitikimo. Sunku įsivaizduoti, kad per penkerius metus nebūtų padaryta nei viena vaiko nuotrauka, nenufilmuotas nei vienas filmas.
Šiuolaikiniame informacinių technologijų amžiuje visi vaikai turi laisvą prieigą prie interneto, mobiliųjų telefonų. Sunku patikėti, kad 13 metų į paauglystės amžių įžengęs vaikas neatsimintų savo artimųjų, tetų, dėdžių, pusbrolių, senelių, vaikystės, klasės, kiemo draugų ir neieškotų jokio kontakto su jais. Sunku įsivaizduoti ir tai, kad tokio amžiaus vaikas nemokėtų naudotis informacinėmis technologijomis. Tuo labiau, kad Deimantė nuo mažų dienų dar gyvendama kartu su mumis, puikiai mokėjo naudotis kompiuteriu ir mobiliuoju telefonu. Bet jokio kontakto su ja iki šiol nėra. (more…)
Birželio 1-oji – vaikų gynimo diena. Tai Kedytės gynimo diena! :: 2017/06/01
Birželio pirmoji – Tarptautinė vaikų gynimo diena. Tačiau ne tik šią dieną kyla daugybė klausimų, tokių kaip:
Ar visi Lietuvos vaikai yra ginami?
Ar visiems vaikams yra užtikrinamos jų teisės?
Ar visų vaikų norai yra įgyvendinami?
Ar mūsų vaikai yra laisvi nuo jų teises varžančių asmenų ir institucijų?
Praėjo daugiau nei 5 metai kaip senelių namuose nekrykštauja anūkė. Kur ji, seneliai nežino. Nematė, negirdėjo, nesikalbėjo, laiškų jiems anūkė neparašė. Mama net dovanas seneliams sugražino, kurios buvo skirtos anūkei, o ne jai. Anūkei trylika metų, o ji izoliuota nuo artimųjų. Nei viena institucija neatsako kodėl. Niekas neteikia jokios informacijos. Iš senelių atimta viltis. O ar galima iš žmogaus atimti viltį? Negalima. Apie tai, kad net iki gyvos galvos nuteistiems žmogžudžiams negali būti atimta viltis, kad jie kada nors išeis į laisvę, pasisako ir Europos žmogaus teisių teismas. Tačiau Lietuvos institucijos geba atimti viltį iš nenuteisto žmogaus, iš senelių, kurie su anūke yra siejami kraujo ir giminystės ryšiu. Nei viename Lietuvos įstatyme, nei vienoje konvencijoje ar kitokiuose teisės ar prigimtinės teisės aktuose nėra nurodyta ar išdėstyta draudimai mylėti, rūpintis, ginti ir saugoti savo mylimus žmones, vaikus, anūkus.
Seneliams iki šiol nesuteikiama jokia informacija apie anūkę. Kiti seneliai (mergaitės mamos tėvai) yra viešai prisipažinę, kad taip pat nemato ir nežino nieko apie savo anūkes.
Ar galima tokia 13 metų mergaitės izoliacija nuo artimųjų, nuo pusbrolių ir pusseserių? Gal teiktųsi protingi ir atsakingi valdžios institucijų vadovai atsakyti ar paauglio vaiko izoliacija nuo šeimos yra teisėta, kokiu įstatymu remiantis yra žalojama vaiko psichika ir gyvenimas?
Besivystanti asmenybė turi bendrauti su bendraamžiais, su šeima, turi žinoti ir susipažinti su savo gimtosiomis šaknimis. Remiantis Lietuvos Respublikos švietimo programomis mokykloje vaikas turi pateikti įvairius pristatymus, analizes bei kitokius rašto bei projektinius darbus apie savo šeimą, senelius, prosenelius, giminių gyvenimus, išgyvenimus bei patirtis. Ar gali anūkė ką nors papasakoti apie savo senelius ar prosenelius jeigu jai uždrausta bendrauti su artimaisiais, jei ji gyvena „uždaryta kaip naminis gyvūnėlis narvelyje”?
Nagrinėdami įvairias civilines bylas Lietuvos teismai yra nekartą pasisakę, kad nebendravimas su artimaisiais daro didelę ir nepataisomą žalą vaikų psichikai. Psichologai, bei psichiatrai pripažįsta, kad ilgesnį laiką nebendraujant su vaiku yra prarandamas ypač vaiko vystymuisi svarbus ryšys, kurį vėliau atstatyti praktiškai neįmanoma.
Tai kodėl neleidžiama seneliams matyti augančios anūkės, jeigu įstatymai ir visi kiti pasisako už bendravimą su vaiku, už pareigą ir prievolę palaikyti artimą ryšį?
Kalėjimuose esantys asmenys bendrauja su šeima, turi susitikimus ir pasimatymus, tėvams yra nustatomas lankymo ir pasimatymų grafikas, o kodėl seneliams atimama tokia teisė?
Šiuolaikinio pasaulio tendencijoje, esant plačioms informacinių technologijų galimybėms, bendravimas, kuris neatsiejama žmogaus asmenybės ugdymo dalis, yra labai supaprastintas. Tereikia vaikui ir artimiesiems suteikti tokią galimybę.
