Sveikinimas :: 2015/11/23
Generalinė prokuratūra ir toliau persekioja „teroristę” Eglę Kusaitę :: 2015/11/22
Lapkričio 23 dieną, pirmadienį, 9 val. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Gynėjų g. 6, Vilnius) toliau nagrinės prokuroro Artūro Urbelio kasacinį skundą dėl Lietuvos Apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutarties, kuria pripažino, jog E. Kusaitės veikoje nebūta nusikaltimo sudėties, ir visiškai ją išteisino Lietuvos prokuratūros ir VSD inicijuotoje byloje dėl ketinimų įvykdyti teroro aktą Čečėnijoje.
Generalinė prokuratūra prašo grąžinti bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, nes jo padarytos „išvados nėra pagrįstos išsamiu ir visapusišku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu“. Apeliacinis teismas esą padaręs daugybę esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, kurie „sukliudė apeliacinės instancijos teismui tinkamai išnagrinėti bylą pagal byloje prokuroro paduotą apeliacinį skundą ir priimti dėl jo teisingą sprendimą.”
Generalinės prokuratūros skundą nagrinės teisėjų kolegija: Vytautas Masiokas (pirmininkas), Viktoras Aidukas (pranešėjas) ir Tomas Šeškauskas.
Advokatas dr. Kęstutis Juozas Stungys, pastaruosius keletą metų įvairių instancijų teismuose atkakliai gynęs Eglę Kusaitę VSD ir Generalinės prokuratūros sukurptose bylose, šios dienos nesulaukė. Jis mirė lygiai prieš 1-eris metus , 2014 m. lapkričio 22 d.
Iš tiesos.lt
Jonas Varkala. Mintys šių dienų aktualijomis :: 2015/11/19
Naujaeuropiečio pasaulis stovi ant trijų banginių : politkorektiškumas, tolerancija ir multikultūriškumas, tai žinoma skamba ne taip patraukliai kaip laisvė, lygybė, brolybė, kurie skambėjo senojoje Europoje. Auga naujaeuropietis ne taip, kaip seneliai.
Prieškario žmogus iš Europos, iš Lietuvos, net iš Garliavos, bendruomenių susiėjime vykusiame parapijos bažnyčioje kalbėjo apie savo vaikystę: Žaisdavom kartu ir nemokėm vienas kito gyventi, žydukai eidavo į savo, vokiečiai į savo (ten buvo protestantų bendruomenė), o mes savo bažnyčioje mokėmės tikybos. Neniekinom vienas kito, valgėm su žydukais macus, nei vienas nesigėdijo savo tikėjimo. Aš manau, todėl jie nesigėdijo ir gerbė kitų tikėjimą, nes turėjo savo tikėjimą ir rimtai laikėsi auksinės taisyklės nedaryti kitam to, kas pačiam nepatinka.
Prancūziukui mokinukui mokytojas sako: kryželį nusikabink, tai gali erzinti kitus moksleivius… matant jaunimą mėtantį į policiją ,,molotovo kokteilius‘‘ mokytojas ramina, kad reikia užjausti, nes jų seneliai kolonijose kentėjo europiečių priespaudą, reikia gi jiems išsilieti dabar… Taigi prancūziuko auklėjamas vyksta pagal aukščiau minėtą ,,trijų banginių‘‘ koncepciją, vartojant išsigimusias sąvokas, skelbiančias, kad viskas leista, nėra moralinių duotybių, nėra aukštesnės tiesos. Tie ,,modernūs‘‘ žmonės gyvena įspūdžių blyksniais, be tikro tikėjimo, be pasaulėžiūros, be egzistencinio susimąstymo ir moderniai atkerta seneliams… aš apie religiją, politiką ir senelį šaltį nekalbu…
Ir ką jūs manot, net ne jaunuolis, o panelė, to pliuralizmo užauginta, staiga prabyla: man patinka islamistai… ten viskas pasakyta, ką turiu daryti ir į policiją mėtantys ,,molotovo kokteilius‘‘ radikalai, jos akyse yra didvyriai galintys atnešti visuotinę tvarką ir gerovę. Va ir patrauklioji Islamo valstybės ideologija.
Ar pajėgus tokiai ideologijai pasipriešinti, naujai, moderniai išauklėtas europietis, pamestinukas šeimoje, teturėję septines minutes pabūti drauge su tėvais, be emocinio prisirišimo, be tikėjimo, be integralios pasaulėžiūros, net be aiškios lytinės identifikacijos.
