Žvelgiant į einamųjų įvykių kroniką žmonių planetoje, atrodo, kad kaip Alisa patekome į stebuklų šalį, gal tiksliau į absurdo šalį. (Lewis Carroll Alisa Stebuklų šalyje) Kūrinį Lewis rašė XIX a., bet XXI a. veikėjams atvaizduoti ši pasaka labai tinka.
Besibaigiant kruvinais karais ir griaunančiomis revoliucijomis pažymėtam XXa. Su M. Gorbačiovo perestroika ir šaltojo karo pabaiga, tikėtasi, kad kalavijus perkalsim į arklus… Atrodė, kad prasidės „protinga istorija”. Ginklavimosi varžybų, šaltojo karo isterijų išvarginta žmonija pagaliau susirūpins vartojimo ir niokojimo išvarginta žmonių planeta ir filosofinės intoksikacijos sužeista dvasia. Bet iniciatyva žmogėjimui buvo priimta kaip pralaimėjimas. Perestroika buvo žmoniškesnio pasaulio galimybė, bet entuzijazmui išsisklaidžius atsiskleidė vienpolio, vartotojiško pasaulio skurdybė, padidėjo socialinė skirtis, spalvotos revoliucijos ir perversmai, kurie nieko prasmingesnio neatnešė. Nomenklatūrinio kapitalizmo kūrėjai, pamynę savo kraštų žmonių viešus interesus puolė tarnauti „naujai pasaulio valdžiai“ žinoma ne už dyką… Vietoj idealistų, stojosi materialistai, ar net nusikaltėliai kurie ramiais laikais būtų tūnoję užribyje. Džiūgauta, kad griuvo Berlyno siena, bet atsirado daugybė „sienų“ perskyrusių tautas, etnines grupes… ir „žmonės tebežudo priešus”… Raisa Gorbačiova rašo: mano tėvas buvo geležinkelietis, prie geležinkelio remonto dirbo karo belaisviai. Raisa turėjo jaunesnį broliuką, jiedu vaikščiojo tarp dirbančių belaisvių, vienas iš jų norėjo paglostyti jos broliuko galvytę, Raisa stvėrė jį ir atitraukė, tas žmogus pravirko… kad jo bijosi… Jis nacius… KAS MUS PADARĖ PRIEŠAIS? – rašo Raisa. Štai jums sienos… žmonės tebežudo „priešus”… nužmogėjęs žmogus jau nemato kito veide Kristaus veido… „Ef 4. 26 Rūstaudami nenusidėkite! Tegul saulė nenusileidžia ant jūsų rūstybės! 27 Ir nepalikite vietos velniui.”  Šiandien velnias turi daug vietos … Veikia…
Kokie žmonės Raisa ir Michailas Gorbačiovai? Michailas Raisai paltą nupirko dirbdamas su kombainu atostogų metu, nesukombinavo… Kaip jis pergyveno žmonos mirtį tai rodo jo sveiką žmogiškumą, bet kaip politikas jis apsiriko, totalitarizmo nuskurdinta visuomenė buvo nepajėgi reformoms. Jis Orwelo „Gyvulių ūkio”, gal ir nebuvo skaitęs. Fermų gyventojai sunkiai prisitaiko gyventi laisvėje.
Krikščioniškos laisvės samprata daugybei šiandienos žmonių palieka nesuprantama.
„Jn 8.32  jūs pažinsite tiesą, ir tiesa padarys jus laisvus”  (Jn 6.38), nes aš nužengiau iš dangaus vykdyti ne savo valios,   bet valios to, kuris mane siuntė (Jn 20.21). O Jėzus vėl tarė: „Ramybė jums! Kaip mane siuntė Tėvas, taip ir aš jus siunčiu”. (more…)