Lietuvos valstybė yra įsipareigojusi saugoti ir ginti vaikus. Tai ginkime vaikus, suteikime jiems galimybę patiems, neįtakojamiems spręsti, ko jie nori. Leiskime seneliams, kurių teisės šiuo metu yra pažeidžiamos, pamatyti, išgirsti ir bendrauti su anūke. Puoselėkime Lietuvos vaikų ateitį, nežalokime jų, neatimkime vaikystės, neįizoliuokime nuo šeimos ir artimųjų, nuo visuomenės rengiamų renginių, ugdykime sąmoningais ir visaverčiais piliečiais.
„Drąsos kelias” politinė partija
Aušrinė Balčiūnė. Penktosioms Garliavos šturmo metinėms atminti – svečiuose pas Vytautą ir Laimutę Kedžius :: 2017/05/24
Ši medžiaga buvo nufilmuota 2014 metų lapkritį viešint pas Laimutę ir Vytautą Kedžius.
Filmuota buvo sau – atminimui.
Tačiau praėjus dar kone trejiems metams ir matant tai, kaip iki šiol persekiojami Laimutė ir Vytautas Kedžiai, Olga Girdauskienė, kiti pilietiški žmonės, buvo nuspręsta tuo pasidalyti.
Taip penktosioms Garliavos šturmo metinėms iš gausios medžiagos gimė filmas – graudus, sunkus. Apie persekiojamą Laimutės ir Vytauto Kedžių šeimą, apie laimingą šeimos gyvenimą IKI ir kančią PO TO.
Šiurpu yra tai, kad net ir dabar, 2017 metais, po penkerių metų, niekas nepasikeitė. Šeima ir toliau trypiama: kurpiamos vis naujos ir vis absurdiškesnės bylos. Kedžių šeima kaltinama net ir už tai, ką padarė ar pasakė jų vaikai ar anūkai.
Apie Deimantę Kedytę – jokių žinių. Seneliams nesuteikiama galimybė susitikti ir pabendrauti su anūke, net psichologinius kursus baigė. Jie to jau nebeprašo. Norėtų tik vieno – pamatyti bent jau filmuotą medžiagą, kaip ji gyvena. Dabar.
Tačiau ir tai jiems UŽDRAUSTA. Nors Lietuvos Aukščiausiasis teismas įpareigojo šį senelių ir anūkės ryšį išsaugoti.
Sunku patikėti, kad 13 metų vaikas, jau įžengęs į paauglystės amžių, šiame informacinių technologijų amžiuje neieškotų jokio kontakto su savo artimaisiais, savo vaikystės, mokyklos, Klonio gatvės draugais, kurių turėjo begales.
Sunku tai įsivaizduoti, tiesa?
Bet taip yra.
Ir apie ką gi tai galėtų byloti? Kol kas atrodo, jog tėra dvi alternatyvos: vaikas štai jau penkeri metai yra visiškai izoliuotas nuo pasaulio, drąsiai galime sakyti – įkalintas, ir tau jau skamba kaip nusikaltimas, arba tai, kad vaikas galimai sužalotas psichiškai, tai irgi skamba kaip nusikaltimas.
O juk Klonio gatvėje ji buvo laisva, laiminga, mylinti ir mylima, apsupta draugų, ją mylinčių žmonių. Tai byloja tūkstančių tūkstančiai nuotraukų, šimtai filmukų. Galų gale – šimtai liudytojų, savo akimis mačiusių laimingo vaiko laimingą gyvenimą. Ir jie tai liudijo ir liudys.
Visa tai – tik apie visai trumpą vaiko gyvenimo laiko tarpą. Ir nė vienos nuotraukos, nė vieno filmo po 2012 metų gegužės 17 dienos. Visiška tuštuma apie ištisus penkerius vaiko gyvenimo metus. O juk penkeri metai vaiko gyvenime – yra labai daug.
Bet grįžkime prie filmo. Mieli skaitytojai, tikimės, jis parodys ne tik tos puikios šeimos gyvenimą, bet ir leis patirti jų skausmą, išgyvenimus. Tai – nuostabi šeima: gniuždomi, bet nesugniuždomi, trypiami, bet nesutrypiami. Verčiami nusikaltėliais, žeminami ir niekinami tiek, kad ima priminti blogo, netalentingo režisieriaus pigų, su juodojo humoro priemaišomis spektaklį.
Tik auksas ir pelenuose žiba.
P.S. Šis filmas buvo sukurtas be V. ir L. Kedžių žinios. Ir, žinoma, jie nedarė jokios įtakos jį kuriant. Filme pateikiama kiekvieno asmeninė nuomonė.
iš tiesos.lt
Sveikiname Neringą Venckienę su Gimtadieniu! :: 2017/05/21
Anksčiau ar vėliau negandos praeis ir mes vėl galėsime atvirai kalbėti apie viską, kas yra mūsų širdyse. Sveikiname mūsų įkvėpėją Neringą Venckienę su Gimtadieniu! švenčiamu gegužės 21-ąją. Linkime stiprybės ir kantrybės.
Teisieji niekada nepralaimi!
„Drąsos kelias”