,,Trys banginiai‘‘ brukami ir mums, kaip naujausias, pažangiausias ,,vakarų‘‘ atradimas, kuris, manau, yra grėsmė Europos civilizacijai, nes šiuos įvairiopus ,,pamestinukus‘‘ ar ateivius ar vietinius, prijaukins Islamo valstybė, arba nacionalistai, nes primityvios ideologijos primityviems žmonėms… Ir pas mus nuskamba šūkiai: uždrausti Islamą! Kaip vadinosi tie kurie teigė, kad kaltas todėl, kad žydas? Ar gali būti kaltas todėl, kad musulmonas? Tokios kalbos yra taip pat ,,Islamo valstybė‘‘ Kas yra fašizmas patyrė senelė Europa.
Tik dvasiškai brandūs žmonės gali strategiškai pasipriešinti Islamo valstybės ideologijai ieškant sprendimų su kitais ,,Abraomo tikėjimo‘‘ žmonėmis. Karas prieš Islamo valstybę tik taktinė priemonė, pergalė galima tik ilgoje ideologinėje kovoje.
Mūsų DK partijos ideologija yra iš senosios Europos, krikščioniška. Turime reaguoti, nes prastos kalbos sugadina gerus papročius. Neapykanta blogas patarėjas, bet pas mus norintys gauti prieglobstį negali mums primesti nei aprėdų, nei papročių…
P.S. Sakoma gerai, kai skaitantys knygas valdo tuos, kurie žiūri tik televiziją… bet pas mus tuos, kurie skaito knygas valdo ir tie, kuri pasaulį temato tik per televiziją… skubam pirmyn… bet pasidairykim į kur…
Povilas Gylys. Politinės ambicijos ar reali kova su tarptautiniu terorizmu? :: 2015/11/18
Po teroro aktų Paryžiuje pasaulinė situacija gerokai pasikeitė. Po jų dar aštriau iškyla klausimai: kodėl teroristų keliamos grėsmės nemažėja, o didėja? Ar įmanoma įveikti tarptautinį terorizmą? Manau, šiuos ir panašius klausimus po paskutinių žudynių Paryžiuje kelia milijonai žmonių visame pasaulyje. Nes terorizmas, ne tik kapitalizmas, globalizuojasi.
Stebint procesus ir klausantis politikų pareiškimų terorizmo tema, apima dvejopas jausmas. Viena vertus, konstatuoji, kad teroristų sukelti šokai verčia politikus ieškoti veiksmingų sprendimų. Iš kitos pusės, jauti, kad būtini sprendimai aiškiai vėluoja ir kad tas vėlavimas kyla iš Vakarus apėmusios paradigminės krizės bei iš nenoro atsisakyti anksčiau suformuotų pozicijų arba, paprasčiau, – dėl politinių ambicijų. Konkretizuosiu – iš nenoro į sprendimų priėmimo procesą įsileisti Rusiją. Nors šiuo metu ši šalis yra įsitraukusi į karinius ir politinius įvykius Artimuosiuose Rytuose ir yra nukentėjusi nuo terorizmo pusė. Todėl, manau, ji suinteresuota neutralizuoti terorizmą. Vakarai nenoriai atsisako ir kito savo požiūrio – kad dabartinio Sirijos vadovo Bašaro Asado nušalinimas yra ne mažiau svarbus tikslas nei kova su Islamo valstybe. Nors vis daugiau analitikų ir politikų į pirmą vietą kelia kovą su terorizmu. (more…)
Trys su puse metų praėjo po žiauraus gegužės 17-osios ryto, po smurto akto prieš Vaiką. :: 2015/11/17
2015 m. lapkričio 17d. ,,Drąsos kelias” nariai, aktyvas ir kiti tam neabejingi žmonės vėl rinkosi prie Vilniaus miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnybos ir vėl belsis į Vaiko teisių specialistų širdis, tikėdami, kad bus išgirsti, kad suteiks viltį seneliams Kedžiams susitikti su jų mylima anūke, smurtiniu būdu pagrobta iš Gimtųjų namų prieš lygiai 3 su puse metų.
Jonas Varkala. Nužmogėjimo žiema atėjo… Tačiau išlikime Vilties žmonėmis! :: 2015/11/16
Didelė šiuolaikinės civilizacijos gyventojų dalis yra Abraomo tikėjimo žmonės. Manau ne visai nuoseklu būtų sakyti, kad tai trys tiesos, teisingiau būtų- trys keliai, kur pasuko Žydai, Krikščionys ir Islamo tikėjimo žmonės, bet visus jungia Abraomo asmuo ir viltis jam duotuose pažaduose. Pagrįstai visus galime vadinti tikėjimo broliais ir privalome rasti sugyvenimo kelius žmonijos šeimoje.