Tuoj tuoj bus 25-eri metai po kruvinosios 1991-ųjų metų sausio 13-osios, kai 16-a Lietuvos žmonių save paaukojo, kad mes galėtume Lietuvoje laisvai gyventi ir tikėti. Ta proga jau antri metai iš eilės norima susieti Neužmirštuolės gėlės simbolį su gyvybę atidavusių Lietuvos didvyrių atminimu. Vyksta tiesiog masinė isterija, kad neužmirštuolė taptų kruvinosios sausio 13-osios simboliu.
Pati gėlė neužmirštuolė yra labai graži. Maironiui nepatikti, tiesiog, ji negalėjo. Ir iš ties, poetas labai gražų eilėraštį apie ją parašė. Reikia pripažinti, kad žydėdama ji puošia aplinką. Ši gėlė yra fantastiškai nuostabus Dievo kūrinys, kuriame švyti dvi melsva ir geltona spalvos. Beje, šių spalvų junginys gimdo žalią spalvą, be kurios tiesiog neįsivaizduojama gyvoji gamta.
Problema yra tame, kam simbolizuoti  žmogus panaudoja šią puošmeną. Problema yra intencijoje, minties prasmėje. Tie žmonės, kurie tiesiog agresyviai nori šią gėlę susieti su Lietuvos sausio 13-ąja, turėtų būti sąžiningi ir atvirai pasakyti, kad jau eilė dešimtmečių ši gėlė yra „Laisvųjų mūrininkų” arba masonų skiriamasis ženklas.
O tuo ir viskas pasakyta!
Patys spręskite, kur yra naivus nežinojimas, o kur yra agresyvi masonerija… Čia turima omenyje paslaptingos masonų organizacijos seniai paplitęs simbolis siūlomas naudoti skaudžiai Lietuvos istorijos datai atminti.
Gaila gėlės…
O iš tiesų tai sesė Loreta ir 15-a Jos mirties Brolių paaukojo save už laisvą žmogaus gyvenimą, už laisvą žodį, už laisvą Trispalvės plazdėjimą šiame Krašte, kurį tebevadiname Lietuva…

Pridedame eilę paveikslėlių, paimtų iš interneto masoniškų puslapių. Tai vaizdiniai įrodymai, kalbantys apie tai, kad neužmirštuolės simbolis yra masonų skiriamasis ženklas nuo įsegtuko į švarko atlapėlį iki sagių ar auskarų….

Gal skaitytojui tai visiškai nauja?!:

 Iš tiesos.lt

2016 metų sausio 7 d., kaip jau įpratę, ir vėl rinkomės Kaišiadorių apylinkės teisme. Į posėdį atvyko ir nukentėjusioji antstolė Sonata Vaicekauskienė bei du liudytojai policijos pareigūnai – Artūras Zabulėnas ir Andrius Norvaiša. Labiausiai nukentėjusio per 2012 metų gegužės 17 dienos įvykius „Lietuvos ryto” žurnalisto Nerijaus Povilaičio ir vėl nebuvo – nuo rudens jis beveik nerodo akių teisme.

Posėdžio pradžia užtruko, nes gerą valandą vėlavo vieno iš teisiamųjų advokatas J.Kvaraciejus. Matyt, nuo šalčio neužsivedė automobilis.

Prasidėjus teismo posėdžiui, vienas teisiamųjų paprašė teismo leisti teisiamiesiems pagerbti mirusiojo Vido Petraičio atminimą tylos minute (jis mirė 2015 metų gruodžio 15 dieną – kitą dieną po teismo posėdžio), mat ne visi teisiamieji galėjo sudalyvauti laidotuvės ir ne visi apie tai žinojo. Tačiau teisėjas G.Kaulakis užprotestavo pareikšdamas, kad pagerbimais galima užsiimti viešuose renginiuose, o ne teisme.

Pats teisėjas G.Kaulakis pranešė, kad apie V.Petraičio mirtį teismas sužinojo prieš Naujausius metus, gruodžio 18-ąją, ir paklausė, ar yra kokių nors prašymų.

Tuomet pasisakė advokatas Aidas Venckus. Priminęs BK 3 straipsnį, pagal kurį vienam iš teisiamųjų mirus, teismas, prieš priimdamas procesinį sprendimą tęsti bylos nagrinėjimą, turėtų priimti sprendimą dėl velionio V.Petraičio, nes BK įstatymas nenumato galimybės nagrinėti baudžiamąją bylą, kuriame kaltinamuoju laikomas miręs asmuo.

Teisėjas G.Kaulakis pasakė, kad bylą nagrinėti galima, jei yra prašymas. Bet kadangi tokio prašymo nėra, A. Venckaus teigimu, šitas klausimas negali būti neišspręstas, nes BK trečiasis straipsnis nurodo, kad procesas negali vykti:
„BK proceso 3 straipsnis. Aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas:
7) mirusiajam, išskyrus tuos atvejus, kai byla reikalinga mirusiajam reabilituoti arba kitų asmenų bylai atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių;”

Teisėjas paprieštaravo: esą procesas gali vykti, tačiau su tuo ir vėl nesutiko advokatas A.Venckus argumentuodamas tuo, kad jei šiandien procesas vyks, tai vyks ir prieš velionį Vidą Petraitį.

Teisėjas pasidomėjo: ar advokatas atstovaująs Vidui Petraičiui? Aidas Venckus atsakęs, kad ne, tačiau tai nėra svarbu, nes vis tiek reikia vadovautis įstatymais. Kolegos argumentus palaikė ir buvęs a.a. Vido Petraičio advokatas Tautvydas Tomkus. Jis papildė, kad procesas gali būti arba nutrauktas, arba vykti toliau, jeigu V.Petraičio artimieji norėtų jį reabilituoti, tačiau tai reikalinga išsiaiškinti ir teisėjas ar prokuroras turėtų išaiškinti artimiesiems jų teisę pasinaudoti įstatymu. Teisėjas G.Kaulakis argumentavo, kad artimieji žinoję apie baudžiamąjį procesą, tačiau nei prokuroras, nei teismas jokių žinių iš artimųjų negavo.

