Iš bernardinai.lt ir propatria.lt

Almantas Stankūnas. Ar meluoti, vogti ir žudyti yra gerai?

„Ir šviesa, ir tiesa mūs žingsnius telydi.”

Kiekvienas, kuris gieda šį posmą, įsipareigoja būti ištikimas tiesai. Ne pusei tiesos, ne kuriai nors jos daliai, bet visai tiesai be išlygų. O gal aš klystu?

Pastarosiomis dienomis teko įsivelti į diskusiją apie tai, ar galima meluoti, ar melas gali būti geras dalykas. Mano nuostabai, oponentų atsakymas buvo – taip, meluoti galima, tai yra viena iš žmogaus laisvių ir dėl to negali būti kažkokio moralinio pasmerkimo ar juo labiau griežtesnės bausmės. Buvo išsakyta tik viena išlyga: meluoti negerai, jeigu tai yra susiję su mokesčių mokėtojų pinigų panaudojimu. Tačiau išlygų sąrašas tuo ir pasibaigė. Maža to, oponentai pareiškė, kad kiekvienas žmogus turi teisę viešai agituoti už tai, kad meluoti galima ir netgi yra gerai!

Nesu naivus ir puikiai žinau, kad nemažai žmonių pateisina melą, o kartais ir tokį, dėl kurio žala kitiems žmonėms gali būti neišmatuojama. Tačiau visada galvojau, kad blogio racionalizacija paprastai vyksta žmonių širdyse, tačiau viešai daugelis vis dar nedrįsta sakyti, kad meluoti yra gerai.

Ar prisimename, kad:

- po mažo melo, siekiant pastarąjį nuslėpti, seka didesnis melas;

- po didesnio melo – labai didelis;

- kad melo atskleidimo kaina ir pasekmės vis didėja;

- kad melas galiausiai pasiekia tokį mastą, kai pradedama racionalizuoti vagystę ir žudymą;

- kad negalima siekti gerų tikslų blogais metodais (racionalizavimo principas);

- kad toks principas mus pradeda gretinti su komunistinių, nacistinių ar kitų panašių režimų ideologais, skelbusiais apie nuostabių tikslų pasiekimui būtiną milijonų žmonių gyvybės paaukojimą?

Štai viena iš šių dienų Lietuvos aktualijų, kuri puikiai iliustruoja minėtą laisvą slydimą blogio nuokalne. (more…)

2016 m. liepos 20 d., ryte, Kijeve automobilyje susprogdintas žurnalistas Pavelas Šeremetas (1971 11 28 – 2016 07 20). Pagal kilmę šis žurnalistas buvo baltarusis, dirbęs Kijeve „Žinių radijuje” („Radio Vesti”).  Savo laidose Pavelas Šeremetas  atvirai kalbėdavo apie išdavikus ir prisiplakėlius. Vieną iš paskutinių laidų žiūtėkite  ČIA.

Praėjo 4 metai ir 2 mėnesiai po smurto prieš Drąsiaus Kedžio Dukrą ir taikius žmones, kurie visą tą ketverių metų laiką laikomi teisiamųjų suole. Tie, krie įteisino šią istorinę neteisybę, iki šiol nežinioje laiko Vaiką, pagrobtą naudojant smurtą ir fizinę prievartą. Vaiko seneliai užtampyti po teismus, kaltinant juos sveiku protu sunkiai suvokiamais dalykais.

Neteisingumas tęsiasi… Kada tai pasibaigs? Ko reikia, kad našlaitės ašaros pagaliau būtų nušluostytos?..

2016 m. liepos 16 d. mirė signataras Kazimieras Uoka (1951 – 2016). Apie šį žmogų daug gero galima buvo pasakyti ir Jam gyvam esant. Priminsime, kad tai buvo žmogus, kuris įtemtu metu 2012 metais lankėsi Garliavoje Klonio gatvėje. Jam rūpėjo nuskriausto Vaiko likimas. Jis nebuvo abejingas. Gal išdrįs kažkas tai per atsisveikinimo kalbas tą labai svarbią žmogaus jautrumo detalę priminti?.. Nes meilė Lietuvai yra tikrinama labai konkrečiais darbais. ir Klonio gatvė 2012 -aisias yra ir liks tinkama priemonė meilės savo kraštui ir jautrumo jos žmonėms patikrinimo priemonė… A.a. Kazimieras Uoka nepabijojo būti patikrintas žmogiškumu. Tik liūdna, kad tokių signatarų, kuriems rūpėjo Drąsiaus Kedžio dukra, buvo nedaug. Na, matyt, dėl tos priežasties, kad Jis, dabar jau velionis Kazimieras Uoka, pasirinko teisingą, tačiau pasaulyje siaurą Kelią, nes „platus kelias veda į pražūtį”. Džiugu, kad pastarasis buvo, ne Jo.