Paskutinių laikų arabų kraštų „pavasariai” atnešė žiaurią susvetimėjimo ir netgi nužmogėjimo „žiemą”, kuri pratrūko dar žmonių planetoje nematytu krikščionių persekiojimu ir tarpusavio kovų nežmoniškumu. Kankinių skaičiumi viršijo romėnų egzekucijas. Kritus tesėtoms vyriausybėms - kilo anarchija, pakėlusi į pirmas gretas žiaurius, neatsakingus „elementus”, kurie net ir diktatoriškoje valstybėje būtų netoleruojami viešame gyvenime. Valstybė, kaip tokia, nesukuria žemėje rojaus, bet apsaugo nuo pragaro… Skaudžiausia, kad betvarkės ir pažeminančio skurdo išvarginti žmonės yra galimai verbuojami į teroristines grupes negandų kaltininkais įvardijant kitų tautų, tikėjimų, ar pasaulėžiūrų žmones, skatinant juos plūsti į labiau pasiturinčius kraštus, o gal ir užvaldyti… Galimai tarp jų yra infiltruoti ir nusikaltėliai apakinti pasaulio užvaldymo utopijos, kurią lengva įteigti tamsiems, skurdo ir neapykantos apakintiems žmonėms.
Noriu pareikšti įtarimą, kad jie ir mes, europiečiai, esame bjauraus karo aukos. O ypač nuo kruvinų revoliucijų nukentėjo tų kraštų krikščionys. Tikra parama tų kraštų gyventojams yra tarptautinė pagalba atkurti tuose kraštuose valstybingumą, kur vyriausybės laikytųsi tarptautinės teisės ir pagrindinių žmogaus teisių, sąžinės laisvės ir teisės į asmeninį saugumą, tiesiog teisės į gyvybę. Būtina sustabdyti smurtą ir savivalę panaudojant tarptautine teise sankcionuotą prievartą.
Pirmiausia kviečiu partijos „Drąsos kelias” žmones nenaudoti įžeidžiančių žodžių internetinėje erdvėje, visur elgtis atsakingai ir etiškai, kaip mus ir įpareigoja krikščioniška moralė. Ypatingai viešoje erdvėje reiškiant savo pilietinę poziciją reiktų kalbėti atsakingai ir apmąstytai, nes prasti žodžiai sugadina ir gerus papročius. Manau labai neatsakinga ir žema įžeidinėti Rusijos žmones, niekinti politinius lyderius net ir virtualioje aplinkoje. Kalba yra sielos paveikslas. Keiksmažodžiais prabilę lūpos liudija sugedusią širdį… Manau, kad daugelis Rytų Europos žmonių paliko pažeminti skurde, kadangi saujalė išsiaukštino prabangoje…
Nei Rusijos, nei Ukrainos oligarchai, nei „naujalietuviai” nėra savo krašto piliečių draugai… Socialinė skirti skaudžiai palietė daugelį. Bet mes eiliniai žmonės negalim pamesti didžiausia turtą – žmogiškumą ir politinių tikslų siekti etiškai. Mūsų herojai kaip Džonas Fidžeraldas Kenedis, Martinas Liuteris Kingas> Jie žuvo, bet nežuvo idėja. Pranašo mirtis nereiškia pranašystės mirtį… Nelson Mandela pats sulaukė pergalės. Abraomo tikėjimo žmonės yra pažado žmonės net ir tamsiausioje apleistyje matantys kelią Dievop ir prasmės pajautą. Prisiminkime V.Frankl, perėjusi Nacių konclagerius.
Baigsiu pasakos apie drakoną motyvu. Drakoną nugalėjo vaikas… Virtęs drakonu žmogus drakonystę įveikė radęs vaikystės dudelę, kurią buvo pagrobęs senasis drakonas, ja užgrojus krito drakonystės kerai… Skaudu, tačiau šioje „drakonų siautėjimo valandoje” bent vaikų ašaros tegul pažadina mumyse VAIKĄ ir įveikia drakoniškumą… Jei leisimės užvaldomi nacionalizmų ir fundamentalizmų žmonių planetos laukia neregėtos skerdynės , gal ir trečias pasaulinis… Tai realu, nes daugelis pasaulio lyderių pasaulį temato tik per kompiuterio monitorių… Jie neturėjo „dudelių” ir yra nelaimingesni už laukinį, kuris sveikinasi žodžiu „matau tave”… ir žodis „TU” pasaulio lyderiams dar nepažintas…
Net ir mintyse „neskelbkim karo”, bet melskime taikos… Sakyčiau, laikas sekti dvasinio tikinčiųjų protėvio Abraomo pavyzdžiu…
Jonas Varkala, politinės partijos „Drąsos kelias” pirminkas