Pasirodo, teisiamųjų artimieji turi žinoti baudžiamojo proceso įstatymus, o gal net apskritai studijuoti teisę, kad išmanytų visas savo teises teismo procese, net jeigu jis nėra prieš juos, o prieš jų artimuosius. Štai taip. Todėl visiems rekomenduoju nuo rytdienos imti mokytis teisės. Maža kas gali gyvenime nutikti. (more…)

Informacija apie Audronės Skučienės teismo posėdžius, vyksiančius Šiaulių apygardos teisme 2016 m.:

Vasario 1 d. -10,00 val.
Vasario 26 d.-10,00 val.

Kovo  8 d. -10,00 val.

Kovo  22 d.- 10,00 val.

Balandžio 4 d.-10,00 val.

Balandžio 19 d.-10.00 val.

Primename, kad Audronė Skučienė yra politinės partijos „Drąsos kelias” pirmininko pavaduotoja.

Seimas po ilgo delsimo įvertino laikinosios komisijos, kuri folkloriškai vadinama „Pakso komisija”, darbo rezultatus. Jis patvirtino šios komisijos išvadas, kuriose sakoma, kad prezidento Rolando Pakso atstatydinimo procesas buvo politizuotas, kad jame buvo esminių klaidų ir kad Seimas turi rasti politinę išeitį iš susidariusios situacijos. Ir ne tik todėl, kad reikia įvykdyti Europos žmogaus teisių teismo sprendimą ir atsižvelgti į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto nuomonę, bet ir todėl, kad to reikia mūsų valstybei. Nes teisingumas ir demokratija yra pamatiniai mūsų valstybingumo, konstitucinės rangos akmenys.
Tačiau dalis politikų ir kitų įtakingų žmonių į Seimo sprendimą reaguoja kaip į „absurdišką” (prof. Vytautas Sinkevičius), „vaikišką” (ministras Juozas Bernatonis) ar „peržengiantį bet kokias ribas” (eurokomisaras Vytenis Andriukaitis).
Kas sukėlė tokią, manau, baimės padiktuotą pasipiktinimo bangą? Juk ilgokai dirbusi komisija išklausė daugelio garsiosios apkaltos proceso dalyvių nuomones bei teisės ekspertų (tarp jų buvo ir teisės profesorių) vertinimus ir priėjo išvadas, kad Seimo sprendimą dėl apkaltos reikia peržiūrėti nes per daugiau nei dešimtmetį išaiškėjo naujos aplinkybės. Mat nei vienas iš trijų apkaltos metu prezidentui R. Paksui pateiktų kaltinimų – dėl piktnaudžiavimo įtaka, dėl neteisėto informacijos nutekinimo ir dėl pilietybės Jurijui Borisovui suteikimo – šiandien negali būti adresuotas buvusiam šalies vadovui. Pirmuosius du dar 2005 gruodžio mėn. panaikino Aukščiausiasis Teismas, o trečiasis nuo pat pradžių buvo nepagrįstas, nes atsakomybė už dekretą, kuriuo buvo suteikta pilietybė J. Borisovui, tenka tuometiniam vidaus reikalų ministrui (žr. Konstitucijos  85-ąjį straipsnį).
Taigi situacija aiški – reikia priimti atitinkamus, teisingus sprendimus. Tik nereikia prisidenginėti, kaip figos lapeliu, Konstitucijos keitimo idėja. Juk, kai buvo uždrausta Rolandui Paksui dalyvauti rinkimuose, Konstitucijos nieks nekeitė. Pakako pakeisti atitinkamus įstatymus. Vadinasi ir dabar Seimas gali ir turi priimti ne konstitucinio, o įstatyminio lygio sprendimus ir taip baigti šią gėdingą istoriją.
To reikia mums – Lietuvos valstybei, jeigu ji nori vadintis teisine bei demokratine. Taip pat jei ji nenori būti linksniuojama ir asmenuojama tarptautiniu lygmeniu, kaip nepaisanti fundamentalių teisės viršenybės, demokratijos ir žmogaus teisių principų. Todėl norisi paraginti tuos, kuriems tenka didžiausia atsakomybė už teisingą šios istorijos pabaigą: „Drąsiau, ponios ir ponai, drąsiau!”. Taip pat noriu palinkėti: „ Gerų, teisingų Jums Naujųjų metų!”