Liepos 16 dieną, šeštadienį, Didžiosios kovos apygardos partizanų parke (Ukmergės raj.) Monsinjoro Alfonso Svarinsko antrųjų mirties metinių proga vyks Monsinjoro ir dviejų Lietuvos laisvės kovotojų ir kankinių – kunigų Juozo Zdebskio ir Broniaus Laurinavičiaus – atminimui skirtas renginys.
Programa
11 val. bendra malda prie Monsinjoro Alfonso Svarinsko kapo (Ukmergės m. Dukstynos kapinėse)
11 val. 45 min. Didžiosios kovos apygardos partizanų parke dviejų naujai pastatytų kryžių, skirtų rezistentams kunigams J. Zdebskiui ir B. Laurinavičiui, šventinimas (giedos mišrus politinių kalnių ir tremtinių choras „Tremtinys“).
12 val. Šv. Mišios (aukos vysk. Jonas Kauneckas, koncelebruos atvykę vyskupai ir kunigai, giedos Vilniaus Gailestingumo šventovės jaunimo ansamblis).
Po Šv. Mišių visi renginio dalyviai ir svečiai kviečiami pasivaišinti koše.
13 val. 30 min. Konferencija, skirta trijų iškilių Lietuvių Tautos kunigų – Monsinjoro A. Svarinsko, J. Zdebskio ir B. Laurinavičiaus – atminimui bei šiandieninės Lietuvos situacijos praeities rezistencinių kovų požiūriu analizei (kalbės kun. Robertas Grigas, partizanas Jonas Kadžionis, dr. Ramunė Butkevičiūtė-Jurkuvienė, Nepriklausomybės akto signataras Algirdas Endriukaitis, dr. Vincentas Vobolevičius ir jaunimo sambūrio Pro Patria valdybos pirmininkas Vytautas Sinica).
Konferencijos metu ir po jos skambės partizanų dainos. Dainuos aktorius ir režisierius Arnoldas Jalianiauskas, folkloro ansamblis „Vilniaus Ūla“ (vadovė Janina Bukantaitė), Vilniaus įgulos karininkų ramovės folkloro ansamblis „Vilnelė” (vadovė Laima Purlienė), Vilniaus Gailestingumo šventovės jaunimo ansamblis.
Renginio globėjai – vyskupas Jonas Kauneckas ir Ukmergės r. meras Rolandas Janickas.

Užjaučiame kiekvieną, kuris nukentėjo nuo žvėriškos neapykantos. Primename  tai, kad kerštas yra velnio spiralė, kuria jis nori tempti nesusikalbančią, kultūriškai skirtingą ir įvairią žmoniją. Taip pat akcentuojame, kad patyčia iš amžinųjų vertybių, tokių, kaip santuoka tarp vyro ir moters, tikėjimas Dievu ar pagarba vaiko neliečiamumui desperatiškus žmones priveda iki tokio rezultato, kuris sukrėčia. O bėda visada ta pati: nuo eskaluojamo blogio visuomet kenčia nekalti…

Ypatinga užuojauta tiems, kurių vaikai liepos 14-ąją Nicoje tapo nežmoniškos neapykantos aukomis!..

Iš laisvaslaikrastis.lt

„Lietuvos rytui” nesiliaujant pilti pamazgų ant Kedžių šeimos, iš Lietuvos išvarytos „Drąsos kelio” partijos įkūrėjos, Seimo narės, buvusios teisėjos Neringos Venckienės mama Laimutė Kedienė pažymi:

„Ne tik Deimantėlės mokymosi rezultatai rodo buvus labai sveiką vaiką. Čia atvykdavo tokia Daiva, ir ji rašydavo apie 10 puslapių gražiausias išvadas, apie tai, kokia atmosfera namie, ir kaip bendraujama, ir koks vaikas laimingas čia pas Neringėlę ir pas mus. Dabar jau kaip matote, kaip formuojama per spaudą nuomonė, kad mes patys „pedofilai”. Jeigu mes tokie būtume – niekas nebūtų davęs auginti vaiko Neringai, o mums, kai ji dirba – prižiūrėti. Nes kai tikrina būsimo globėjo namų sąlygas, visada klausia, kas prižiūrės, kai globėjai bus darbe. Įrašo tai į išvadą. Išvadą patvirtino abidvi savivaldybės, ir įvaikinimo tarnyba Vilniuje, vadovavo tada Tarvydienė. Negalėjo visi klysti.

Laiko labai teigiamu dalyku, jeigu gyvena šalia giminės, kaip mūsų atveju. Todėl pas mus buvo tik teigiamos išvados”.

Paklausus, kodėl Laimutė Stankūnaitė ir Laima Lavastė ištisai formuoja nuostatas apie juos, Kedžius, kad ji neva „treniravo vaiką”, „mokė kalbėti apie pedofilus”, L. Kedienė atsako:

„Tokių dalykų nieko neišmokysi. Tai, ką vaikas patyrė, jis niekada gyvenime nepamirš. Mes kaip tik sakėme, Deimentėle, tu pamiršk, jau kaip nors,ne- dabar apverčiama priešingai. Aš tik pamenu, kad ji pradžioje save labai kaltino, kad ji kažkaip tiems iškrypėliams nesipriešino. Tai mes ir sakydavome – vaikeli, tu maža ką tu galėjai padaryti, tie dėdės negeri tiesiog, jie negerai darė. Viskas grindžiama kažkokiais kažkieno garso įrašais, nežinia, kieno darytais – kartą tyrėja klausia, kas čia kalba, tai mano sesuo jai ir atsakė – jūs patys padarėte šitus įrašus neaišku kur , tai jūs jau ir nuspręskit. Jie net nežino, kieno tie įrašai. Viską grindžia kažkokia nelegalia pasiklausymo medžiaga, be jokių rašytinių įrodymų, mūsų liudytojų nekviečia – o buvo pilnas kiemas ištisus dvejus metus”. (more…)